VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

2011-06-21
Valdančiosios partijos suvažiavimas, likus vos daugiau nei metams iki rinkimų, – svarbus įvykis. Tačiau komentarų viešojoje erdvėje pasirodė daug mažiau nei po Prezidentės metinio pranešimo. Kodėl? Galbūt tai logiška. Norintys matyti aiškesnį permainų TS-LKD vaizdą, turi vertinti ne tiek patį suvažiavimą, kiek situaciją partijoje apskritai. Tik iš tokio taško pažvelgus, tenka pripažinti, kad pastaruoju metu įvyko reikšmingų poslinkių. Be jokios abejonės, rimčiausias TS-LKD, o galbūt ir visos politinės sistemos atsigavimo ženklas buvo demokratiški partijos pirmininko rinkimai. Pirmą kartą matėme ir idėjų kovą, ir aktyvų paprastų partijos narių dalyvavimą. Suvažiavimas tik patvirtino rezultatus ir sudarė sąlygas Andriui Kubiliui suformuoti solidų pavaduotojų korpusą. Irena Degutienė liko pirmąją pavaduotoja. Tai slopina kalbas apie demokratijos pabaigą ir galimą skilimą. Teigiamas faktorius yra ir tai, kad atotrūkis tarp abiejų konkurentų buvo nedidelis. Seimo pirmininkės priminimas premjerui jo pažado ir toliau skatinti demokratiją bus sunkiai atremiamas. Plačiau
2011-06-18
Metiniame Prezidentės pranešime nuskambėję žodžiai apie pagarbą Didvyriams ir niekdarių bei parsidavėlių pasmerkimą, privertė suklusti visus ir įsigilinti į Lietuvos Himno žodžių prasmę: „Lietuva – Tėvyne mūsų, Tu Didvyrių žeme, iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia...“ O kurgi tie mūsų didvyriai? Plačiau
2011-06-14
Dažnai iškilus, išskirtinis žmogus tampa vienišas. Jis žvelgia giliau ir plačiau. Jo mintys pranoksta aplinkinių žmonių suvokimą. Todėl jis gali likti nesuprastas, tinkamai neįvertintas, atstumtas. Tada atsiranda pavojus patekti į dramblio kaulo bokštą, žvelgti į kitus iš aukšto, tapti mizantropu. Tokie žmonės paprastai nesidomi visuomenės reikalais, o imasi kokios nors ezoterinės kūrybos. Plačiau
2011-06-14
Šalies vadovo Metinis pranešimas yra labai svarbus. Metinis pranešimas leidžia kiekvienam šalies piliečiui per trumpą laiką prisiminti svarbiausius šalies praėjusių metų įvykius, turinčius reikšmės tolimesnei šalies įvairių sričių raidai. Taip pat svarbus ir Pranešimo analitinis potencialas, kuriuo remiantis galėtume numatyti tolimesnę šalies raidą įvairiose srityse ir regionuose. Metinio pranešimo dėka turėtume pagilinti gebėjimą geriau prognozuoti žmogaus, visuomenės, verslo ir šalies ateitį. Kadangi Pranešimas skirtas kiekvienam šalies žmogui, taip pat ir užsienio svečiams bei investuotojams, svarbu, kad Pranešimas būtų korektiškas, atlaikantis aukščiausius vidaus ir užsienio politikos standartus bei prieinamas ir lengvai suprantamas paprastam žmogui. Tarsi savaime suprantama, kad Metinis pranešimas turi atspindėti turtingą lietuvių kalbos lobyną. Todėl geras šalies vadovo metinis Pranešimas jau pats savaime turėtų būti lobis. Ši užduotis nėra lengva ir paprasta. Gerą Metinį pranešimą prilyginčiau literatūriniam - moksliniam traktatui, kurį žmogus studijuotų ištisus metus iki kito karto. Plačiau
2011-06-14
Televizija yra parodžiusi lenkų graudžius verksmus, kad juos nutautina... Lenkai mums, lietuviams, niekad gero nelinkėjo ir džentelmenais su mumis niekad nebuvo. Tai jų iniciatyva buvo pasikviesti kryžiuočių ordiną kovoti su pagonimis aisčiais. Pirmutiniai ryšiai tarp lietuvių ir lenkų valstybių užsimezgė 1325 m., Gediminui ištekinus dukrą Aldoną už lenkų karaliaus Lokietkos sūnaus Kazimiero. Ne aukso, sidabro kraitį įdėjo, bet tūkstančiai Gedimino belaisvių Lenkijon Aldoną nulydėjo (Lietuvos karo lakūnas Aleksandras Kostkus, grįžęs iš Sibiro lagerių, ėmėsi tapyti Lietuvos istorijos temomis. Yra nutapęs Aldonos palydą – neužmatomą išlaisvintų žmonių vorą keliaujant uošvijon). Taip buvo sustiprinta sąjunga kovoje su kryžiuočiais Plačiau
2011-06-07
Kalba Seime ir prasidėjęs dviejų prezidentavimo metų aptarimas verčia atidžiau pažvelgti į Dalios Grybauskaitės inicijuotus Lietuvos politikos pokyčius. Šįkart susitelkime ties užsienio reikalais. Plačiau
2011-06-07
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Konstitucija, apžvelgė padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Plačiau
2011-06-03
Tokį lietuvių kalbos naujadarą per TV paskelbė „Sąmokslo teorijos“ vedėjas A.Klivečka. Pagal visas kalbos sandaros taisykles naujadaras lyg ir atitiktų būtinus reikalavimus bei turi panašių „brolių“, kaip antai, varliagyviai, žmogbeždžionės ir netgi beždžionžmogiai! Tačiau iš visų analogų pastarasis naujadaras išsiskiria regresyviu atspalviu, nors sudėtinės jo dalys atskirai atrodo netgi labai solidžiai! Valdžios žmonės. Skamba? Plačiau
2011-05-21
Ekonomines sankcijas Baltarusijai, tai ne sankcijos Lukašenkai, o sankcijos Baltarusių tautai ir patiems sau -ES, ypač mums jos kaimynams Lietuvai, Latvijai.   Plačiau
2011-05-17
O štai ponas Artūras Zuokas davė pensininkams nemokamos kavos ir vėl atėjo, pasiėmęs už rankos du angeliukus, vėl įlipo Rotušės laiptais į merus. Ir savo rinkiminiame lankstinuke rašė, kad šilumos kainą, jeigu jį išrinks, sumažins už kilovatvalandę iki 18 cnt. Jeigu tai įmanoma, vadinasi, gyventojai jau dvidešimt metų apvagiami. Kodėl niekas nesėdi Lukiškėse? Jeigu Zuokas turėjo tokį planą, tai kam jį laikė paslėpęs, juk galėjo paskelbti, miesto taryba tegu įgyvendina. Kam reikia jo kaip mero? Jam paminklai jau pastatyti: antai riogso “Lietuvos” kino teatras, kultūros židinys, suniokotas pono Zuoko valia. Jam vieta ne Rotušėje, o prie Nacionalinės Mažvydo bibliotekos esančiame caro laikų komplekse. Plačiau
2011-05-17
O štai ponas Artūras Zuokas davė pensininkams nemokamos kavos ir vėl atėjo, pasiėmęs už rankos du angeliukus, vėl įlipo Rotušės laiptais į merus. Ir savo rinkiminiame lankstinuke rašė, kad šilumos kainą, jeigu jį išrinks, sumažins už kilovatvalandę iki 18 cnt. Jeigu tai įmanoma, vadinasi, gyventojai jau dvidešimt metų apvagiami. Kodėl niekas nesėdi Lukiškėse? Jeigu Zuokas turėjo tokį planą, tai kam jį laikė paslėpęs, juk galėjo paskelbti, miesto taryba tegu įgyvendina. Kam reikia jo kaip mero? Jam paminklai jau pastatyti: antai riogso “Lietuvos” kino teatras, kultūros židinys, suniokotas pono Zuoko valia. Jam vieta ne Rotušėje, o prie Nacionalinės Mažvydo bibliotekos esančiame caro laikų komplekse. Plačiau
2011-05-17
Praėjusią savaitę šitas Seimas dar kartą suvarė peilį sau į pilvą. Tačiau tai nebuvo panašu į garbės charakiri. Priešingai. Neleidęs tęsti jau prieš kelis metus pradėto teisminio proceso prieš naująjį savo narį Evaldą Lementauską, Seimas priėmė vieną negarbingiausių sprendimų per visą istoriją. Visuomenė dar kartą nusprendė, kad „varnas varnui akies nekerta“. Plačiau
2011-05-13
Mūsų valdžia, vis į didvyriškus žygius pasinešusi, nusprendė šiuokart su šešėliais pakovoti. O šešėlių ten daugiausia, kur yra daug žmonių, o tokia masiškiausiai lankoma vieta – tai turgus. Kiekvienas prekeivis turi šešėlį, ir pirkėjas – taip pat. Va ten ir buvo nuspręsta mesti visas pajėgas ir techniką, net kelių milijonų jai nepagailėjus, kad visus tamsumus prašalinti, kaip kad Lietuvos himne ir liepiama... Plačiau
2011-05-13
Savivalda pas mus neįmanoma dar ir todėl, kad miestai, rajonai ir seniūnijos neturi savų finansų šaltinių ir savivaldos institucijos priklausomos nuo centrinės valdžios. Ir, žinoma, meras turi būti renkamas tiesiogiai. Kas nepataikauja Vilniui, negauna subsidijų. Kol šitaip bus, apie jokią savivaldą negali būti kalbos, ir savivaldos rinkimai – tik farsas, nereikia savęs apgaudinėti. Plačiau
2011-05-10
Prezidentė Dalia Grybauskaitė – išskirtinė asmenybė Lietuvos politikoje. Tai pripažįsta ne tik gerbėjai, bet ir priešai. Gal išskyrus kokį Arūną Valinską, kurio įžeistomis ambicijomis ir nuoskaudomis bei gabumais blizgėti viešumoje naudojasi gudresni. Taip, dabartinė Prezidentė turi daug priešų. Natūralu. Pyktis dėl stačiokiško jos elgesio kyla iš baimės prarasti saugias galimybes toliau piktnaudžiauti antikonstitucinių grupuočių galia. Plačiau
2011-05-10
Tokiu būdu spekuliantai savo rankose sukaupė dešimtis, o gal šimtus tūkstančius hektarų žemės, kurios lyg ir neturi, bet kurią ateityje turės. Pas mus Lietuvoje žemė pardavinėjama kaip nafta kokioje nors Londono būsimų sandorių (vadinamų „futures”) biržoje. Kadangi iki šiol Lietuvoje neįvestas nekilnojamojo turto mokestis, kuris svarbus ir turto apskaitai, tai žemė iš nekilnojamojo turto pavirto kilnojamu, skraido ne tik iš vienos vietovės į kitą, bet ir iš vienos epochos į kitą. Šiuo atveju iš laikotarpio, kai dar negalima parduoti užsieniečiams, į laikotarpį, kai užsieniečiai tokią teisę įgis. Plačiau
2011-05-03
Ateina pavasaris ir vėl čia pat dvi nepriklausomybės šventės. Deja, mūsų nepriklausomybės veidas – vis dar kaip nuskriausto arba dėl savo ateities išsigandusio vaiko, nes ekonomika – oligarchinė, politika - pusiau faraoniška, visuomeninė sutartis tarp piliečių ir valdžios nutrūkusi. Susidaro įspūdis, kad iš Lietuvos pavogta ateitis, už kurią taip neseniai, mūsų akyse, žmonės atidavė savo gyvybes. Dabar valdantieji - ir kiti pastaruosius dvidešimt metų valdžiusieji - išdavė tų idealistų idealus ir, jeigu būtų padorūs, turėtų priverstinai pasiprašyti į emigraciją ir ten, kokioje nors Anglijoje, Airijoje ar Ispanijoje įsidarbinę, galėtų mokyti tenykščius valdovus, kaip nekęsti savo valdomųjų, savo piliečių, savo darbininkų, savo valstiečių, savo inteligentų, savo tautos. Plačiau
2011-04-26
Simbolinis virsmo laikas - Didžioji savaitė posovietiniam Lietuvos teisingumui skėlė kelis lemtingus smūgius. Tiesą sakant, pati sistema, tarsi Erodo ir Poncijaus Piloto diriguojama, apnuogino visas savo praėjusių laikų grožybes. Šie šlykštūs traukuliai teikia ir prisikėlimo vilties. Plačiau
2011-04-26
Branduolinė energetika po Černobylio ir šių metų kovo 11 d. Fukušimos tragedijos yra gąsdinanti. Ji yra brangi, bet suteikianti laisvę naudotis elektros teikiamais malonumais ir galinti išgelbėti Žemę. Atominės elektrinės sukuria šeštadalį pasaulio elektros energijos. Trigubai padidinus jų galią būtų galima geriau apsirūpinti pigia elektros energija ir sumažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą iki dviejų milijardų tonų kasmet, tuo pačiu žymiai sumažinant klimato šilimą. Kai Lietuvos vyriausybę kankina vienos atominės elektrinės uždarymo ir kitos statybos galvos skausmas, kitų šalių vyriausybės, atsiliepdamos į vis didėjantį elektros energijos poreikį, svarsto tai kylančią, tai vėl atslūgstančią naują atominių elektrinių statybos bangą dėl jos gąsdinančios jėgos. Plačiau