POLITIKA
04 04. Nebendruomeniška Lietuva – besikankinanti, nykstanti tauta...
Vincentas Jasiulevičius
2000 m. Lietuvos ir užsienio universitetų mokslininkai, praktikai (grupė beveik 100 specialistų) parengė Lietuvos augimo scenarijų 2000 -2020 metais „Lietuvos ateitis pasaulio kontekste, specialistų žvilgsnis“ 404 psl. Tačiau nei J. E. Prezidentas Valdas Adamkus, to Lietuvos plėtros scenarijaus projekto globėjas ir kiti nesuprato jo reikšmės.. Po keliolikos metų, dujų saugykla statoma, mokslo su pramone, verslais sąveikavimo slėniai atidaryti. Nebuvo tinkamai sprendžiama apsirūpinimas elektra bei kitais energetiniais ištekliais, jų panaudojimas (pavyzdžiui, kas naudingiau- kuo kūrenti pečių?). Dvidešimt metų nei viena Vyriausybė neįveikė įteisinti tinkamą valstybės turto apskaitą, naudojimą valdymą pavaldžiose žinybose, savivaldybėse. Nevykdoma teisingumo formulė (166 pusl.), kova su korupcija, kaip valstybės valdymo pamatas. Realiai nevykdoma išieškojimai valstybei padarytų žalų iš visų lygių vadovų. Iki šiol pamirštas Valstybės valdymo tobulinimas, nesukurtas technokratinis smegenų centras prie LR Prezidento, Vyriausybės (vietoj gausių patarėjų būrių), strateginiams nepolitizuotiems, išmodeliuotiems dėl pasekmių, bendravalstybinių problemų sprendimams priimti. Į pareigas skiriama ne pagal kompetentingumo kriterijus, o lojalumą partijose, giminystę. Būtų tikslinga įteisinti teisę Tautai tiesiogiai išsirinkti ir atšaukti Lietuvos Respublikos Teisėsaugos vyriausiuosius vadovus (LR Generalinį prokurorą, LR Aukščiausio teismo pirmininką ir kitus, kuriuos skiria LR Prezidentas LR Seimo pritarimu, tai užtikrintų jų nepriklausomumą nuo politikų ar kitokių grupuočių. Palikti LR Seimo, LR Prezidento priežiūrai savalaikį, kokybinį darbų vykdymą, bylų senačių įsigaliojimo kontrolę ir taip toliau.
Visų lygių savivaldos hierarchinių pakopų veiklos kontrolę – audituoti veiklą, pavesti vykdyti Lietuvos Vyriausiojo kontrolieriaus tarnybai. Savivaldybėse būtų panaikinamos savivaldybių Kontrolės ir audito tarnybos. Tai taikytina ir kitose valstybės institucijose. Tikslinga įvykdyti reorganizavimą - miestų savivaldybių, apjungiant žiedines rajonų savivaldybes, suteikiant savivaldybei miesto pavadinimą (pavyzdys – Marijampolės savivaldybė). Tai užtikrins geresnę ekonominę plėtrą, gyventojų užimtumą, bus sutaupyta valdymo lėšų rajonų/ miestų savivaldos decentralizacijai.
Blogiausia, kai teisėsaugos institucijos, kontroliuojančios tarnybos neužtikrina tarpusavio sąveikavimą, tinkamą- pastovų įstatymų, nutarimų vykdymą, kontrolę. Visų lygių valstybės vadovai neįpratę vesti kompiuterinę užduočių (pagal svarbą) vykdymo kontrolę, apskaitą. Kartą per ketvirtį pasikvieti vadovus (pagal subordinaciją) atsiskaityti apie savalaikį, tinkamai darbų įvykdymą, pagalvoti, spręsti apie jų tinkamumą eiti pareigas, atsakomybę. Kapitalo valdoma komercinė žiniasklaida dažnai pateikia iškreiptą tikrovės vaizdą, arba piliečiams nepateikiama, kuo viskas užsibaigia. Nacionalinis radijas, televizija turėtų atsverti, skirti nepolitizuotas savaitines valandėles - taisyti padėtį, vertinti realią tikrovę, pateiktų gerų Lietuvos žmonių bendravimo, patriotiškumo, gerovės kūrimo pavyzdžių Teiktų būtinumą ir moralinę pareigą atlikti, išrinkti geros reputacijos, kompetentingus atstovus į Seimą, savivaldybes. Kviestų į laidas visų lygių mokyklų, Vietos bendruomenių, seniūnijų, rajonų/miestų bendruomenių atstovus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, ekspertus aptarti pasiekimus, diskutuoti viešai gerovės kūrimo problemas, skatinti gyventojų optimizmą, viešinti nepakantumą blogoms apraiškoms Lietuvoje, gyventojus pastoviai šviesti teisės klausimais. Viešai aiškintis žmonių emigracijos, susidariusios netinkamos aplinkos priežastis. Atsakingos švietimo, mokslo institucijos, žiniasklaida pastoviai privalo vykdyti švietėjišką darbą, kad laisvamaniškos globalios ir europinės integracijos sraute nenužmogėtume, būtina stiprinti nacionalinį tapatumą ir lietuvybę, patriotiškumą, bendruomeniškumą-„Vienas už visus, visi už vieną“. Neišvengiamai visuomenei būtina įteisinti realią savivaldą, teisę dalyvauti valstybės valdyme, džiaugtis sąžiningai pasiektais bendros veiklos gerovės vaisiais.
Lietuvos aukščiausių valstybės vadovų, su palaikančiais sąjungininkais kitų valstybių, pareiga nenuilstamai dirbti, veikti, tobulinti Europos sąjungos (klubo) valstybių bendrabūvio taisykles, (pvz., suvienodinti paramą, konkurencingumo sąlygas ir kt.), užtikrinti tautos savivaldą, etninę kultūrą, nenutautinimą ir nesiskelbti, kad būsime išmesti iš Europos Sąjungos, būdami Europos centre. Buvo blogas pavyzdys Vyriausiojo derybininko stojimo į Europos sąjungą, kai besąlygiškai buvo suniokota Lietuvos energetikos sistema (Ignalinos atominė elektrinė), mainais nieko negauta. Nematomos jėgos tai valdo ilgus metus, nusikalstamai vilkinama, kaip nevykdyti Lietuvos energetikos plėtrą- vieną iš pagrindinių Lietuvos gerovės kūrimo komponentų. Iki šiol parengta kelios dešimtys Lietuvos plėtros strategijų, išmesta lėšų, bet neatsiranda jų vykdytojų-vyriausybių, nesudaromi politinių jėgų, akademinių sluoksnių, Lietuvos bendruomenės (visuomenės) susitarimas jas vykdyti, nesiblaškyti. Minėto Lietuvos scenarijaus fundamentalios nuostatos galioja ir dabar, tik reikia suvokti jas ... Tiesą sakant, gerokai suvėlavome: daugelį svarbių problemų, ko gero, jau būtume išsprendę prieš gerą dešimtmetį.
Laisvosios rinkos instituto „rinka“ ne panacėja globaliame pasaulyje, o vietos problemų sprendimai be smegenų į niekur neveda
Per Nepriklausomybės laikotarpį iš Lietuvos, emigravo beveik milijonas pajėgių, gabių, pasirengusių Lietuvai dirbti tautiečių. Priežastys aiškios: šalies pramonė menkai plėtojama, o kas buvo, suniokota. Be pramonės plėtros, smulkus ir vidutinis verslas (SVV) sunkiai plėtojasi, tinkamai nepanaudojama nacionalinės žmonių santaupos, kurios laikomos kaimyninių šalių bankuose („Piniginėse“) - jos netgi neapmokestintos pelno mokesčiu.
Vyriausybės (Valstybinė turto valdymo institucija) privalo organizuoti pramonės, intelektualios industrijos plėtrą ir dalyvauti daliniu dalyvavimu ES paramos lėšomis bei įdarbinant nacionalines žmonių santaupas (bendra dalis 50,5 procentų), o kitą dalį sudarytų Lietuvos ir kitų šalių verslininkų investicijos. „Parsidavusių“ merų dėka, rajonų/miestų centruose pastatyti galingi Prekybos centrai, kurie aprūpinti kinų ar kitų pigiomis prekėmis, gaminiais. Tokia plėtra praryja SVV. Darbdavių nesąžiningas, neteisingas pasidalijimas pelnu su darbuotojais, žeminanti moralinė aplinka, juos verčia pirkti pigius, nekokybiškus gaminius... Užburtas ratas: biednas, kad durnas, o durnas, kad biednas... Dažnas emigrantas, palikdamas Lietuvą , pasako: o ką čia žmogus padarysi, juk nieko nepakeisi... Seimo, savivaldybių tarybų nariai dažnai pasiteisina: o kokius atstovus išsirinkote, tokius ir turite, taip jie ir sprendžia Jūsų gerovės kūrimo problemas. Seimo, savivaldybių tarybų nariai, (partijų nariai), mūro siena stoja ginti Seimo, savivaldybių Rinkėjus kvailinančias rinkimų sistemas (pavyzdžiui Seimo rinkimuose tas pats kandidatas vienu metu vienmandatiniame ir daugiamandatiniame (t.y. partijos sąraše, o kai jį išrenka abiejuose sąrašuose nariu į Seimą (Seime dviejų kėdžių vienam Seimo nariui nėra, nors ir išrinktas abiejuose rinkimų sąrašuose) , tuomet jis išsibraukia iš daugiamandatinio partijos sąrašo, užleidžia vietą kitam partijos nariui vietą. Šitai kandidatų reitingavimas nueina šuniui ant uodegos, o tai reiškia: jūs kvaileliai pažaidėte, užtenka, šunys loja, o karavanas eina tvarkyti partijų reikalų...).
Atgal
.jpg)
(1).png)
