POLITIKA
11 18. Ar tai ne susivienijimo „Sodai“ saulėlydis?
Sodininkė Barbora
Nors ir visu pusmečiu pavėluotai, Vilniaus susivienijimo „Sodai“visuotinis rinkiminis susirinkimas, turėjęs įvykti dar spalio 21 dieną, pagaliau įvyko, bet dėl kvorumo stokos atidėtas (nesusirinko nė pusė narių). Šis buvo dar kuklesnis. Iš 340 narių, t.y. tiek sodų bendrijų yra susivienijimo narių, į Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos salę atėjo mažiau nei šimtas. Laimei, pakartotinai vykstančiam susirinkimui netaikomas kvorumo reikalavimas, tad jis įvyko. Tačiau klausimas kitas: ar labai sodų bendrijoms reikalinga ši asociacija? Net ir mokesčiai susivienijimui mokami vis prasčiau. Kad būtų aiškiau, paaiškiname. Asociacijos narė, t.y. sodų bendrija, mokestį moka nuo savo narių skaičiaus. Tas mokestis nuolat didinamas, nes susivienijimas „Sodai“ kitaip negalėtų pragyventi. Nuo vieno lito jis padidėjo iki pustrečio lito. Kadangi kitąmet jau reikės mokėti eurais, o ne litais, tai atitikmuo vos 72 euro centai skamba pernelyg kukliai. Matyt jau iš anksto buvo sugalvota, kaip to mokesčio surinkti kuo daugiau. Mestelta mintis, jog reikia rinkti ne „nuo galvos“, atseit nuo bendrijoje esančių narių skaičiaus, o nuo bendrijos turimų sklypų. Jei bendrijos narys turi du sklypus, jis moka du nario mokesčius. Ir kažkodėl garbūs sodų pirmininkai lyg ir pamiršo, kas parašyta Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatyme. O ten aiškiaipasakyta, jog bendrijos narys yra sodininkas, t.y. asmuo, o ne jo sklypas. 21 straipsnyje sakoma: „Jeigu mėgėjų sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų.“ Kukliaitylėjo ir susirinkimą protokoluojanti susivienijimo juristė. Tikriausiai neišgirdo šio akibrokšto. Sunku būtų įtarti, kad noras susivienijimui „užsidirbti“ pinigų svarbesnis už įstatymą. Tačiau laimei susirinkimui vadovavo kone vienbalsiai išrinktas buvęs ministras R. Vaitekūnas. Kas jau kas, bet šis žmogus žino, ką reiškia negerbti įstatymo. Kaip gi čia neįtarsi susirinkimą ruošusios kompanijos, kai susivienijimo vadovas V.Butkevičius susirinkimui pirmininkauti atkakliai siūlė Uspaskicho partijos narį V.Legatą. Jis gal ir būtų prastūmęs sklypų-narių aferą. Tik bėda ta, kad sodų pirmininkai dar nepamiršo žinučių „balsok uz darbo partija“, kurias ponas Legatas jiems atsiuntė prieš pat Seimo rinkimus. Taigi už jo kandidatūrą balsavo vos keli. O štai R. Vaitekūnas iš susirinkimo tribūnos kaip mat atšaldė karštakošius ir paaiškino, ką reiškia sklypas ir to sklypo savininkas. Kaip ten bebūtų, tačiau balsuota už kitą pasiūlymą - už 1 euro mokestį susivienijimo nariui. Paprasta balsų dauguma šis pasiūlymas priimtas. Gaila, kad ir būsima susivienijimo valdyba nepagalvojo apie pasekmes. Ar pritars šiam nutarimui susirinkime nedalyvavusios sodų bendrijos? Jeigu jau dabar mokesčių rinkimas stringa, ar nesukels padidintas nario mokestis atvirkštinio efekto. Sodų valdybų pirmininkai patys vos išprašo mokesčius iš savo bendrijos narių, tai kodėl jie šimtą ar kelis šimtus eurų turėtų atiduoti susivienijimui? Juk tai žmonių pinigai. Kartais labai sunkiai uždirbami. Ar lengva ranka juos atiduos pensininkai? Be to, kaip į mokesčio padidinimą reaguos tie, kurie patikėjo Valdžios pažadais, jog įvedus eurą „niekas nebrangs“? Kad daug kas jau pabrango, niekam ne paslaptis. Brangsta ir sodininkų gyvenimas. Anksčiau nereikėjo mokėti žemės mokesčio. Dabar jis, vis didėjantis, gerokai paplonina piniginę. Jau kaupiasi debesys virš valdžios galvos ir dėl to mokesčio. Sodininkas sumoka už žemę bendrijai vadinamą nario mokestį, paskui dar kartą tą mokestį moka mokesčių inspekcijai. Daugelis sodų bendrijų naudojasi proga nario mokestį paversti sklypo mokesčiu. Tai gal reikėtų iš įstatymo išbraukti tikslinio mokesčio sąvoką? Kalbama, kad kažkur ministerijų kabinetuose jau gimsta dar vienas mokestis bendrijoms - infrastruktūros mokestis. Kam rūpi, kad doras Lietuvos pilietis moka visus mokesčius, tarp jų PVM ir kitus, bendrijų pirmininkai, gal kolchozų pirmininkų pavyzdžiu, tikisi nukirpti savo avelių vilną. Niekam nerūpi, kas kokį atlyginimą gauna, ar apskaitai naudoja „juodąją buhalteriją“, kaip gerina sodų teritorijų infrastruktūrą „už savo kruvinus“, nors kiti viską gauna iš biudžeto. Tai gal ne visi lygūs? Gal yra ir lygesnių?
Vis tobulinamas mėgėjų sodų įstatymas nežada nieko gero. Problemų tokia galybė, kad nosies galiuko papudravimas neišgelbės. Štai už atliekų vežimą daugelis sodininkų irgi moka du kartus. Miestų teritorijose esantys sodai seniai tapo gyvenvietėmis. Vis daugėja sodininkų, nebenorinčių stoti į bendrijos narius. Ateina į sodus geriamas vanduo ir kanalizacija, vis geriau jie aprūpinami transportu. Nejučia kyla klausimas, kas per darinys ta sodininkų bendrija? Ar ne geriau būtų, jei tai būtų integrali miesto dalis, o ne jo podukra. Suprantama, jog miestų biudžetai auksu neblizga, bet mėgėjiškas tų teritorijų tvarkymas su siauromis gatvelėmis, akligatviais, parduotuvių ir kitų būtinų objektų stoka žada dar didesnį galvos skausmą ir dar didesnius pinigus toms blogybėms taisyti. Vieniems anksčiau, kitiems vėliau ta diena ateis. Bet ar reikia jos laukti? Ar ir Vilniaus susivienijimas „Sodai“, užuot liguistai besistengiąs išsilaikyti besikeičiančiomis sąlygomis, neturėtų kardinaliai imtis rimtos veiklos, o ne jos imitacijos. Kad asociacijai artėja jos saulėlydis rodo ir to kuklaus susirinkimo rezultatai. Susivienijimo pirmininku V.Butkevičius dar kartą išrinktas vos kelių balsų persvara. O jeigu būtų susirinkę visi asociacijos nariai, ar bent jų dauguma? Gal tokios pačios bėdos kankina ir kitus susivienijimus, bet ar tik susivienijimus? Problema glūdi bendrijose. Jei jų neliks, tai neliks ir susivienijimų. Štai kur šuo pakastas. Tačiau bendrijos jau tampa anachronizmu, savotiškais kolchozais, stabdžiusiais pažangą. Pirmiausia miestų merai turėtų imtis darbo, jei ministerijų klerkai nemato problemos. Nejaugi bus laukiama, kol sodininkai susirinks prie Seimo ar Vyriausybės rūmų klausti, kodėl iš jų lupa du kailius?
Atgal
.jpg)
