VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

2011-07-29
Kantrybė baigiasi belaukiant kol ožys duos pieno ar vilnų. Ir jei tokių malonių laukiama iš valdžios, ištikimai tarnaujančios nuosavam interesui, pinigų maišui ar naujai plepalų bangai, tai teks ne ilgai laukti, bet stovėti tuščioje stotyje, iš kurios traukinys seniai išvykęs. Jau tiek kalbėta apie dvidešimtį nepriklausomos Lietuvos metų, o vidinė vergovė tiems, kam tai yra tuščias žodis ir visas gyvenimas užpildomas tik materialiais siekiais, pavirsta sunkiausia našta visai tautai. Plačiau
2011-07-26
„Gyvename tik sau!“ – byloja materialistai, nors tik sau gyventi neįmanoma. Esame susieti su daugeliu žmonių ne vien „verslo ir darbo“ reikalais, bet likimais bei gyvenimu. Įvardis „sau“, tapęs labai populiarus ir vienintelis mūsų politiniuose sluoksniuose. Ši sistema pavadinta UAB „Sau“. Plačiau
2011-07-22
Neretai sakoma, kad kerštas tai yra būdas teisybei sugrąžinti. Ir jei ne keršto baimė, tai skriaudikai apskritai suįžūlėtų. Nors krikščionybė tokią visuotinę keršto teisę neigia, atrodytų, atmesdama ir teisingumą bei įteisindama per visuotinį atlaidumą „teisę į blogį“. Nors iš tikrųjų krikščionybė tik atskiria teisingumą nuo keršto, tų dviejų dalykų netapatindama, tik pabrėždama, koks pavojingas gali būti toks sutapatinimas. Ir nagrinėdama šiuos dalykus dvasine prasme, atrodytų, suprantama, grynai „pasaulietiškų receptų“ nepateikia. Tai visiškai neįmanoma kiekvienam atskiram atvejui. Betgi mūsų visuomenė yra kažkokio nuolatinio keršto būsenoje, kai visi keršija kiekvienam jau nežinia už ką. Ir jei žmonės nebūtų taip smarkiai nusigręžę nuo dvasinių krikščionybės idealų, tai ar šitaip būtų? Plačiau
2011-07-19
Austrija paleido įtariamąjį Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietį Michailą Golovatovą, kuris buvo sulaikytas šioje šalyje liepos 14-ąją pagal 2010 m. spalio 18 d. išduotą Europos arešto orderį. Rusijos žiniasklaida praneša, kad M. Golovatovas jau grįžo į Rusiją. Plačiau
2011-07-15
Integracija, kaip pabrėžiama daugelio politikų, sociologų ir mokslininkų pasisakymuose bei jų veikaluose, yra svarbiausias dabartinės Europos bruožas. Lietuva, po pusės šimtmečio okupacijos, XX a. pabaigoje išsikovojusi Nepriklausomybę, XXI a. pradžioje reintegravosi į Europą. Tai būtų galima pavadinti trečiąja mūsų europine integracija. Pirmąja Lietuvos europine integracija galima būtų laikyti krikščioniškąją, jeigu ji nebūtų susijusi su žiauriais karais ir okupacijomis užgrobiant baltų etnines žemes. Antroji, europinė, Lietuvos integracija prasidėjo XX a. pradžioje, po Pirmojo pasaulinio karo, kai pagrindinės Baltijos kraštų grobikės jį pralaimėjo, o Lietuva išsikovojo Nepriklausomybę. Plačiau
2011-07-15
Ji stovi įsispyrusi visomis keturiomis kaip arklys - su kaprizu nužvelgęs labai perkrautą vežimą. „Eik, tave bala, eik, ar nematai, kad skęstame, greitai iki stebulių įklimpsime“. O ji neina, stovi, sako: „Eksportas atsigavo“. O ar ne matai, žmonės tave paliko, niekas į tavo pramonę nebeinvestuoja? Tu tuščia, tau reikia žmones susigrąžinti, darbo vietas pačiai kurti. O tu sakai: „Čia ne mano reikalas, tegu tą verslininkai daro“. Jau dešimt metų kaip tuštėja mūsų Rytų Lietuva, jau tiek pat metų kaip siūlau tuo susirūpinti ir restruktūrizuoti tą žemę taip, kad iš šitų praradimų mes sukurtume naudą. Juolab, kad mes su savo stipria statybos industrija tai padaryti galime. Atsakymo nėra, toliau klimpstame. Pagaliau švystelėjo viltis - Pasaulio lietuvių mokslininkų simpoziumas. Čia tai būsiu suprastas. Pasiunčiau žemiau pridedamus samprotavimus. Tyla, tokios temos nė nagrinėjo. Plačiau
2011-07-12
Kokį pavojų Lietuvai kelia atominės elektrinės (AE), sunku net įsivaizduoti. Tačiau grėsmės didžiulės. Jei Astravo Baltarusijoje ir Piliavos Karaliaučiaus srityje AE statomos nesaugioje vietoje ir negarantuoto saugumo, tai dar tik pusė bėdos. Kita pusė – nuolatinis sprogimo pavojus dėl teroristinių išpuolių. Tokių išpuolių grėsmė labai reali, o ateityje bus ir dar realesnė, nes tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje jų jau būta. Todėl atrodo, kad pastarosios šalys tyčia stato šias jėgaines susprogdinimui ir tokiam mūsų, lietuvių tautos, išnaikinimui. Turime atminti, kad faktiškai tokios užmačios yra diktatoriškų režimų siekiai. Plačiau
2011-07-01
Tai patvirtino š.m. birželio 25 ir 26 dienomis Teherane vykusi islamo šalių konferencija. Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos internetiniai laikraščiai lakoniškai supažindina su šiuo renginiu ir kelių šalių vadovų kalbomis. Konferencijoje dalyvavo net 80 valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovai, tarp jų Afganistano, Pakistano, Irako, Sudano ir Tadžikistano prezidentai, kitų šalių viceprezidentai ir vyriausybių vadovai. Iranas, Afganistanas ir Pakistanas dar konferencijos išvakarėse, birželio 24 d., pasirašė susitarimą bendromis jėgomis kovoti prieš terorizmą, ekstremizmą ir militarizmą ir paskelbė pareiškimą, kuriame pasisakė prieš bet kurias „intervencijas iš užsienio“ savo regione. Nes jos prieštarauja „islamo dvasiai, taikos tradicijoms regione ir regiono tautų interesams.“ Atskiras protokolas buvo pasirašytas su Irako prezidentu Džalajumi Talabaniu Juo numatoma uždaryti netoli Bagdado esantį Ašrafo lagerį, kuriame internuoti daugiau kaip 3000 opozicionierių liaudies mudžahedinų. Plačiau
2011-07-01
Jau nemažai prišnekėta apie tai, kiek, kaip ir kodėl Dalia Grybauskaitė remia dabartinę valdančiąją daugumą. Čia noriu ištirti visai naują situaciją. Ar galima ilgalaikė Prezidentės ir TS-LKD partijos sąjunga? Prielaidos tokiam netikėtam svarstymui yra, tačiau jos ne tiek akivaizdžios, kiek giluminės. Per porą prezidentavimo metų išryškėjo D. Grybauskaitės politinės nuostatos. Ir kalba, ir veiksmais Prezidentė akivaizdžiai rodo esanti plačių centro dešinės pažiūrų. Bandymai pripaišyti jai socialistinius ar priešingai – kraštutinio liberalizmo įsitikinimus skamba kvailai. Tai tik primityvus kabinėjimasis. Plačiau
2011-06-21
Valdančiosios partijos suvažiavimas, likus vos daugiau nei metams iki rinkimų, – svarbus įvykis. Tačiau komentarų viešojoje erdvėje pasirodė daug mažiau nei po Prezidentės metinio pranešimo. Kodėl? Galbūt tai logiška. Norintys matyti aiškesnį permainų TS-LKD vaizdą, turi vertinti ne tiek patį suvažiavimą, kiek situaciją partijoje apskritai. Tik iš tokio taško pažvelgus, tenka pripažinti, kad pastaruoju metu įvyko reikšmingų poslinkių. Be jokios abejonės, rimčiausias TS-LKD, o galbūt ir visos politinės sistemos atsigavimo ženklas buvo demokratiški partijos pirmininko rinkimai. Pirmą kartą matėme ir idėjų kovą, ir aktyvų paprastų partijos narių dalyvavimą. Suvažiavimas tik patvirtino rezultatus ir sudarė sąlygas Andriui Kubiliui suformuoti solidų pavaduotojų korpusą. Irena Degutienė liko pirmąją pavaduotoja. Tai slopina kalbas apie demokratijos pabaigą ir galimą skilimą. Teigiamas faktorius yra ir tai, kad atotrūkis tarp abiejų konkurentų buvo nedidelis. Seimo pirmininkės priminimas premjerui jo pažado ir toliau skatinti demokratiją bus sunkiai atremiamas. Plačiau
2011-06-18
Metiniame Prezidentės pranešime nuskambėję žodžiai apie pagarbą Didvyriams ir niekdarių bei parsidavėlių pasmerkimą, privertė suklusti visus ir įsigilinti į Lietuvos Himno žodžių prasmę: „Lietuva – Tėvyne mūsų, Tu Didvyrių žeme, iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia...“ O kurgi tie mūsų didvyriai? Plačiau
2011-06-14
Dažnai iškilus, išskirtinis žmogus tampa vienišas. Jis žvelgia giliau ir plačiau. Jo mintys pranoksta aplinkinių žmonių suvokimą. Todėl jis gali likti nesuprastas, tinkamai neįvertintas, atstumtas. Tada atsiranda pavojus patekti į dramblio kaulo bokštą, žvelgti į kitus iš aukšto, tapti mizantropu. Tokie žmonės paprastai nesidomi visuomenės reikalais, o imasi kokios nors ezoterinės kūrybos. Plačiau
2011-06-14
Šalies vadovo Metinis pranešimas yra labai svarbus. Metinis pranešimas leidžia kiekvienam šalies piliečiui per trumpą laiką prisiminti svarbiausius šalies praėjusių metų įvykius, turinčius reikšmės tolimesnei šalies įvairių sričių raidai. Taip pat svarbus ir Pranešimo analitinis potencialas, kuriuo remiantis galėtume numatyti tolimesnę šalies raidą įvairiose srityse ir regionuose. Metinio pranešimo dėka turėtume pagilinti gebėjimą geriau prognozuoti žmogaus, visuomenės, verslo ir šalies ateitį. Kadangi Pranešimas skirtas kiekvienam šalies žmogui, taip pat ir užsienio svečiams bei investuotojams, svarbu, kad Pranešimas būtų korektiškas, atlaikantis aukščiausius vidaus ir užsienio politikos standartus bei prieinamas ir lengvai suprantamas paprastam žmogui. Tarsi savaime suprantama, kad Metinis pranešimas turi atspindėti turtingą lietuvių kalbos lobyną. Todėl geras šalies vadovo metinis Pranešimas jau pats savaime turėtų būti lobis. Ši užduotis nėra lengva ir paprasta. Gerą Metinį pranešimą prilyginčiau literatūriniam - moksliniam traktatui, kurį žmogus studijuotų ištisus metus iki kito karto. Plačiau
2011-06-14
Televizija yra parodžiusi lenkų graudžius verksmus, kad juos nutautina... Lenkai mums, lietuviams, niekad gero nelinkėjo ir džentelmenais su mumis niekad nebuvo. Tai jų iniciatyva buvo pasikviesti kryžiuočių ordiną kovoti su pagonimis aisčiais. Pirmutiniai ryšiai tarp lietuvių ir lenkų valstybių užsimezgė 1325 m., Gediminui ištekinus dukrą Aldoną už lenkų karaliaus Lokietkos sūnaus Kazimiero. Ne aukso, sidabro kraitį įdėjo, bet tūkstančiai Gedimino belaisvių Lenkijon Aldoną nulydėjo (Lietuvos karo lakūnas Aleksandras Kostkus, grįžęs iš Sibiro lagerių, ėmėsi tapyti Lietuvos istorijos temomis. Yra nutapęs Aldonos palydą – neužmatomą išlaisvintų žmonių vorą keliaujant uošvijon). Taip buvo sustiprinta sąjunga kovoje su kryžiuočiais Plačiau
2011-06-07
Kalba Seime ir prasidėjęs dviejų prezidentavimo metų aptarimas verčia atidžiau pažvelgti į Dalios Grybauskaitės inicijuotus Lietuvos politikos pokyčius. Šįkart susitelkime ties užsienio reikalais. Plačiau
2011-06-07
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Konstitucija, apžvelgė padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Plačiau
2011-06-03
Tokį lietuvių kalbos naujadarą per TV paskelbė „Sąmokslo teorijos“ vedėjas A.Klivečka. Pagal visas kalbos sandaros taisykles naujadaras lyg ir atitiktų būtinus reikalavimus bei turi panašių „brolių“, kaip antai, varliagyviai, žmogbeždžionės ir netgi beždžionžmogiai! Tačiau iš visų analogų pastarasis naujadaras išsiskiria regresyviu atspalviu, nors sudėtinės jo dalys atskirai atrodo netgi labai solidžiai! Valdžios žmonės. Skamba? Plačiau
2011-05-21
Ekonomines sankcijas Baltarusijai, tai ne sankcijos Lukašenkai, o sankcijos Baltarusių tautai ir patiems sau -ES, ypač mums jos kaimynams Lietuvai, Latvijai.   Plačiau
2011-05-17
O štai ponas Artūras Zuokas davė pensininkams nemokamos kavos ir vėl atėjo, pasiėmęs už rankos du angeliukus, vėl įlipo Rotušės laiptais į merus. Ir savo rinkiminiame lankstinuke rašė, kad šilumos kainą, jeigu jį išrinks, sumažins už kilovatvalandę iki 18 cnt. Jeigu tai įmanoma, vadinasi, gyventojai jau dvidešimt metų apvagiami. Kodėl niekas nesėdi Lukiškėse? Jeigu Zuokas turėjo tokį planą, tai kam jį laikė paslėpęs, juk galėjo paskelbti, miesto taryba tegu įgyvendina. Kam reikia jo kaip mero? Jam paminklai jau pastatyti: antai riogso “Lietuvos” kino teatras, kultūros židinys, suniokotas pono Zuoko valia. Jam vieta ne Rotušėje, o prie Nacionalinės Mažvydo bibliotekos esančiame caro laikų komplekse. Plačiau
2011-05-17
O štai ponas Artūras Zuokas davė pensininkams nemokamos kavos ir vėl atėjo, pasiėmęs už rankos du angeliukus, vėl įlipo Rotušės laiptais į merus. Ir savo rinkiminiame lankstinuke rašė, kad šilumos kainą, jeigu jį išrinks, sumažins už kilovatvalandę iki 18 cnt. Jeigu tai įmanoma, vadinasi, gyventojai jau dvidešimt metų apvagiami. Kodėl niekas nesėdi Lukiškėse? Jeigu Zuokas turėjo tokį planą, tai kam jį laikė paslėpęs, juk galėjo paskelbti, miesto taryba tegu įgyvendina. Kam reikia jo kaip mero? Jam paminklai jau pastatyti: antai riogso “Lietuvos” kino teatras, kultūros židinys, suniokotas pono Zuoko valia. Jam vieta ne Rotušėje, o prie Nacionalinės Mažvydo bibliotekos esančiame caro laikų komplekse. Plačiau