VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

2011-10-04
Rusija ir JAV per NATO ir Rusijos viršūnių susitikimą Čikagoje kitų metų gegužę pasirašys susitarimą dėl Europos priešraketinio skydo informacijos apsikeitimo datos, sakė JAV ambasadorius Maskvoje Džonas Beirlis (John Beyrle), duodamas interviu Rusijos verslo dienraščiui "Kommersant". Plačiau
2011-09-30
Niekada negalvoti apie pasekmes –tai skęsti. O negalvoti, kad skęsti –tai jau visiška katastrofa. Ir štai tokiais „projektais“ apdovanoja Lietuvą kiekviena vyriausybė. O akivaizdžiausi tokio skendimo pavyzdžiai –vadinamieji politiniai sprendimai. Antai lyg nusprendė Lietuva statyti atominę jėgainę... Lietuva nusprendė. Argi jos žmonės, ar čia tiesiog Vyriausybės užgaida ir rankų pasišildymas? Tai lyg koks virusas –iš pradžių uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, neišdirbusią nė pusės skirto laiko, ir pulti statyti naują, kai Vyriausybės skelbiamos „preliminarios“ kainos visiškai nesutinka su ekspertų skaičiavimais. Dar viena brangi katė maiše. Šiandien kaina esanti tokia. O kokia tikroji po metų kitų? Ar nebus taip kaip statant Valdovų rūmus? Pagaliau avantiūros šmėkla. Lietuvoje tai jau seniai vadinama „apiplėšti bobutes“. Plačiau
2011-09-27
Sudėtinga ir nelengva Lietuvos istorija visada pareikalaudavo iš didžiųjų istorinių asmenybių ypatingo nuovokumo ir intuicijos, nes nuo vienintelio teisingo sprendimo dažniausiai priklausydavo viskas. Lygiai taip pat ir vienintelė klaida galėdavo viską pražudyti. Kai valstybė pradeda naują gyvenimo etapą – kiekvienas politinis žingsnis įgyja ne tik ypatingą reikšmę, bet ir dešimteriopą vertę. Ant kortos pastatoma  milijonų žmonių likimai, tolesnė tautos ateitis. Lietuvos viduramžių istoriją įspūdingai ženklino karaliaus Mindaugo, didžiųjų kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Kęstučio, Algirdo ir Gedimino darbai bei politika. Naujoji Lietuva, atgimusi XX amžiuje valstybė respublika, buvo, galima sakyti, beveik Antano Smetonos kūrinys. Lygiai taip pat ir naujausia Lietuva, atgavusi Nepriklausomybę 1990 metų kovo 11 dieną, yra neatsiejama nuo profesoriaus Vytauto Landsbergio veiklos, jo politinio talento. Tai jis dėjo politinius atkurtos Lietuvos pamatus, ir šiandieną Lietuva dar gyvena jo „periodu“, dėl kitų politikų neįžvalgumo dažnai trypčiojanti vietoje ir negebanti bent jau sėkmingai išmokti prof. V. Landsbergio „pamokų“. Plačiau
2011-09-27
2009 m. „EUROBAROMETRO“ tyrimai rodo, kad ES valstybių tarpe Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje pagal visuomenės pasitikėjimą teismais. Šiandien pasitiki teismais vos 15 proc. . Lietuvos gyventojų, nepasitiki per 78 proc. Nepasitikėjimo teismais priežastys: 1. Lietuvos teismai suformuoti buvusių sovietinių teisininkų, visiškai atsiribojant nuo visuomenės. Į teismų įstatymą jie įrašė nuostatas, kurių Konstitucijoje nėra, kad teisėjais privalo būti tik profesionalai. Tokios nuostatos nėra ir Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R(94)12. priimtoje 1994m. spalio 13 d., kurioje kalbama apie teisėjų nepriklausomumą. Kitaip tariant, tiek Konstitucijoje, tiek ir rekomendacijoje paliekama vietos ir neprofesionaliems teisėjams: prisiekusiųjų žiuri, taikos teisėjams bei tarėjams.   Plačiau
2011-09-23
Jeigu viskas šventa, ką daro doras žmogus, tai ir protas yra šventas. Tai lyg būtų kokia šventykla. Ką žmogus bedarytų, kaip besielgtų, jis visada stengiasi apgalvoti savo veiksmus, poelgius ir paskatas. Kokia būtų šventykla, jei visur būtų priversta šiukšlių lyg sąvartyne, pūvančių maisto atliekų, debesys musių ir pulkai tarakonų? Šventykla turi būti švari, gerai prižiūrima. Bet kiek mūsų galvose ir sąmonėje visokio niekalo, primityvumo, banalybės, mūsų laikais laikomos neva menu ar „naudinga informacija“. Įspūdžiai, keliami lėkštų arba ir smurtinių holivudinių filmų, paikiausių dainuškų melodijų ir žodžių, vulgarių bulvarinių spaudos leidinių „informacijos“, paremtos vien gandais, tuščiomis paskalomis, o esant „interesui“ ir šlykščiausiais, net dvokiančiais šmeižtais, palieka pėdsakus dalyje visuomenės, ypač jaunimo (tai blogiausia). Jei tokius „proto namus“ įsivaizduotume, tai jie būtų paprasčiausias sąvartynas, o mes ne rūpestingi šventyklos žyniai, o intelektualiniai vargetos. Tačiau toks intelektinis skurdas braunasi į šių laikų žmogaus gyvenimą. Atrodo, žmogus viskuo apsirūpinęs, sotus, ne vien stogą virš galvos turi, bet ir gražų namą, daug prabangos dalykų, o dvasia ir protu – tikras dvasinis skurdžius. Krauti visokį niekalą į galvą yra šventvagystė. Plačiau
2011-09-20
Ar tautinei pagarbai, kad viena tauta gerbtų kitą, reikia dar kažkokios politinės? Sveikas protas ir elementarus žmoniškumas teigia, kad tai nereikalingas dalykas, o skirtingų tautų žmonės vienoje valstybėje turėtų vieni kitus tik gerbti. Bet štai „iškilusi“ lenkų „problema“ Lietuvoje dažnai ir sveiko proto pastangas, ir kas visų blogiausia – net tą žmoniškumą paverčia niekais. Plačiau
2011-09-20
Istorija kuria problemas, bet dažniausiai slepia savyje ir raktus joms spręsti. Ir turbūt niekas nedrįs ginčyti, kad posakis „kas nenori pažinti savo istorijos, lieka amžinas vaikas“ yra labai taiklus. O vaikais, kaip žinia, lengva manipuliuoti. Plačiau
2011-09-16
Lietuvos Konstitucijos 139 straipsnyje pakankamai aiškiai pasakyta: „Valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Respublikos piliečio teisė ir pareiga”. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme taip pat nurodyta: „Užpuolimo atveju piliečiai ir jų savaveiksniai dariniai imasi pilietinio pasipriešinimo veiksmų“. Vyriausybės nutarimu prie Krašto apsaugos ministerijos sukurtas Pilietinės gynybos centras. Nors teisiniai pagrindai visuotiniam pasipriešinimui yra pakankami, tačiau vežimas iš vietos nejuda, piliečiai įstatymų ir nutarimų eigos realiam gyvenime nejaučia. Tuo labiau, nacionalinis saugumas merdi panaikinus karinę prievolę, švietimo įstaigose nesant karinio parengimo – auga tėvynės gynimui neparuošti piliečiai. Tautoje bręsta teisėtas nerimas. Problema akis bado. Plačiau
2011-09-16
Kas būtų, jei taksistui būtų patikėtas kosminis laivas, nes jis gerai pažįsta keletą Vilniaus mikrorajonų? Amerikiečių literatūros klasikas Markas Tvenas vienoje humoreskoje aprašo, kaip jis neva dirbęs žemės ūkio laikraščio redaktoriumi. Ir vieną dieną, dirstelėjęs pro redakcijos langą, jis pamatė didžiulę ūkininkų demonstraciją. Žmonės, iškėlę plakatus, piktai reikalavo, kad vyriausias redaktorius atsistatydintų. Plačiau
2011-09-13
Žmogus turtingas ne žemiškais turtais, bet dvasia. Tuo, ką jis sukaupęs dvasioje geriausio, ką perėmęs iš savo tautos ir šeimos tradicijų bei ką pats išsiugdęs. Tai, kas sudaro žmogaus asmenybę, ir yra turtai. Bet irgi galima prikaupti šiukšlių, įvairiausių ydų ir lygiai taip pat įrodinėti, kad tai esą dvasiniai turtai. O tokių „turtų“ Lietuvoje ne tiek jau mažai prikaupta... Plačiau
2011-09-10
Rugsėjo 10 d. Seimo Kovo 11-osios salėje įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos atkurtos Nepriklausomybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atnaujinimo 20-osioms metinėms paminėti. Plačiau
2011-09-10
Per 20 metų Lietuva tapo lygiateise Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, NATO bei kitų tarptautinių organizacijų nare, tačiau Lietuvos įtvirtinimo siekis nebuvo ir nebus baigtinis procesas, prie jo turime prisidėti visi, sakė šalies vadovė kalboje, skirtojo Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atnaujinimo 20-mečiui. Plačiau
2011-09-09
Jau nerastum pasaulyje tokios kertelės, kurios nebūtų pasiekusi globalizacija. „Mes gyvename globalizuotame pasaulyje“, – teigia žinomas amerikiečių ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Džozefas Stiglicas. Kokia gi išimtis gali būti Lietuva? Mes gyvename globalizacijos amžiuje. Sovietų Sąjunga taip pat buvo vienas globalizacijos modelių, kuriam žlugus jį pakeitė kiti. Vienas iš jų - Europos Sąjunga, - savita globalizacinė politinė ir ekonominė struktūra, bet tai nėra „galutinė instancija“ – globalizacijos procesas nesustabdomai žengia link pasaulinės valdžios. Ir link pasaulinės ekonomikos? Tačiau čia reikia sustoti. Pasaulinė ekonomika jau gyvuoja, ne tik gyvuoja, bet ir kuo puikiausiai klesti, o vadinamosios transnacionalinės kompanijos jau buvo žinomos dar gerokai prieš Antrąjį pasaulinį karą, tik dabar jos dar sparčiau stumia pasaulį globalizacijos link. Plačiau
2011-09-08
Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatų vardinio balsavimo dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo“, 1991 gruodžio 17d. visų daugiausia iš aštuonių Lenkų frakcijos deputatų, turėjusių teisę balsuoti, nedalyvavo penki lenkų frakcijos deputatai: Ryšardas Maciejkianiecas, Česlovas Okinčicas, Stanislavas Peško, Valentina Suboč, Edvardas Tomaševičius. (Žr. „L.A“, 1991 12 28, Nr. 257, 6 psl.) Plačiau
2011-09-06
Jei užduotum sau klausimą, kokia didžiausia nelaimė valstybei, tai, be abejo, turėtum atsakyti, kad korupcija. Tai būtų pats sąžiningiausias atsakymas. Ar neatsirastų žmonių, kurie pasakytų, kad korupcija dar nėra pats didžiausias blogis ir imtų vardyti visai kitus dalykus? Tik korupciją paliktų nuošalyje. Jei kažkam pradėtų pūti ranka ar koja, tai gal taip pat sakytų, kad korupcija nėra didžiausia nelaimė? Betgi korupcija kaip tik ir reiškia puvimą ar gedimą! Ir jeigu tokie dalykai dedasi valstybėje, ji genda ir pūva, tai ar gali būti didesnė nelaimė? Jeigu valstybę laikome ne kažkuo artimu, kas būtų mums lyg širdis, kas visiems piliečiams yra bendra, brangu, o vien terpė savanaudiškiems asmens ar kokios nors grupės tikslams, tai tampame parazituojančiais svetimkūniais, ir nuo to prasideda korupcija. Tai yra valstybės puvimas iki pačių pagrindų. Kaip sako romėnai: žuvis pradeda gesti nuo galvos, paskui šis procesas apima viską. Plačiau
2011-09-06
Išsiskyrė Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijų pozicijos dėl leidimo užsieniečiams parduoti žemę. Teisingumo ministerija mano, kad šiai nuostatai įgyvendinti reikia keisti Konstituciją. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija teigia nematanti būtinybės tai daryti. Plačiau
2011-09-02
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nori pagerinti įtemptus santykius su Europos Sąjunga (ES), išlaisvindamas politinius kalinius ir surengdamas derybas dėl šalies politinės ateities, rašoma dokumente, kurį ketvirtadienį gavo "Reuters" naujienų agentūra. Plačiau
2011-09-02
Sveikintina iniciatyva pasiūlyti Baltarusijai prisijungti prie Visagino atominės elektrinės statybos, užuot stačius savąją. Plačiau
2011-08-30
Tokiu pavadinimu visoje Vokietijoje platinamas dienraštis „junge Welt“, laikantis save kairiuoju marksistinės orientacijos laikraščiu, rugpjūčio 24 d. paskelbė eilinį Lietuvą šmeižiantį „opusą“. Straipsnio autorius Frankas Brendle savo publikacijoms, tendencingai iškreipiančioms Lietuvos istoriją, randa tribūną keliuose Vokietijos laikraščiuose, netgi Vokietijos lietuvių portale, Austrijoje administruojamame portale „kominform.at“, kurį puošia raudona penkiakampė žvaigždė. Plačiau
2011-08-30
Gražiame miške, vasaros laike Latvijoje kai kas įvyko. Dabar, vasarai baigiantis, verta į tuos įvykius bent atsigręžti. Plačiau