VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

04 09. Nebendruomeniška Lietuva – besikankinanti, nykstanti tauta... (Pabaiga) )

 Vincentas Jasiulevičius

Tokios rinkimų sistemos su privilegijomis prieštarauja netgi pagrindiniai LR Konstitucijos žmogaus- rinkėjo teisei rinkti atstovus į Seimą, savivaldybes tiesiogiai, be tarpininkų – mat partijos uzurpavo visas rinkėjų galias ir teises valstybės valdyme. Mūsų išrinktieji atstovai Seime, savivaldybėse greitai pamiršta, kad turi darbdavius-rinkėjus, o rinkėjai iki galo nevykdo savo, kaip darbdavio sąžiningai pareigos. Tiesa, kartais Seimo nariai pamini vokiečių, švedų rinkimų sistemas, bet dažniausiai mūsų atstovai neužsimena, kad neturi nei atsakingumo jausmo, savigarbos pagrindų. O reikia, kad kiekvienas ir Seimo narys pradėtų nuo savęs, t. y. naudos Lietuvai,o ne asmeninės naudos sau- tuomet lengva bus priimti valstybiškus, protingus sprendimus, naudingus tautai, kuriant gerovę Lietuvoje. Rinkėjai, esant minėtoms Rinkimų sistemoms, negali išsirinkti kompetentingus, aukštos kvalifikacijos atstovus ir neturi kaip paveikti rinkiminių įsipareigojimų nevykdančius Seimo, Savivaldybių tarybų narius. Neatidėliojant ir neišsisukinėjant būtina Seime priimti kompleksiniai sisteminius esminius pataisymus Vietos savivaldos, LR Seimo rinkimų, Seimo nario darbo sąlygų ir kituose Valstybės valdymo įstatymuose, vykdant LR Konstitucinio teismo nutartis. Užtikrinti konstitucinę teisę ir teisingumą Lietuvos piliečiams yra LR Prezidento, Seimo priedermė ir garantas. Tai ir pakeltų Lietuvos piliečių akyse LR Seimo reputaciją. Savanaudiškai išsisukinėti daugiau nėra laiko, praėjo daugiau kaip 20 metų, o valstybės valdymas ritasi į blogąją pusę, auginant, pritaikant valstybės valdymo struktūras partijų nariams, jų giminėms valstybinėse įstaigose.

Dėl Lietuvos piliečių konstitucinių teisių, teisingumo įtvirtinimo valstybės valdyme, kompleksinės pertvarkos savivaldoje

Įstatymuose būtina pataisyti: 1. Panaikinti kandidatams galimybes lygiagrečiai, (dviejuose Valstybės valdymo atstovavimo pakopose), kandidatuoti visų lygių rinkimuose (Į, Savivaldybių tarybas, LR Seimą, Europos sąjungos parlamentą, į Valstybės vadovo pareigybę). Toks kandidatavimas lygiagrečiai keliuose atstovų rinkimo lygiuose, netgi neskaitant rinkimų papildomų išlaidų, kaip nekeista, mažiausiai laikytina irgi Lietuvos Rinkėjų kvailinimu. Tas pats, kai Seimo narys užima ir ministro kėdę, tai kas vykdys parlamentinę kontrolę. Todėl niekas už nieką ir neatsako, visi savi ... Visų lygių Savivaldos išrinktieji atstovai, atstovaudami privalomai vykdo juos rinkusiųjų rinkėjų pilietinę valią bei atsakomybę ir bet kada atšaukiami , tik juos rinkusiųjų rinkėjų 2/3 (dviejų trečdalių) sprendimu.

Lietuvos vietos, rajono/ mieto bendruomenių gyventojų pareigos

Svarbiausių bendravalstybinių problemų, klausimų sprendimus centrinės rajonų/miestų, Bendruomenių tarybos respublikoje koordinuojasi tarpusavyje, randa kompromisą, teikia reikalavimus, kaupia savo išrinktųjų atstovų ataskaitas, vertina jų darbą, jų atitikimą toliau atstovauti. Jie privalo nuošalėje palikti vadukų ambicijas tuštybę ir galvoja kaip įgyvendinti valstybės užduotis, savo posėdžiuose turi ieškoti ir rasti protingus, teisingus kompromisus, spręsti nors kelias esmines priežastines problemas savo valstybėje. Kiek žmones gali laukti? Juk Savivaldos, Seimo rinkimų reikalus diskutuojame gal dvidešimt metų. Tiek mes visi tiek kiekvienas privalome atskirai prisiimti moralinį įsipareigojimą dalyvauti, parinkti, pasamdyti „darbininkus” į Seimą, savivaldą ir rajonų/miestų, seniūnijų bendruomenės (tarybas), tikrinti ką jie veikia ne kas ketveri metai, o kartą per ketvirtį. Tik tuomet „nebankrutuosime” Pasakymas: Aš nesikišu į politiką, nes mūsų nevyriausybinių visuomeninių organizacijų (NVO) veikloje tai nenumatyta…, esti nihilistinis antivalstybiškas reikalas. O ypač pilietiškumas suniokotas Lietuvos jaunimo – studentų visuomeninėse organizacijose: čia trukdoma (baimė) atlikti pilietines pareigas. Taip elgesį visų mokyklų dėstytojai, mokytojai. Tai kas atliks pilietišką pareigą, kuriant gerovę Lietuvoje? Jeigu nedalyvauji bendruomeninėje veikloje, neatlieki sąžiningai „darbdavio” - rinkėjo pareigos, tai nereikia ir dejuoti, kad bloga gyventi Lietuvoje. Tuomet „darbininkai” gano ir ganys „darbdavius” - rinkėjus kaip veršius… Susitikime su vietos bendruomene, sakė J.E. Prezidentė - „Valstybę kuria piliečiai, ne valdžios institucijos, o žmonės yra pagrindinis visuomenės gyvavimo variklis. Kiekvienos šalies piliečių aktyvumas ir atsakomybė padeda įtvirtinti demokratiškas vertybes - pagarbą žmogaus teisėms, laisvus rinkimus, įstatymų viršenybę ir pliuralistinę visuomenę. Todėl kviečiu pilietines visuomenes būti aktyvias ir turėti galingą balsą, jeigu valdžios atstovai elgiasi neatsakingai".

Seime tinkamo rinkėjams savivaldos sieto neišvengiamas parengimas – Neatidėliotinas Lietuvos bendruomenės rūpestis

Tikslinga Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimų ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymuose pakeisti rajonų /miestų rinkėjų atstovavimo normas-kvotas (ženkliai sumažėjo gyventojų skaičius- emigracija).

Būtina:

1. Pakeisti šiuo metu galiojantį LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMĄ. Atstačius Lietuvos Nepriklausomybę, iki 1995 m. ir turėjome Aukščiausios Tarybos įteisintą dviejų pakopų vietos savivaldą (seniūnijos turėjo savivaldos teises) ir mažoritarinę (vienmandatę) rinkimų sistemą, t.y. visi deputatai (abiejų savivaldos pakopų ir Seimo) buvo renkami teritoriniu principu (kiekvienas atstovavo tam tikros teritorijos rinkėjams), tarp atstovų ir rinkėjų buvo grįžtamasis bendravimo ryšys. Esant tokiai savivaldos rinkimų sistemai, gyventojai aktyviau dalyvavo valstybės valdyme. 1995 m. ir vėlesniais metais LR Seimas pakeitė, Lietuvos Savivaldybių tarybų ir Seimo rinkimų įstatymus, rinkimų sistemas prieštaraujančiomis LR Konstitucijos pagrindinėms nuostatoms žr. „119 str., 55 str. renka - remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“.

1.1. Atsisakyti bet kokių grupių (partijų ar kitų) išskirtinio dominavimo rinkimų procese, rinkimus organizuoti vienmandatiniu - teritoriniu principu, kad rajonų/ miestų savivaldybių tarybas sudarytų deputatai rinkti ir atstovaujantys konkrečių seniūnijų rinkėjams, seniūnijų tarybas sudarytų atstovai išrinkti ir atstovaujantys konkrečių seniūnijų rinkiminių teritorijų rinkėjams. Šis pastarasis ketvirtis amžiaus parodė, kad politinės partijos kaip neturėjo ideologijos, taip ir neturi, nesugeba formuoti ideologiniu pagrindu valdančiąsias daugumas, kad galėtų siekti kuriamos žmonių gerovės. Viskas patikima reguliuoti laisvamanių rinkai, tik kitose šalyse vis dėlto nustatomi atlyginimų skirtumai vadovams ir darbuotojams. Monopolines viešąsias paslaugas valdo savivalda. Savivaldos priemonės pateisins tikslus. Valdančiosios daugumos ir komitetai bus formuojami išrinktų kompetentingų atstovų kandidatavimo rinkiminių tikslinių programų pagrindu. Veiklą kontroliuos atstovaujamų teritorijų rinkėjai. 2. Savivaldos naujuoju Įstatymu siūloma įgyvendinti tokią rajonų/miestų savivaldos hierarchiją: Vietos bendruomene - seniūnijos bendruomenė – seniūnija – rajono/miesto meras - savivaldybės taryba - regiono savivaldos valdyba. Atskiriama vykdomoji ir nutarimus, sprendimus priimančioji valdžios. Visų lygių savivaldos hierarchijų tarybos nutarimus, sprendimus priima laikantis joms suteiktų kompetencijų ribų, vadovaudamasi LR Konstitucijos, LR Seimo Įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų nuostatomis.

2.1. Vietos bendruomenė (vietos bendruomenės taryba, pirmininkas – (seniūnaitis, nereikalinga savarankiškas pakopa, įnešanti vietos bendruomenėse destrukciją), (kaimiškose seniūnijose yra po keletą vietos bendruomenių). Miesto seniūnijos vietos bendruomenėje yra po keletą dabartinių seniūnaitijų (gatvių, kvartalų, mikrorajonų), kur jų tiesiogiai išrinkti bendruomenės tarybos nariai sudarys seniūnijos vietos bendruomenės tarybą. Vietos bendruomenės gautų paramą ir iš valstybės biudžeto (sukaupto 2 (dviejų ) procentų lėšų fondo Įstatymo nustatyta tvarka.

2.2. Seniūnija (seniūnijos bendruomenės taryba, pirmininkas (ją sudaro rinkti vietos bendruomenių pirmininkai, taryba priima sprendimus seniūnijos plėtros klausimais ir teikia vykdyti seniūno administracijai). Būtina pataisyti - priimti bendruomenių steigimosi, tarybų išrinkimo, veiklos Įstatymą, tai yra pataisyti Asociacijų steigimosi įstatymą, pagal kurį įsteigtos ir veikiančios Lietuvos vietos bendruomenės ( jų yra daugiau 2000 vienetų), bei NVO, kurių veiklą jau reguliuos 2014 m. pataisytas, priimtas įstatymas.

2.3. Seniūnas renkamas tiesiogiai (galimakartu su savivaldybės tarybų rinkimais),kaip vykdomosios valdžios administracijos vadovas, o kitos administracijos aparato pareigybės skiriamos konkurso tvarka.

2.4. Seniūnija- teritoriniu principu jungia vietos bendruomenes. Seniūnija -juridinis vienetas turintis visas savivaldos teises ir yra rajono/miesto savivaldybės teritorinis struktūrinis vienetas. Tai yra vykdantis rajono (miesto) vidinę savivaldos decentralizaciją, turintis veiklos ir finansinį savarankiškumą, priartinantis viešąsias paslaugas prie gyventojų. vykdantis seniūnijos bendruomenės priimtais nutarimais numatytus svarbiausius darbus, teikia gerovės kūrimo pasiūlymus savivaldybei - atsižvelgti į jos kompetenciją.

2.5. Seniūnijos turi būti finansiškai savarankiškos: rajono/miesto biudžeto joms skiriama nuo 5 proc. iki10 proc. savivaldybės biudžeto, priklausomai nuo suteikiamos kompetencijos (kompetencijos turėtų būti vienodos, o skirtis tik dėl seniūnijų dydžio, gyventojų skaičiaus, geografinės padėties, realios infrastruktūros ir kt. panašių dalykų.) – funkcijų. Turi būti numatyta nuo 5 iki 11 etatų (tai irgi priklauso nuo valdymo funkcijų). Seniūnijų etatų sąrašą tvirtina rajono (miesto) meras priklausomai nuo seniūnijos specifikos.

3.Tiesiogiai, slaptu balsavimu renkamas rajono/miesto meras - savivaldybės administracijos vadovas (vykdomosios valdžios vadovas- rajono miesto/miesto vadovas), turintis „veto“ teisę priimtiems savivaldybės tarybos narių sprendimams, juos grąžinti pataisyti. (organizuoti rinkėjų apklausas-referendumus ginčytinais klausimais tarp savivaldybės mero„veto“ panaikina 2/3 tarybos narių.Meras savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucijos, LR Seimo Įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų nuostatomis bei savivaldybės tarybos nutarimais, sprendimais neprieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Įstatymams.

3.1. Lygiagrečiai tiesiogiai, slaptu balsavimu renkami savivaldybės tarybos nariai. Miesto/rajono tarybos nariai renkami tiesiogiai, kad seniūnijose atstovauti gyventojams, ir vykdytų savo atstovaujamųjų seniūnijų rinkėjų valią. Jie atviru balsavimu renka miesto/rajono savivaldybės tarybos pirmininką (kandidatai teikia tikslinę veiklos programą kadencijos laikotarpiui) , kitus savivaldybės atstovaujamojo aparato narius. Savivaldybės taryba priima nutarimus, sprendimus vadovaudamasi LR Konstitucijos, LR Seimo Įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų nuostatomis.

4. Regiono savivaldos valdyba (rajonų/miestų savivaldybių tiesiogiai išrinkti merai regiono teritorijoje. Regiono valdybos vadovas – valdytojas renkamas tiesioginiuose rinkimuose vienmandatėje regiono centrinėje rinkimų apygardoje (regiono teritorijoje). Rinkimai vykdomi tą pačia tvarka, kaip ir renkamas LR Prezidentas, tik regiono teritorijoje. Į regiono valdybos nuolatinį aparatą, konkurso tvarka bus priimti dirbti 7-13 techniniai aukštos kompetencijos, kvalifikacijos bei specializacijos specialistai pagal galimas Regiono plėtros kryptis. Regiono valdyba renkasi nerečiau, atsižvelgiant kaip vieną kartą per mėnesį (ar reikalus sprendžia nuotoliniu būdu). Regiono valdytojas, iš anksto suderintus (gautus iš merų) darbotvarkės klausimus svarsto su valdybos nariais, sprendžia strategijos plėtros klausimus regiono valdybai suteiktos kompetencijos ribose. Regionų valdytojai dalyvauja Lietuvos vyriausybės posėdžiuose bei LR Seimo posėdžiuose nagrinėjant aktualius Regionui klausimus valstybės kontekste, bus palaikomas ryšys ir su regione išrinktais Seimo narais. Regiono valdybos išlaidos apsiriboja 7- 13 techninių specialistų, regiono valdytojo darbo užmokesčiais bei kitomis reikalingomis ribotomis valdybos aptarnavimo išlaidomis. Valdyba privalo daugumą klausimų spręsti informacinėmis technologijomis, nuotoliniu būdu. Visų lygių savivaldos valdymo hierarchijų valdymo organai priima nutarimus, sprendimus laikydamiesi kompetencijų ribų, vadovaudamasi LR Konstitucijos, LR Seimo Įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų nuostatomis Lietuvos Respublikos kontekste ir atsakingai organizuoja gerovės kūrimą Lietuvoje. Patobulintas regionų valdymas, užtikrins geresnį tikslinį lėšų įsisavinimą, panaudojimą regionų plėtroje.

5. Visų lygių savivaldos hierarchinių pakopų suteikiamos veiklos kompetencijos (tai pagrindinis dalykas, dėl to ginčijamasi iki šiol), o tos veiklos nuostatai įteisinami, LR Įstatymų nustatyta tvarka.

6. Visų lygių savivaldos hierarchinių pakopų veiklos kontrolę vykdo, atlieka auditą Lietuvos Vyriausiojo kontrolieriaus tarnyba. Savivaldybėse bus panaikinamos savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos.

7. Visų lygių savivaldos išrinktieji atstovai, atstovaudami savo rinkėjams, privalomai vykdo juos rinkusiųjų rinkėjų pilietinę valią bei atsakomybę ir bet kada yra atšaukiami , tik juos rinkusiųjų rinkėjų 2/3 (dviejų trečdalių) sprendimu. ( Jų atšaukimas griežtai reglamentuojamas, kad nebūtų piktnaudžiavimo ir išrinkto piliečio terorizavimo bei korupcijos. Tai turi būti išimtiniai atvejai, atskirai aptarti, priežiūrą vykdo Vyriausioji rinkimų komisija per apygardos teismą.)

Autorius - valdymo sistemų specialistas, Lietuvos scenarijaus 2000 -2020 m. „Lietuvos ateitis pasaulio kontekste, specialistų žvilgsnis“ 404 pusl. darbo bendraautorius, vadovas. Bendruomenių steigimosi nuo 1996 m. pradininkas ir puoselėtojas

Atgal