VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

2011-09-20
Istorija kuria problemas, bet dažniausiai slepia savyje ir raktus joms spręsti. Ir turbūt niekas nedrįs ginčyti, kad posakis „kas nenori pažinti savo istorijos, lieka amžinas vaikas“ yra labai taiklus. O vaikais, kaip žinia, lengva manipuliuoti. Plačiau
2011-09-16
Lietuvos Konstitucijos 139 straipsnyje pakankamai aiškiai pasakyta: „Valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Respublikos piliečio teisė ir pareiga”. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme taip pat nurodyta: „Užpuolimo atveju piliečiai ir jų savaveiksniai dariniai imasi pilietinio pasipriešinimo veiksmų“. Vyriausybės nutarimu prie Krašto apsaugos ministerijos sukurtas Pilietinės gynybos centras. Nors teisiniai pagrindai visuotiniam pasipriešinimui yra pakankami, tačiau vežimas iš vietos nejuda, piliečiai įstatymų ir nutarimų eigos realiam gyvenime nejaučia. Tuo labiau, nacionalinis saugumas merdi panaikinus karinę prievolę, švietimo įstaigose nesant karinio parengimo – auga tėvynės gynimui neparuošti piliečiai. Tautoje bręsta teisėtas nerimas. Problema akis bado. Plačiau
2011-09-16
Kas būtų, jei taksistui būtų patikėtas kosminis laivas, nes jis gerai pažįsta keletą Vilniaus mikrorajonų? Amerikiečių literatūros klasikas Markas Tvenas vienoje humoreskoje aprašo, kaip jis neva dirbęs žemės ūkio laikraščio redaktoriumi. Ir vieną dieną, dirstelėjęs pro redakcijos langą, jis pamatė didžiulę ūkininkų demonstraciją. Žmonės, iškėlę plakatus, piktai reikalavo, kad vyriausias redaktorius atsistatydintų. Plačiau
2011-09-13
Žmogus turtingas ne žemiškais turtais, bet dvasia. Tuo, ką jis sukaupęs dvasioje geriausio, ką perėmęs iš savo tautos ir šeimos tradicijų bei ką pats išsiugdęs. Tai, kas sudaro žmogaus asmenybę, ir yra turtai. Bet irgi galima prikaupti šiukšlių, įvairiausių ydų ir lygiai taip pat įrodinėti, kad tai esą dvasiniai turtai. O tokių „turtų“ Lietuvoje ne tiek jau mažai prikaupta... Plačiau
2011-09-10
Rugsėjo 10 d. Seimo Kovo 11-osios salėje įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos atkurtos Nepriklausomybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atnaujinimo 20-osioms metinėms paminėti. Plačiau
2011-09-10
Per 20 metų Lietuva tapo lygiateise Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, NATO bei kitų tarptautinių organizacijų nare, tačiau Lietuvos įtvirtinimo siekis nebuvo ir nebus baigtinis procesas, prie jo turime prisidėti visi, sakė šalies vadovė kalboje, skirtojo Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atnaujinimo 20-mečiui. Plačiau
2011-09-09
Jau nerastum pasaulyje tokios kertelės, kurios nebūtų pasiekusi globalizacija. „Mes gyvename globalizuotame pasaulyje“, – teigia žinomas amerikiečių ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Džozefas Stiglicas. Kokia gi išimtis gali būti Lietuva? Mes gyvename globalizacijos amžiuje. Sovietų Sąjunga taip pat buvo vienas globalizacijos modelių, kuriam žlugus jį pakeitė kiti. Vienas iš jų - Europos Sąjunga, - savita globalizacinė politinė ir ekonominė struktūra, bet tai nėra „galutinė instancija“ – globalizacijos procesas nesustabdomai žengia link pasaulinės valdžios. Ir link pasaulinės ekonomikos? Tačiau čia reikia sustoti. Pasaulinė ekonomika jau gyvuoja, ne tik gyvuoja, bet ir kuo puikiausiai klesti, o vadinamosios transnacionalinės kompanijos jau buvo žinomos dar gerokai prieš Antrąjį pasaulinį karą, tik dabar jos dar sparčiau stumia pasaulį globalizacijos link. Plačiau
2011-09-08
Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatų vardinio balsavimo dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo“, 1991 gruodžio 17d. visų daugiausia iš aštuonių Lenkų frakcijos deputatų, turėjusių teisę balsuoti, nedalyvavo penki lenkų frakcijos deputatai: Ryšardas Maciejkianiecas, Česlovas Okinčicas, Stanislavas Peško, Valentina Suboč, Edvardas Tomaševičius. (Žr. „L.A“, 1991 12 28, Nr. 257, 6 psl.) Plačiau
2011-09-06
Jei užduotum sau klausimą, kokia didžiausia nelaimė valstybei, tai, be abejo, turėtum atsakyti, kad korupcija. Tai būtų pats sąžiningiausias atsakymas. Ar neatsirastų žmonių, kurie pasakytų, kad korupcija dar nėra pats didžiausias blogis ir imtų vardyti visai kitus dalykus? Tik korupciją paliktų nuošalyje. Jei kažkam pradėtų pūti ranka ar koja, tai gal taip pat sakytų, kad korupcija nėra didžiausia nelaimė? Betgi korupcija kaip tik ir reiškia puvimą ar gedimą! Ir jeigu tokie dalykai dedasi valstybėje, ji genda ir pūva, tai ar gali būti didesnė nelaimė? Jeigu valstybę laikome ne kažkuo artimu, kas būtų mums lyg širdis, kas visiems piliečiams yra bendra, brangu, o vien terpė savanaudiškiems asmens ar kokios nors grupės tikslams, tai tampame parazituojančiais svetimkūniais, ir nuo to prasideda korupcija. Tai yra valstybės puvimas iki pačių pagrindų. Kaip sako romėnai: žuvis pradeda gesti nuo galvos, paskui šis procesas apima viską. Plačiau
2011-09-06
Išsiskyrė Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijų pozicijos dėl leidimo užsieniečiams parduoti žemę. Teisingumo ministerija mano, kad šiai nuostatai įgyvendinti reikia keisti Konstituciją. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija teigia nematanti būtinybės tai daryti. Plačiau
2011-09-02
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nori pagerinti įtemptus santykius su Europos Sąjunga (ES), išlaisvindamas politinius kalinius ir surengdamas derybas dėl šalies politinės ateities, rašoma dokumente, kurį ketvirtadienį gavo "Reuters" naujienų agentūra. Plačiau
2011-09-02
Sveikintina iniciatyva pasiūlyti Baltarusijai prisijungti prie Visagino atominės elektrinės statybos, užuot stačius savąją. Plačiau
2011-08-30
Tokiu pavadinimu visoje Vokietijoje platinamas dienraštis „junge Welt“, laikantis save kairiuoju marksistinės orientacijos laikraščiu, rugpjūčio 24 d. paskelbė eilinį Lietuvą šmeižiantį „opusą“. Straipsnio autorius Frankas Brendle savo publikacijoms, tendencingai iškreipiančioms Lietuvos istoriją, randa tribūną keliuose Vokietijos laikraščiuose, netgi Vokietijos lietuvių portale, Austrijoje administruojamame portale „kominform.at“, kurį puošia raudona penkiakampė žvaigždė. Plačiau
2011-08-30
Gražiame miške, vasaros laike Latvijoje kai kas įvyko. Dabar, vasarai baigiantis, verta į tuos įvykius bent atsigręžti. Plačiau
2011-08-26
Istorines asmenybes įvertinti nėra taip lengva, kaip dažnai kam atrodo. Kartais objektyviai įvertinama jau po šimtmečių. Jei istorikų paklaustume apie bet kurios istorinės asmenybės vaidmenį savo šalies ir pasaulio politikoje, tai jie iškart susiginčytų. Atrodo, kad dalykai istorijoje, dėl kurių nesiginčijama, yra visiškai menkaverčiai, todėl labai greitai pamirštami. Tik ne visada tokiuose debatuose „surandama teisybė“. Jie dažnokai būna ir tušti. Plačiau
2011-08-26
Jau praėjo treji metai nuo tos dienos, kuomet daugelis mūsų bendrapiliečių pirmą kartą išgirdo apie vadinamąją ekonominę krizę. Tiesa, tai pirmiausia buvo kažkokios amerikietiškos realybės atgarsiai, kuriuose skambėjo mažai kam žinomi bankų pavadinimai, o ir JAV pingantis būstas neatrodė vertas dėmesio „butai brangs“ isterijos fone. Ir jie brango – brango net tuomet, kai tušti butai jau buvo skaičiuojami laiptinėmis. Plačiau
2011-08-26
Jau dvidešimt dveji metai, kai atkurta mūsų valstybės nepriklausomybė. Ar ta valstybė yra saugi? Anaiptol, pasakys užklaustas pilietis. Daugelis kaltino ir kaltina valstybės vyrus, kad mažos pensijos, kad smunka pragyvenimo lygis, kad kaip maras plinta jaunų žmonių emigracija. Karštos žmonių galvos, deja, ne visada supranta, kodėl taip yra. Nuomojama ranka į bet kokias ideologines sampratas, ilgimasi kietos rankos. Plačiau
2011-08-23
Lietuvos žemė - tautos gyvenimo vieta ir valstybės teritorija nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei ar jos piliečiams. Dabar veikiančios Konstitucijos pataisos ir tarptautiniai įsipareigojimai dėl žemės pardavimo yra abejotini, nes tam nebuvo tautos valios, teigia iniciatyvinė grupė, susibūrusi ginti Lietuvos žemę nuo pardavimo užsieniečiams.   Plačiau
2011-08-19
Apž­valgą rašy­ti la­biau norė­jo­si ki­to­kiu pa­va­di­ni­mu: „Lands­ber­gis prieš oli­garc­hus“. Atkū­rus Lie­tu­vos nep­rik­lau­so­mybę pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Lands­ber­gis įvar­dy­tas laisvės tė­vu. Čia šio­je aki­vaiz­džio­je ir svar­bio­je priešp­riešo­je tarp pro­tin­go ir ab­sur­diš­ko, tarp pi­lie­tiš­ko, de­mok­ra­tiš­ko, is­to­riš­ko ir sa­va­nau­diš­ko, tarp kultū­rin­go ir bar­ba­riš­ko, tarp žmo­niš­ko ir ci­niš­ko, tarp blai­vaus ir bep­ro­tiš­ko, pers­pek­ty­vos ir am­ži­nos ak­la­vietės ge­rai būtų ma­ty­ti aki­vaiz­džią pers­varą to, kas šian­dien va­di­na­ma „lands­ber­giz­mu“, nors kai kie­no tar­si ir su nei­gia­ma po­teks­te ta­ria­mu. To­kiam op­ti­miz­mui, de­ja, nė­ra rea­laus pag­rin­do - vi­sos mūsų vals­ty­bin­gu­mo, laisvės idė­jos at­ro­do ta­ry­tum nu­vy­tu­sios, nu­lei­du­sios galvą prieš vi­sa­galį pi­ni­go ir oli­garchų dik­tatą. Plačiau
2011-08-13
Vokietijos sostinė šeštadienį mini 50-ąsias Berlyno sienos iškilimo metines. Iki pusės stiebo nuleistos valstybinės vėliavos primena vokiečiams apie tragišką šalies istorijos puslapį - prieš 50 metų buvo pastatyta Berlyno siena, kuri 28-erius metus skyrė Vakarų Berlyną nuo Rytų Vokietijos. Plačiau