POLITIKA
03 29. Užkurys, Sąskaitininkas, Sekretorius. Lyderis (2)
Vis stiprėja įspūdis, kad iš Lietuvos pavogta ateitis, už kurią taip neseniai, mūsų akyse, žmonės paaukojo savo gyvybes. Dabar mes per šventes paliūdime prie jų kapų. Kai šventės praeina, liūdna, kad nerandame atsakymų į ištisą klausimų litaniją, taip pat ir į labai skausmingą klausimą, ar šios aukos nebuvo veltui.
Jonas A.Patriubavičius
Jonas Šadys
Neatsakytų klausimų litanija
Kodėl Lietuvos piliečiai savo politikų charizmą apibūdina žodžiu “vagys”? Ar todėl, kad, pasisavinę piliečių teisę juos atstovauti, nesitaria su piliečiais ir daro, ką nori? Kodėl siekiama, kad piliečių sąmonėje centrinę vietą užimtų homoseksualų deklaruojamos jiems daromos neteisybės, o ne pavogtos piliečių socialinės teisės ir ką daryti, kad išnyktų netikrumas dėl ateities? Kodėl tarpvalstybinių nusikaltimų, tokių kaip korupcija ir slapti mirties nuosprendžiai, netiria EUROJUSTas?
Kas, kokios partijos, kokie prezidentai, kokie pirmininkai, sudarė sąlygas agrarininių tarnybų, kurios vykdo vadinamąją žemės reformą, valdininkams pasisavinti feodalinę pirmosios nakties teisę ir pirmiausia aprūpinti žeme ne valstiečius, ne kaimo gyventojus, o save, savo partijų draugus ir kitas draugų grupes, savo giminaičius? Kodėl iki šiol žmonėms negrąžintos okupantų nusavintos tėviškės, o žemę jau rengiamasi pardavinėti užsieniečiams? Kokį pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia atplūstanti spekuliacijos žeme banga? Kodėl Lietuvos aukščiausios institucijos, tarp jų Vyriausybė ir Seimas, sudaro palankias sąlygas spekuliantams žemgrobiams parduoti savo neteisėtai įgytas teritorijas?
Kaip Lietuva gyvens po 2014 metų, kai, pagal Lisabonos sutartį, reikės gyventi iš savo išteklių, iš savo biudžeto, jeigu nėra visuotinio pajamų deklaravimo, nekilnojamojo turto mokesčių, progresinių mokesčių? Ar tai reiškia, kad sąmoningai siekiama nuvertinti litą, sužlugdyti ekonomiką ir, gavus Graikijos ir Airijos pavyzdžiu milijardus, toliau nerūpestingai gyventi?
Lietuvoje viskas alternatyvu
Svarbiausia, pas mus nėra lyderių, o užkuriai, sąskaitininkai ir sekretoriai, kurie mus valdo, vadovaujasi alternatyviu protu. Kaip sakė įžymus Rusijos reformatorius, ekonomistas ir rašytojo Gaidaro anūkas Jegoras Timurovičius Gaidaras, Rusiją brangiai moka už savo ministrų pirmininkų “išsilavinimą”. Lietuva neturtinga, neturi kuo mokėti, todėl kenčia, žudosi, emigruoja, serga psichinėmis ligomis, pavyzdžiui, iskeipizmu (angl. “escapism”; psichinis susirgimas, kai vengiama žiūrėti sunkumams į nasrus, o bėgama į alkoholizmą, narkomaniją, užsienį), narcicizmu (pernelyg myli savo mitus ir abėcėlę, dėl “W” nenusileidžia Lenkijai).
Labai keista, kad dauguma mūs vadovų, mažų ir didelių, visus šiuos nepriklausomybės metus elgėsi kaip okupantai. Žinoma, Užkurys kaip užkurys, atėjęs ant svetimo, bet gero gyvenimo, žiūri tik savo naudos. Arba skaičiuoja kaip kolchozo sąskaitininkas: jeigu homoseksualistų sąjūdis per rinkimus pasižada balsuoti už jo partiją, atėjęs į valdžią tai grupei taiko vadinamą pozityvios diskriminacijos (angl. “affirmative action”) principą: teikia privilegijas.
Kas ir kaip apvogė Redą?
O štai laikraščiai ir televizija, propaguojantys laukinį liberalizmą, su džiaugsmu praneša, kad Reda iš Kelmės su savo šešiais vaikais gyvena tvarte. Parodyti per televiziją ir Reda, ir vaikai atrodo simpatiški, bet verkia. Tai kodėl Seimo nariai, taip pat Europos Sąjungos emisarai, čia atvykstantys pažiūrėti, kaip sekasi įgyvendinti neokolonialinę politiką, didžiai susirūpinę vien homoseksualistų teisėmis, nori jiems taikyti “affirmative action”, o ne Redai?
Štai Seimo narė ponia Aušrinė tik ir kalba, kad nuvykus į Europą jai gėda: tokie vargšai Lietuvos homoseksualai, per maža tolerancija. Bet jai negėda, kad Lietuvoje tokia skurdo tolerancija ir kad valdžia nepajudina nė piršto Redoms ir jų vaikams padėti .
O galėtų, jeigu valdžiai žmonės rūpėtų daugiau negu malkos. Ir Redai su šešiais vaikais yra būdų padėti. Europos Sąjungoje veikia pagalbos skurstantiems fondai. Tai mūsų vadovai, ministrai, kai nuvažiuoja į Briuselį, turi ir kelti tą klausimą. Galima paprašyti pagalbos iš Vokietijos, dabar vokiečiai gerai gyvena, jeigu neduotų, galima demagogiškai priminti, kiek kaimų naciai čia sudegino su gyvais žmonėmis ir kiek vokiečių vaikų, vadinamų “vilko vaikų” Lietuva išmaitino, kai per karą 1944 m., vykdant etninį valymą, jie buvo išvaryti iš savo Rytų Prūsijos namų. Vokiečiai tikrai susigraudintų, ypač dėl tų “vilko vaikų”, ir suteiktų paramą
Politikos objektas turi būti konkretus žmogus, bet Lietuvos valdantieji dedasi to nesuprantą. Tai kam tokius renka?
„Ir visi litovcai – „vagys”“
Dar vienas pikantiškas vaizdelis. Mobiliame turgelyje žmonės, daugiausia pagyvenusios moterys, laukia, kol iš Širvintų atveš pabrangusių kalakutų, keikia valdžią bjauriausiais žodžiais ir vis rėkia, kad Kubilius - vagis. Jeigu vagis, tai kodėl jo sūnus – tik virėjas? Viena, pusiau rusiškai kalbanti isterikė, paklausta, kaip tai suprasti: ar iš ministrų (kurie per metus gauna kelis šimtus tūkstančių algos) kišenių traukia, ar banką apvogė, tik dar pikčiau rėkia, kad „jūs, litovcai, visi - vagys”. Iš paviršutiniško žvilgsnio gali atrodyti, kad ponią apsėdusi ksenofobiška nuotaika, nors turėtų būti linksma, jeigu turime tokią dešiniųjų valdžią, kad sena pensininkė šiandien ir rytoj valgys kalakutieną. Bet iš tikrųjų nereikia turėti lakią fantaziją, ieškant argumentų šiai slavės tezei pagrįsti.
Skaičiai, rodantys, kad vis „litovcai” vagys arba apvogti
Štai pasižiūrėkime į skaičius, langas šalia.
LIETUVA.Gyventojų – 3 596 317 (“Almanac” duomenys 2006 metų, dabar turbūt jau ir trijų milijonų nėra, BBC duomenimis dabar – 3,3 mln). Plotas – 65 200 kv. kilometrų. BVP – 45,2 mlrd. dolerių, vienam gyventojui – 12 500 dolerių (BBC duomenimis dabar - 11 tūkst. dolerių). Biudžetas – 7,1 mlrd. dolerių, t.y 15,8 proc BVP. Gyvenimo trukmė : vyrų – 68,9 metų, moterų – 79,3. Kūdikių mirtingumas (1000 gyvų gimusiųjų) – 6,9 (kai kas sako, kad tai labai informatyvus, beveik viską pasakantis apie gyvenimo lygį šalyje skaičius, mažesnis, bet mes cituojame “The Almanac”). Decilinis koeficientas: 12 (išreiškiamas kartais, kiek skurdžių algos mažesnės už vidutines turčių algas).
Tai štai jums ir atsakymas, kad lietuviai vagia. Kur dingsta BVP, jeigu į biudžetą patenka tik 15,7 proc.? Ar tai reiškia, kad tuos pinigus kokiu nors būdu (pagal įstatymą?) pasiima oligarchai?
Jeigu Suomijos biudžeto ir BVP santykis būtų toks kaip Lietuvos, tai jų biudžetas būtų ne 92,5 mlrd. (14 kartų didesnis negu Lietuvos, nors gyventojų tik 1,8 karto daugiau), o tik 22,68 mlrd. dolerių, t.y. už Lietuvos biudžetą didesnis 3 kartus.
Ir ką tokiu atveju jie, suomiai, darytų, jeigu jų valdžia, išsisukinėdama nuo pareigos panaudoti visus biudžeto formavimo išteklius, juos taip apvogtų? Matyt ne tik tokiems vadovams pasiųstų paniekos laiškus, niekada už juos nebalsuotų, ne tik prakeiktų, bet galbūt ir šventąjį karą paskelbtų. Sakytų, ar mes nusipelnėme būti varomi į skurdą, kam tada per 1939-1940 žiemos karą taip pasiaukojamai gynėme tėvynės laisvę ir nepriklausomybę?
Lietuviai tokių klausimų sau neužduoda, gal juos jau pavyko paversti “litovcais”, kokios nors užsienio struktūros bernais?
„Sudie, kvietkeli mano, tu brangiausias?”
Tai lietuvių liaudies daina, kurią per vestuves, lietuviškai dainuoja Upton’o Sincklair’o romano „The Jungle” (angl. „džiunglės”) herojai. Tai vienintelis pasaulinės literatūros kūrinys lietuviška tematika, kuriame ir herojų vardai lietuviški, yra kalbos pavyzdžių, matyt autoriui ta kalba ir tie imigrantai atrodė egzotiški. Bet tragedija neegzotiška, įprasta: pagrindinis romano herojus žūsta Čikagos skerdyklose, tiesiogine ir perkeltine prasme, sumalamas į dešras. Ši knyga turėtų būti dabartinių emigrantų iš Lietuvos palydovė – kad būtų atsargūs.
Dar du dabarties vaizdeliai, kaip gyvena mūsų pažįstami išeiviai iš Lietuvos, čia su tėvais priklausę vidurinei klasei.
Štai vienas vaikinas J. su savo partnere (taip pat Europos mums primesta destrukcinė realija) gyvena Londone, taip vadinamas skvoteris. Taip vadinami bomžai, neturintys gyvenamosios vietos, atėjūnai, kurie įsikuria apleistuose, griauti skirtuose namuose. Jų savininkai kažko laukia, gal kainų šuolio, todėl namų negriauna. Pamatę, kad bomžai iš Lietuvos gyvena tvarkingai (kartonu ir fanera apsikalė langus ir užsikamšė skyles), nekviečia policijos, leidžia jiems ten būti. Ir kas dabar pasakys, kad anglai – rasistai? O Lietuvoje jaunam žmogui J. ir jo partnerei neatsirado darbo, nors jo senelis enciklopedijose aprašomas kaip iškilus kultūros veikėjas.
Dar vienas vaizdelis. Iš vieno dviaukščio privataus namo Pavilnyje, kuris dabar tampa Vilniaus turčių labai geidžiama įsikūrimo vieta, į vieną salą prie Škotijos krantų emigravo šeši žmonės. Du iš jų baigę universitetą naktimis dirba žuvų perdirbimo fabrikėlyje. Ką škotų žvejai pagauna dieną, naktį perdirbama, ir šviežias produktas išvežamas į žemyną. Saloje yra visa infrastruktūra. Šie žmonės negyvena kaip bomžai. Čia jiems jau gimė vienas vaikas (dar vieną atsivežė iš Lietuvos), mama gauna socialinę pašalpą, patenkinta. Dabar į ten išvyko ir naujagimio senelis, ne anūko pažiūrėti, o kad jaučiasi Lietuvoje apvogtas. Bet įdomiausia, kad šiai giminei priklauso Lietuvos nepriklausomybės kovų didvyris, apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu. Raštą su prezidento Brazausko dekretu saugo šios giminės patriarchė, to didvyrio sesuo, emigrantų senelė. Reikia tikėtis, kad šiems žmonėms likimas bus palankus, gal jie integruosis į Škotijos visuomenę, gal vyrai išmoks nešioti sijonus, gal gyvenimas romantiškoje saloje, skrodžiant jūros gyvių pilvus, pagaliau apkars ir jie sugrįš namo į savo dviaukšti namą Pavilnyje. Bet mes, gerai pažįstantys šią šeimą, tokio posūkio, kad šiems žmonėms Lietuvoje nebus vietos, tikrai nesitikėjome. Argi tas laisvės kovotojas, atidavęs savo gyvybę už savo giminės ateitį, neapsivers nežinomam karste?
Demokratiški etniniai valymai
Susidaro įspūdis, kad emigracija didžiųjų Europos valstybių rankose tapo lyg ir nauju etninio valymų instrumentu. Kaip pernai, metų pabaigoje rašė įtakingas anglų laikraštis “The Guardian”, Latvija per nepriklausomybės metus prarado daugiau gyventojų nei per okupacijos metų deportacijas ir bolševikų terorą. Ta pati padėtis, gal net blogesnė, Lietuvoje.
Per pastarąjį dešimtmetį iš Lietuvos išvyko 0,5 mln. Sako, tik 2010 m. – 84 tūkstančiai žmonių. Tiksliau, buvo išvaryti skurdu. Taip šeškas savo priešus nuveja nuo savo urvo, paleisdamas bjaurius kvapus. Kas gi tie šeškai ir kiek jų daug, jeigu tiek žmonių emigruoja?
Anksčiau, civilizacijos išvakarėse, sėslumas buvo vertybė, dabar vėl prasidėjo tautų kraustymasis, ir tai pateikiama kaip progresas. Tai kas čia darosi, ar istorijos ratas jau apsisuko ir mūsų laukia Amerikos indėnų likimas, ar kokia kita apokalipsė?
Europos Sąjunga visaip skatina emigraciją. Europos Parlamento narių kalbose vis garsiau skamba raginimai didinti žmonių, ypač jaunų, mobilumą, vadinasi, tautų maišymo politika dar nelabai sėkmingai įgyvendinama. Bet kam to maišymo reikia?
Mums vis labiau atsiveria akys: Europos Sąjunga importuoja skurdą, bet gerovės neeksportuoja. Importuodama skurdą, jį tik padidina, nes turtingosios ES šalys suinteresuotos išnaudoti pavergtus imigrantus, jiems moka daug mažiau, jie neturi teisių, negali išeiti iš savo luomo. Pati ES nesilaiko savo direktyvų, pavyzdžiui, tokios, kuri draudžia iš trečiųjų, atsiliekančių šalių vilioti pas save specialistus, reikalingus toje šalyje visuotinai reikšmingoms paslaugoms teikti, pavyzdžiui, gydytojus, išmokslintus tos šalies biudžeto pinigais. Anglijoje, Londone atsirado nauja filosofinė srovė - londonizmas: skelbiama, kad miestas turi būti kosmopolitiškas, iš visur vilioti talentus, gabius žmones, taip didinti savo potencialą. Įdomu, kodėl anglai nepasirūpina savo talentų ugdymu. Savo mokyklomis, savo genais. Kur nauji Šekspyrai, Niutonai ir Faradėjai?
ES importuoja skurdą, gerovę pasilikdama sau
Išeina, kad mes rengiame kadrus išsivysčiusioms Europos šalims, tačiau ten išvykę jie laikomi antrarūšiais, vadinasi, skurdžiais, intelektualiais impotentais. Kaip suprasti, kad universitetus baigę specialistai darinėja žuveles, šluosto mirštantiems seniams užpakalius, nes tų senių sūnums ir dukterims toks darbas dvokia (matyt save laiko net savo senių atžvilgiu aukštesnės klasės ir rasės)?
Užsienio spaudoje pilna rasistinių išpuolių prieš kitataučius, imigrantus iš Vidurio Europos: kad jie - tinginiai, kad nešvarūs, kad vagys, kad žudo vienas kitą ir kitus. Atrodytų, kad būtų geriau tokių žmonių paslaugomis nesinaudoti, o eksportuojant gerovę, sudaryti sąlygas, kad šie nepilnaverčiai baltieji, bėgantys iš tėvynės ieškoti laimės, nebėgtų, nes laimės neras. JAV išaugo kelios lietuvių emigrantų kartos, bet vis tiek jie, atrodo, ir dabar, jau kelintos kartos, traumuoti - kaip iš medžio iškritę.
Europos Sąjungos didžiųjų valstybių nenutraukia skurdžių iš buvusių komunistinių šalių importo, tokiu būdu trukdo pastarosioms sutvarkyti reikalus savo šalyse. Sako, kad suteikė jiems judėjimo laisvę ir teises, bet finansinių srautų ir technologijų į čia nenukreipė, dar daugiau: ir kuklius tų šalių išteklius pasisavina. Gamybos čia neskatina, fabrikų ir cechų nestato, bet „Siemens“, „Philips“ ir kiti tarpnacionaliniai koncernai mūsų rinka naudojasi, nors didelės naudos gal ir neturi, nes rinka maža.
Toks kelias, pagrįstas godumu, veda į depresiją: taip buvo JAV prieš 1929 m. krizę, tą patį dabar regime Egipte.
Savo elgesiui pateisinti neoimperialistai naudoja vergovės laikų retoriką ir metodus. Ir JAV rasizmas buvo pasitelktas vergovei įteisinti. Sakė, kad negrai - tinginiai, kad impulsyvūs, kad nešvarūs t.t., vadinasi, turi dirbti tik šiukšlinus darbus ir gyventi favelose.
Atgal
.jpg)
