VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

10 11. Kokios dvasios diktuoja valdžių sprendimus?

Antanas Kudzys

Buvęs akademikas, technologinių sistemų profesorius

Lietuvoje Vyriausybės, jos ministerijų ir savivaldybių valdose be perstojo vyksta žmonėms keisti ir nesuprantami atsitiktiniai įvykiai ir procesai. Taip pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį spaudoje ir per televiziją buvome informuoti, kad susisiekimo ministerijai pasiūlius Šiaulių miesto taryba leido Vilniuje Mokslo ir technologijų parke registruotai UAB “Rail Skyway Systems” šalia miesto esančios teritorijos 2 km pločio ir 30 ilgio ruože įrengti unikalią styginio tipo estakadą ir išbandyti 500 km/h greičiu riedančio greitojo traukinio patikimumą. Atitinkamai ši bendrovė ketino investuoti 300 mln. JAV dolerių ir sukurti 500 naujų darbo vietų, paversdama Šiaulius unikalios transporto technologijos tyrimų centru. Šiam Šiaulių miesto tarybos nutarimui netrukus kategoriškai pasipriešino Premjeras A. Butkevičius.

Nesigilindami į dviejų prieštaringų sprendimų ir juos interpretuojančių žurnalistų periferijas, norime sužinoti, kokiomis ir kieno sukurtomis ekspertizėmis remdamiesi Šiaulių miesto savivaldybė ir LR Vyriausybė priėmė šiuos sprendimus. Neįmanoma suvokti, kaip per trumpą laikotarpį galima ištirti pasaulinės reikšmės technologijos projekto racionalumą ir kodėl privati bendrovė yra įregistruota valstybiniame technologijų parke. Tikriausiai, atsakymo nesulauksime, nes sprendimai buvo politiškai angažuoti, ką labai dažnai proteguoja mūsų Vyriausybės ir jų ministerijos.

Kaip žinoma, šiuo metu ultragreitieji traukiniai pasaulyje rieda ant daugiaangių sijinio ir vantinio tipo estakadų. Styginio tipo estadadų sistemos tinkamumas ir racionalumas nėra ištirtas ir įrodytas specialiais bandymais. Tačiau ekstremalių įtempių didumas ir jų koncentracijos vietų kaita estakados važiuojamosios dalies ir taurų konstrukcijose gali būti netikėtos akimirkinės avarijos geležinkelyje priežastimi. Todėl net ir vienvagonių traukinių riedai įrengtos styginio tipo estakados patikimumo indeksas turėtų būti labai didelis ir nemažesnis kaip 5. Kitu atveju, dėl avarijos tiesioginės ir netiesioginės žalos bei žmonių aukų išvengimo, estakados gyvybių ir finansų tikimybinė rizika būtų neleistinai didelė ir nepriimtina.

Pagal primityvią kažkokių valstybininkų  sambūrio ir laisvosios rinkos instituto inscenizuotą metodologiją valdžių sprendimai ir nutarimai primami ne transporto, energetikos, pramonės ir statybos objektų kompleksams, bet ir jų komponentams. Bet kokios technologinės sistemos suskaidymas į atskirus tarp savęs priklausomus komponentus leidžia projektų autoriams užvilkinti komplekso įrengimo terminus, laisviau ir sukčiau operuoti su šimtamilijoninėmis lėšomis bei dažnai neracionaliai jas naudoti.

Taip pavyzdžiui, Klaipėdos uosto modernizavimo darbai (akvatoriumo gilinimas, krantinių stiprinimas, krovos pirsų ir įvairios paskirties terminalų įrengimas, tilto į Neringą tiesimas) sudaro vientisą koreliuotų komponentų sistemą. Tačiau modernizavimui skirto racionalios technologijos projekto neturime. Pradžioje buvo įrengtos gelžbetoninės krantinės, po to įgilinamas akvatoriumas ir krantinės pradėjo griūti. Varstomojo ar pasukamojo tipo tiltas lengviesiems automobiliams ar pėstiesiems privalėjo būti nagrinėjamas drauge su suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektu ir pan. Tačiau tai nebuvo atlikta. Tikimybinis ilgalaikio sprendimo patikimumo prognozavimo modelis ir atitinkami skaičiavimai parodė, kad bendros dviejų uosto objektų statybos išlaidos būtų nedidesnės už laukiamas išlaidas SGD terminalui su dvasių pagalba išnuomotu už brangią nuomą laivu.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymas vykdomas pagal tą pačią antimokslinę metodologiją. Todėl uždarymo procesas tęsis dar 20 metų, o gal ir daugiau. Jis kainuos du kartus brangiau negu buvo numatyta, t.y. 9 milijardus litų. Abejones kelia radio aktyvių atliekų saugojimui skirtų kubilų konstrukcija, nes jų sienelės po 50 metų gali ir nesulaikyti šių pavojingų atliekų skverbimosi į aplinką. Kadangi atliekų radioaktyvumas trunka maždaug 300 metų, tai mūsų palikuoniams pasiliktų nepaslėptos atominės bombos. Nors Visagino atominės elektrinės kaina yra mums nepakeliamai didelė ir referendume piliečiai pasisakė prieš jos statybą, kažkokios dvasios vis dar ragina valstybės vadovus neklausyti ne tik piliečių, bet ir energetikos specialistų nuomonės.

Pasaulyje (ir Lietuvoje) sugriūna ar supleišėja gyvenamieji namai, o taip pat pramonės, energetikos ir transpoto statiniai, žūna ar sužalojami žmonės, sutrinka gamyba, prekyba, eismas ir didėja ekonomikos nuosmukis. Todėl Europos Sąjungos 1992 metų standartas EN 1990reikalauja laikytis minimalių šiems objektams patikimumo indeksų. Tačiau Lietuvoje Aplinkos ministras 2003 metais paskelbė neatsakingai parengtus statybos techninius reglamentus STR 2.05.03:2003 ir STR 2.05.04:2003. Vykdant šių reglamentų reikalavimus, avarijų tikimybė statiniuose (sugretinus ją su EN 1990 reikšmėmis) padidėja iki 500 kartų, o taip pat pablogėja statinių kokybė, jie pleišėja ir prasideda ilgalaikis suirimo procesas. Vietoje to, kad panaikinus nevykusius reglamentus, buvusieji aplinkos ministrai paskelbė inžinieriams nesuprantamus potvarkius. Pavyzdžiui, dabar reikalaujama, kad statant 30,1 m aukščio gyvenamuosius namus būtų vykdoma sustiprinta statybos darbų priežiūra. Ji nereikalinga, jeigu namas yra 29,9 m aukščio. Kokios čia yra patyčios iš gyventojų, paklojusių kelis šimtus tūkstančių litų už butą žemesniame kaip 30,0 m name.

Baigdamas noriu paminėti, kad prieš 13-20 metų būdamas Vyriausybės ir kai kurių ministerijų konsultantu kritikuodavau antimokslinius ir antivalstybinius sprendimus. Todėl XXI amžiuje ne tik nesu kviečiamas dalyvauti manojo mokslo srities specialistų susirinkimuose, bet man neleidžiama lankytis kai kurių objektų teritorijose ir domėtis jų projektais.

Atgal