VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

2011-10-21
Ar Rusija iki šiol kelia grėsmę Lietuvai? Šiandieną daugeliui tokia mintis jau pradeda atrodyti „nerimta“, esą Rusija taip nusilpo po SSRS žlugimo ir nesėkmingų „demokratijos eksperimentų“ Boriso Jelcino laikais, kad „pasaulis į ją rimtai nežiūri“. Iš tikrųjų taip nėra. Plačiau
2011-10-14
Prisimename – Saulius Stoma iki 1994 m. dirbo valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas” redaktoriumi, bet susikompromitavo viešėdamas Amerikos lietuvių kvietimu JAV, kai didelę dalį išeivių iš Lietuvos aukotų lėšų „Lietuvos Aido“ leidybai pasisavino, už tai 1997 m. buvo nuteistas – sėdėjo Sniego g. kartu su nuteistaisiais valdininkais, bet ne Lukiškėse. Kodėl jam taip pasisekė, nors jo statusas buvo paprasto kalinio? Kodėl S.Stoma už aferas sėdėjo, o begalės kitų aferistų išvengė kalinio duonos, tai pirmas klausimas. Ne mažiau, mums keista, kad šis nuteistasis laimėjo LR Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje ir tapo 2008 m. Seimo nariu. Tada kažkokia mums piršosi kažkokia negera nuojauta: „Sauliau, ar ilgam tu užsibūsi politikoje?“ Plačiau
2011-10-11
Gyvenimą, politiką, žmogaus nuopelnus vertiname tik iš istorinės perspektyvos. O šiandien vertindami daugelį dalykų ar įvykių, įsipainiojame į elementarias buitiškas detales, skiriame joms per daug dėmesio ir taip pametame kelią dėl takelio. Ir kai pernelyg toli nuklystame, tai jau vertiname visai ne tai,  - vienadieniai dalykai ima keisti amžinus. Todėl tiek daug laiko prireikia, kad įvertintume tai, kas iš tikrųjų istoriška, išliekama, žmogui svarbu bei reikšminga ne vienai dienai ar savaitei, o šimtmečiams ir visos šalies istorijai. Plačiau
2011-10-07
Lietuva tampa tvorų kraštu. Fenomenalus dalykas tos tvoros Lietuvoje... jos dygsta ir auga, keroja kaip piktžolės, ir greitai nebus įmanoma kur nors praeiti neatsitrenkus kakta į tvorą. Aptveriama viskas: sklypai, miškai, ežerai – kur tik gali žengti žmogaus koja. Kas tik įmanoma, tas ir aptverta. Tvoromanija? Apsitveriama nuo kitų ar ir nuo savęs? Jeigu kiti žmonės sudaro esminio žmogiškojo „aš“ dalį, tai tvora yra apsitvėrimas ir nuo savęs. Arba savanoriškas savęs įkalinimas iliuzijoje. Plačiau
2011-10-04
Lietuvoje, kai gerai palyja lietus, pradeda augti grybai. Bet ir ne vien. Yra dalykas, kuris čia auga ir be lietaus nepriklausomai nuo jokio metų laiko – vasarą ar žiemą, pavasarį ar rudenį. Tikriausiai visi atspės, kas nuolat auga ir be lietaus. Tai kainos. Jos Lietuvoje auga, atrodo, netgi ne kasmet, kartais net ne kas mėnesį, o tiesiog dienomis ir valandomis. Pernai sūris kainavo 13 Lt – šiemet jau 19 Lt, ir pan., ir t.t. tokios kainų metamorfozės ištinka visas prekes. Nepajėgia įpirkti daugybės gyvybiškai būtinų prekių pensininkai ir šiaip mažai uždirbantys žmonės... Plačiau
2011-10-04
Rusija ir JAV per NATO ir Rusijos viršūnių susitikimą Čikagoje kitų metų gegužę pasirašys susitarimą dėl Europos priešraketinio skydo informacijos apsikeitimo datos, sakė JAV ambasadorius Maskvoje Džonas Beirlis (John Beyrle), duodamas interviu Rusijos verslo dienraščiui "Kommersant". Plačiau
2011-09-30
Niekada negalvoti apie pasekmes –tai skęsti. O negalvoti, kad skęsti –tai jau visiška katastrofa. Ir štai tokiais „projektais“ apdovanoja Lietuvą kiekviena vyriausybė. O akivaizdžiausi tokio skendimo pavyzdžiai –vadinamieji politiniai sprendimai. Antai lyg nusprendė Lietuva statyti atominę jėgainę... Lietuva nusprendė. Argi jos žmonės, ar čia tiesiog Vyriausybės užgaida ir rankų pasišildymas? Tai lyg koks virusas –iš pradžių uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, neišdirbusią nė pusės skirto laiko, ir pulti statyti naują, kai Vyriausybės skelbiamos „preliminarios“ kainos visiškai nesutinka su ekspertų skaičiavimais. Dar viena brangi katė maiše. Šiandien kaina esanti tokia. O kokia tikroji po metų kitų? Ar nebus taip kaip statant Valdovų rūmus? Pagaliau avantiūros šmėkla. Lietuvoje tai jau seniai vadinama „apiplėšti bobutes“. Plačiau
2011-09-27
Sudėtinga ir nelengva Lietuvos istorija visada pareikalaudavo iš didžiųjų istorinių asmenybių ypatingo nuovokumo ir intuicijos, nes nuo vienintelio teisingo sprendimo dažniausiai priklausydavo viskas. Lygiai taip pat ir vienintelė klaida galėdavo viską pražudyti. Kai valstybė pradeda naują gyvenimo etapą – kiekvienas politinis žingsnis įgyja ne tik ypatingą reikšmę, bet ir dešimteriopą vertę. Ant kortos pastatoma  milijonų žmonių likimai, tolesnė tautos ateitis. Lietuvos viduramžių istoriją įspūdingai ženklino karaliaus Mindaugo, didžiųjų kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Kęstučio, Algirdo ir Gedimino darbai bei politika. Naujoji Lietuva, atgimusi XX amžiuje valstybė respublika, buvo, galima sakyti, beveik Antano Smetonos kūrinys. Lygiai taip pat ir naujausia Lietuva, atgavusi Nepriklausomybę 1990 metų kovo 11 dieną, yra neatsiejama nuo profesoriaus Vytauto Landsbergio veiklos, jo politinio talento. Tai jis dėjo politinius atkurtos Lietuvos pamatus, ir šiandieną Lietuva dar gyvena jo „periodu“, dėl kitų politikų neįžvalgumo dažnai trypčiojanti vietoje ir negebanti bent jau sėkmingai išmokti prof. V. Landsbergio „pamokų“. Plačiau
2011-09-27
2009 m. „EUROBAROMETRO“ tyrimai rodo, kad ES valstybių tarpe Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje pagal visuomenės pasitikėjimą teismais. Šiandien pasitiki teismais vos 15 proc. . Lietuvos gyventojų, nepasitiki per 78 proc. Nepasitikėjimo teismais priežastys: 1. Lietuvos teismai suformuoti buvusių sovietinių teisininkų, visiškai atsiribojant nuo visuomenės. Į teismų įstatymą jie įrašė nuostatas, kurių Konstitucijoje nėra, kad teisėjais privalo būti tik profesionalai. Tokios nuostatos nėra ir Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R(94)12. priimtoje 1994m. spalio 13 d., kurioje kalbama apie teisėjų nepriklausomumą. Kitaip tariant, tiek Konstitucijoje, tiek ir rekomendacijoje paliekama vietos ir neprofesionaliems teisėjams: prisiekusiųjų žiuri, taikos teisėjams bei tarėjams.   Plačiau
2011-09-23
Jeigu viskas šventa, ką daro doras žmogus, tai ir protas yra šventas. Tai lyg būtų kokia šventykla. Ką žmogus bedarytų, kaip besielgtų, jis visada stengiasi apgalvoti savo veiksmus, poelgius ir paskatas. Kokia būtų šventykla, jei visur būtų priversta šiukšlių lyg sąvartyne, pūvančių maisto atliekų, debesys musių ir pulkai tarakonų? Šventykla turi būti švari, gerai prižiūrima. Bet kiek mūsų galvose ir sąmonėje visokio niekalo, primityvumo, banalybės, mūsų laikais laikomos neva menu ar „naudinga informacija“. Įspūdžiai, keliami lėkštų arba ir smurtinių holivudinių filmų, paikiausių dainuškų melodijų ir žodžių, vulgarių bulvarinių spaudos leidinių „informacijos“, paremtos vien gandais, tuščiomis paskalomis, o esant „interesui“ ir šlykščiausiais, net dvokiančiais šmeižtais, palieka pėdsakus dalyje visuomenės, ypač jaunimo (tai blogiausia). Jei tokius „proto namus“ įsivaizduotume, tai jie būtų paprasčiausias sąvartynas, o mes ne rūpestingi šventyklos žyniai, o intelektualiniai vargetos. Tačiau toks intelektinis skurdas braunasi į šių laikų žmogaus gyvenimą. Atrodo, žmogus viskuo apsirūpinęs, sotus, ne vien stogą virš galvos turi, bet ir gražų namą, daug prabangos dalykų, o dvasia ir protu – tikras dvasinis skurdžius. Krauti visokį niekalą į galvą yra šventvagystė. Plačiau
2011-09-20
Ar tautinei pagarbai, kad viena tauta gerbtų kitą, reikia dar kažkokios politinės? Sveikas protas ir elementarus žmoniškumas teigia, kad tai nereikalingas dalykas, o skirtingų tautų žmonės vienoje valstybėje turėtų vieni kitus tik gerbti. Bet štai „iškilusi“ lenkų „problema“ Lietuvoje dažnai ir sveiko proto pastangas, ir kas visų blogiausia – net tą žmoniškumą paverčia niekais. Plačiau
2011-09-20
Istorija kuria problemas, bet dažniausiai slepia savyje ir raktus joms spręsti. Ir turbūt niekas nedrįs ginčyti, kad posakis „kas nenori pažinti savo istorijos, lieka amžinas vaikas“ yra labai taiklus. O vaikais, kaip žinia, lengva manipuliuoti. Plačiau
2011-09-16
Lietuvos Konstitucijos 139 straipsnyje pakankamai aiškiai pasakyta: „Valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Respublikos piliečio teisė ir pareiga”. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme taip pat nurodyta: „Užpuolimo atveju piliečiai ir jų savaveiksniai dariniai imasi pilietinio pasipriešinimo veiksmų“. Vyriausybės nutarimu prie Krašto apsaugos ministerijos sukurtas Pilietinės gynybos centras. Nors teisiniai pagrindai visuotiniam pasipriešinimui yra pakankami, tačiau vežimas iš vietos nejuda, piliečiai įstatymų ir nutarimų eigos realiam gyvenime nejaučia. Tuo labiau, nacionalinis saugumas merdi panaikinus karinę prievolę, švietimo įstaigose nesant karinio parengimo – auga tėvynės gynimui neparuošti piliečiai. Tautoje bręsta teisėtas nerimas. Problema akis bado. Plačiau
2011-09-16
Kas būtų, jei taksistui būtų patikėtas kosminis laivas, nes jis gerai pažįsta keletą Vilniaus mikrorajonų? Amerikiečių literatūros klasikas Markas Tvenas vienoje humoreskoje aprašo, kaip jis neva dirbęs žemės ūkio laikraščio redaktoriumi. Ir vieną dieną, dirstelėjęs pro redakcijos langą, jis pamatė didžiulę ūkininkų demonstraciją. Žmonės, iškėlę plakatus, piktai reikalavo, kad vyriausias redaktorius atsistatydintų. Plačiau
2011-09-13
Žmogus turtingas ne žemiškais turtais, bet dvasia. Tuo, ką jis sukaupęs dvasioje geriausio, ką perėmęs iš savo tautos ir šeimos tradicijų bei ką pats išsiugdęs. Tai, kas sudaro žmogaus asmenybę, ir yra turtai. Bet irgi galima prikaupti šiukšlių, įvairiausių ydų ir lygiai taip pat įrodinėti, kad tai esą dvasiniai turtai. O tokių „turtų“ Lietuvoje ne tiek jau mažai prikaupta... Plačiau
2011-09-10
Rugsėjo 10 d. Seimo Kovo 11-osios salėje įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos atkurtos Nepriklausomybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atnaujinimo 20-osioms metinėms paminėti. Plačiau
2011-09-10
Per 20 metų Lietuva tapo lygiateise Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, NATO bei kitų tarptautinių organizacijų nare, tačiau Lietuvos įtvirtinimo siekis nebuvo ir nebus baigtinis procesas, prie jo turime prisidėti visi, sakė šalies vadovė kalboje, skirtojo Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atnaujinimo 20-mečiui. Plačiau
2011-09-09
Jau nerastum pasaulyje tokios kertelės, kurios nebūtų pasiekusi globalizacija. „Mes gyvename globalizuotame pasaulyje“, – teigia žinomas amerikiečių ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Džozefas Stiglicas. Kokia gi išimtis gali būti Lietuva? Mes gyvename globalizacijos amžiuje. Sovietų Sąjunga taip pat buvo vienas globalizacijos modelių, kuriam žlugus jį pakeitė kiti. Vienas iš jų - Europos Sąjunga, - savita globalizacinė politinė ir ekonominė struktūra, bet tai nėra „galutinė instancija“ – globalizacijos procesas nesustabdomai žengia link pasaulinės valdžios. Ir link pasaulinės ekonomikos? Tačiau čia reikia sustoti. Pasaulinė ekonomika jau gyvuoja, ne tik gyvuoja, bet ir kuo puikiausiai klesti, o vadinamosios transnacionalinės kompanijos jau buvo žinomos dar gerokai prieš Antrąjį pasaulinį karą, tik dabar jos dar sparčiau stumia pasaulį globalizacijos link. Plačiau
2011-09-08
Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatų vardinio balsavimo dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo“, 1991 gruodžio 17d. visų daugiausia iš aštuonių Lenkų frakcijos deputatų, turėjusių teisę balsuoti, nedalyvavo penki lenkų frakcijos deputatai: Ryšardas Maciejkianiecas, Česlovas Okinčicas, Stanislavas Peško, Valentina Suboč, Edvardas Tomaševičius. (Žr. „L.A“, 1991 12 28, Nr. 257, 6 psl.) Plačiau
2011-09-06
Jei užduotum sau klausimą, kokia didžiausia nelaimė valstybei, tai, be abejo, turėtum atsakyti, kad korupcija. Tai būtų pats sąžiningiausias atsakymas. Ar neatsirastų žmonių, kurie pasakytų, kad korupcija dar nėra pats didžiausias blogis ir imtų vardyti visai kitus dalykus? Tik korupciją paliktų nuošalyje. Jei kažkam pradėtų pūti ranka ar koja, tai gal taip pat sakytų, kad korupcija nėra didžiausia nelaimė? Betgi korupcija kaip tik ir reiškia puvimą ar gedimą! Ir jeigu tokie dalykai dedasi valstybėje, ji genda ir pūva, tai ar gali būti didesnė nelaimė? Jeigu valstybę laikome ne kažkuo artimu, kas būtų mums lyg širdis, kas visiems piliečiams yra bendra, brangu, o vien terpė savanaudiškiems asmens ar kokios nors grupės tikslams, tai tampame parazituojančiais svetimkūniais, ir nuo to prasideda korupcija. Tai yra valstybės puvimas iki pačių pagrindų. Kaip sako romėnai: žuvis pradeda gesti nuo galvos, paskui šis procesas apima viską. Plačiau