VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

2011-02-04
Žmoniją nuo senų laikų drasko pilietiniai, arba brolžudiški, karai. Nors kiekvieną kartą tikimasi, kad tam barbarizmui, praūžus tokiai nelaimei, jau padėta pabaiga, bet galo ir krašto tam nėra. Kas gi mūsų dienomis vyksta arabų šalyse? Tuniso „revoliucija“ persirito į Egiptą, neramumai Jordanijoje ir Jemene... Atrodo, visi lyg įprato sutikti: „taip reikia“, nes visą laiką istorijoje taip ir buvę. Ir taip smurtas, griovimai vis nesiliauja, netgi ir šiandien, XXI amžiuje, neliko vilties. Kažin ar žmonija dvasiškai ir doroviškai nuėjo bent vieną žingsnį į priekį. Ir kas gi dedasi šiame pasaulyje? Nuo seniausių iki šių laikų mirtis ir žudynės vis prasiveržia tartum baisi šmėkla, ir liejasi kraujas. O gal tarp Prancūzų revoliucijos, rusų pilietinio karo bei dabartinių įvykių Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose yra tiesioginių sąsajų? Plačiau
2011-02-01
1945 metų vasario 4 dieną prasidėjo Krymo (Jaltos) Didžiojo trejeto (SSRS, JAV ir Didžiosios Britanijos) konferencija. Franklinas Ruzveltas, Vinstonas Čerčilis ir Josifas Stalinas svarstė besąlygiškos Vokietijos kapituliacijos klausimą ir tarėsi dėl vėlesnio jos padalijimo į keturias okupacines zonas. Jos sprendimai ilgam pakeitė geopolitinę padėtį Europoje. Plačiau
2011-02-01
Triukšmas dėl ūkio ministro Dainiaus Kreivio verslo reikalų dar kartą nosim prikišamai parodė, kokioje betvarkėje gyvename. Aiškumo trūksta netgi ten, kur jis yra tiesiog privalomas. Asmuo, lemiantis verslui ypatingai svarbius sprendimus, turi būti pats skaidriausias ne tik premjerui, bet ir visai visuomenei. Tad kodėl to nėra? Plačiau
2011-01-28
Jau yra daugiau kaip 20 metų, kai kabame, ką galvojame. Tačiau kokia prasmė kalbėti, kai niekas tavęs neklauso. Gyvename tokiu laiku, kuomet kalbos yra tapusios balsu tyruose. Dabar yra atėjęs laikmetis, kada nuo kalbų būtina eiti prie darbų. Tas yra taip būtina, kaip pokariu buvo būtina eiti į partizanus – tapti demokratijos veiksmų partizanais. Plačiau
2011-01-26
Lietuvoje, ypač ekonominės krizės metais, spaudoje, radijo ir televizijos programose dažniausiai skambėjo nusivylimo bei liūdesio varpai. Daugelis piliečių, ne tiktai eilinių, bet ir išsilavinusių, kalba apie XX amžių kaip apie vieną iš blogiausių laikmečių mūsų istorijoje. Tačiau, paklausus šio laikmečio kritikus, kuris šimtmetis Lietuvos istorijoje buvo geresnis, atsakymo nesulauki! Svarbiausiais mūsų tautai ir jos valstybei istoriniais įvykiais laikytini du Nepriklausomybės atkūrimai. Nepriklausomybė - tai laisvė, atverianti tautiečiams ir valstybės piliečiams kelius į tobulėjimą ir gerovę. Laisvė leidžia rinktis ir rasti prasmę, kas sudaro, anot mūsų žymaus filosofo Antano Maceinos, žmogiškojo gyvenimo pagrindą, ant kurio statomas visas žmogaus gyvenimas. Tai vienas iš daugelio laisvės sąvokos apibrėžimų. Teoriškai, laisvė yra idėja, filosofinė sąvoka, taikoma, kalbant apie fundamentalius politinių problemų sprendimus bei žmonių, jų bendruomenių, tautų ir valstybių siekiamų tikslų įgyvendinimus. Plačiau
2011-01-18
Prieš savaitę rašiau apie svarbiausią mūsų didžiųjų bėdų priežastį - Lietuvos politinės tautos nykimą. Daugeliui kilo natūralus klausimas: ką daryti? Ar dar įmanoma stabdyti totalų visuomenės traukimąsi iš politikos? Ir nuo ko reikėtų pradėti? Plačiau
2011-01-14
Rašant Lietuvos Prezidentės biografiją, jos autoriui iškiltų begalė abejonių, kaip pateikti jos asmenybę? Tai būtų didžiulė mįslė, kurios vargšas autorius taip ir neįmintų. Kadangi šiandien matome visiškai nenatūralų Dalios Grybauskaitės portretą, kurį sukūrė Prezidentūros „piaro“ atstovai. Tai „šviesi tautos motina”, tai „tautos šventoji“ (su „juoduoju diržu“, matyt, „neprievartos“ simboliu). Bruožai, kuriuos jau dabar matome, labiau pritinka detektyviniam filmui apie tarybinę milicininkę. Toks aiškus, su sveiku protu besikertantis prieštaravimas sukuria vis daugiau to „šviesaus įvaizdžio“ skeptikų ir sukelia vis daugiau abejonių, kad ji gebės išgyventi dvi kadencijas. Nors pradžioje lyg ir eskaluotas mitas, kad ji neabejotinai bus renkama antrą kartą. Bet nesijaudinkime, jai būrelio gerbėjų užteks, kad prisiglaustų Briuselyje, kur jau Europos komisarės poste pabuvojo, ir ten, vykusiai „pakritikuodama“ (turėdama „žalią šviesą“ prie tribūnos) tai, ką visi seniai žinojo (o kur pirštu nedursi, ten ir bėdos), krovėsi sau reitingo kraitį. O šiandien tokie būdai jau nebepadeda. Ji – aukščiausioji valdžia, o ne “šaunios tarybinės milicininkės” manierų opozicionierė. Tačiau kol kas dar nė piršto nepakrutino, kad jos „principingumas“ būtų įgyvendintas nors per juodo diržo plotį. Bet jei neveiklumas ir padėtų jai patekti į Europos Parlamentą, nes šios institucijos rinkimai ypatingu piliečių aktyvumu nepasižymi, kas gi iš to Lietuvai? Dar viena alga už nieko neveikimą ir diržai ant kaklo tiems Lietuvos piliečiams, kurie jau nebeištveria skurdo? Plačiau
2011-01-11
Dabar gyvenimas Lietuvoje primena vaikišką pasakėlę, kaip pagauti pykčio du ožiai nepasidalino lieptu ir smogė vienas kitam ragais – įkritę į vandenų tėkmę, toliau kariavo, kol paskendo. Tai parodo absoliutų kvailumą, aklumą, betikslį beprotiškumą - proto aptemimus liudijantis pasakojimas. Tik kodėl gi Lietuvoje tvyrančią socialinę ar politinę įtampą vien šitaip ir tegalime įvardinti? Politikai tai vadina „neišvengiama konfrontacija“, siekiant valdžios. Lietuviškai tai būtų įvardijama kaip „kaktomuša“, kai gyvenimas tarsi pavirtęs dviejų ožių betiksliu mūšiu, mąstant tik ragais. Argi tokią strategiją taikė Lietuva, Latvija, Estija, išėjusios į Baltijos kelią? Kas iniciatorius to pasaulinio įvykio – ogi prof. Vytautas Landsbergis... Plačiau
2011-01-11
Jau tapo beveik gero skonio reikalu per Sausio 13–osios minėjimus dejuoti, kad ne tokios Lietuvos tikėjomės. Dvidešimtmetis ypatingai palanki proga. Tačiau dabar neimsiu skaičiuoti, ko Lietuva per šį laiką pasiekė, o ko – ne. Bandysiu atsakyti į klausimą: kodėl taip atsitiko? Susitelksiu ties esminiu dalyku. Tai – savarankiškos POLITINĖS TAUTOS kūrimas. Manau, visiškas šio tikslo žlugimas ir yra didžioji mūsų nesėkmė. Didžiuma kitų problemų – tik padariniai. 1991 metų pradžios įvykiai žymėjo Atgimimo pabudintos visuomenės pilietiškumo kulminaciją. Sausy pasišventę žmonės apgynė Lietuvos laisvę savo kūnais. Vasario 9 dieną šį drąsiausios mažumos žygdarbį įtvirtino aiški demokratinė dauguma. Referendume dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės dalyvavo 84,74 proc. nuolatinių Lietuvos gyventojų. Už nepriklausomą, tik savo piliečių valdomą valstybę pasisakė 90,24 proc. atėjusiųjų. Plačiau
2011-01-07
Ką gi reiškia kvepalai? Atrodo, malonus kvapas yra malonus, ir kiekvienas žmogus, bent jau pagal išgales, turėtų stengtis būti estetu. Taip pat ir politikoje. Ji turi savo kvapą. Labai dažnai tapatinama su mėšlu. Nors politikai stengiasi įrodyti kitaip: esą politika tik „kvepia“, ji dvokti negali. Bet tą blogą kvapą politikai maskuoja kitais dalykais, kitokiais kvepalais. Tai lyg suklastota prekė, suklastoti kvepalai. Plačiau
2011-01-04
Viešosios nuomonės tyrimo 2010 metų lapkričio mėnesio apklausos rezultatai skelbia, kad 69 proc. Lietuvos gyventojų nepasitiki prokuratūra ir 70 proc. nepasitiki teismais. Tai skaičiai su nežymiais svyravimais mąstančiam Lietuvos piliečiui kelia siaubą ir pasipiktinimą. Tauta neklysta, galvodama, kad Lietuvos teisėsauga klanų užvaldyta, kad bolševikų rusų okupantai joje paliko savo samdinius – kolaborantus, kurie, šiandieną neatsisakę savo šeimininkų ambicijų, savo veikla kompromituoja Lietuvos teisėtvarką, kad dalis tų struktūrų darbuotojų, okupacijos metais išugdyti šiltnamio sąlygomis, buvę represinių struktūrų karininkais – rezervistais, agentais, kompartijos įvairių lygių vadovais, šiandieną dirba prokuratūroje ir teismuose. Plačiau
2011-01-04
Pasigirdus oligarchų įžūlaus vaidmens valstybėje Prezidentės įvertinimui, kyla neatidėliotinas klausimas: „Ką daryti?“ Istorijoje ne pirmą kartą iškyla toks klausimas, kada užsibuvus valdžioje vienai kastai, vienai partijai, susiformavus jų valdomajam aparatui, nebeveikia jokie įstatymai, teismai, vyrauja vien tiktai artimųjų suokalbiai. Dabartinės išvystytos technikos amžiuje tai vadinama „telefonine teise“. Plačiau
2010-12-30
Kaip galima apibūdinti praėjusius metus? Lengviausia pasakyti – niekaip. Tai buvo metai pilni įvykių, kuriuos įvertinti sunku. Ir tas dviprasmiškumas, galbūt, yra būdingiausia laiko žymė. Tai - metai su klaustuku. Keisti metai. Plačiau
2010-12-28
Dažnas matome ir sakome, kad valdžią yra užsigrobę..., tačiau retas suprantame, kaip tai yra įvykę. O tai yra padaryta rinkimų keliu pasigaminus atitinkamų nuostatų rinkimų įstatymus. Plačiau
2010-12-28
Vis dažniau Seimo posėdžiai virsta tuščių kalbų ir ginčų parodomaisiais spektakliais. Jų artistai beveik tie patys: demagogijos meną įvaldę - tėvas ir sūnus Mazuroniai, visažiniai V.Gapšys, J.Oleka, A.Butkevičius, teisės „specialistas“ V.Andriukaitis, nepraleidžiąs progos ekrane pasirodyti P.Gražulis ir dar keletas... Iš Seimo tribūnos ir žiniasklaidos skamba didžiulis pensininkų „gailestis“. Nenuoširdžios jų dejonės. Rėkia ne tie, kuriems tikrai skauda. Rėkiantys turi interesą. Jiems „gailestį“ sukėlė artėjantys savivaldybių rinkimai. Pensininkų – rinkėjų daug, todėl metė pažadų jauką – juk už tuščius pažadus neatsako. Amoralu, bet, pasak posakio: „pažadėjo – patiešijo, neišpildė - negriešijo“. Prieš kiekvienus rinkimus nerealių pažadų pažeriama daug. Deja, pažadukais tikinčiųjų vis dar esama. Plačiau
2010-12-28
Vokietijos žiniasklaida dažnai pabrėžia, kad 51 metų Christianas Wulffas, visų laikų jauniausias federalinis prezidentas, beveik viską daro kitaip nei jo pirmtakai. Kitaip jis sveikino tautiečius ir su Kalėdomis. Iki šiol televizijos žiūrovai matydavo įprastą vaizdą: federalinis prezidentas sėdi pasitempęs savo kabinete Bellevue rūmuose prie darbo stalo, ant stalo – eglės šaka ir deganti žvakė, greta – papuošta eglutė, vėliava... Šiais metais Bellevue rūmuose aidėjo vaikų klegesys, ant Kalėdų eglės švietė žvaigždės, prie jų buvo prisegta daugybė lapelių, kuriuose neįgudusiomis vaikiškomis rankutėmis surašyti kalėdiniai vaikų pageidavimai. O to šurmulio centre linksmai nusiteikęs su vaikais bendravo prezidentas. Plačiau