VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

12 12. Ar privalome aklai laikytis tarptautinių įsipareigojimų arba kokia žmogiškumo kaina?

Valerijus Simulikas

Seimo narys

Vėl atsinaujinus diskusijoms apie Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimą Lietuvoje, norėčiau pasidalinti keliomis mintimis šia tema.

Visų pirma, stebina Lietuvos politikų elgesys. Nors JAV Senato ataskaitoje apie CŽV vykdytus įtariamųjų terorizmu kankinimus konkrečios šalys neįvardijamos, bet žmogaus teisių gynėjai teigia, kad Lietuvoje veikęs centras dokumente įvardytas „violetiniu“ centru. Anot ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais.

Buvęs Lenkijos Prezidentas Aleksandras Kvasnievskis sako, jog kalėjimas Lenkijoje buvo įrengtas pasitikint amerikiečiais. Buvęs kaimyninės šalies vadovas sako nesikratysiąs atsakomybės, jei iš jo to bus pareikalauta. Tuo tarpu Lietuvos politikai iki pat šios dienos tvirtina nieko apie CŽV kalėjimą nežinoję. Premjeras Algirdas Butkevičius viešai ugnį nukreipė į prokuratūrą, neva ši turinti ištirti pranešimus apie CŽV kalėjimą Lietuvoje. Buvęs prezidentas Valdas Adamkus teigia buvęs saugumiečių patikintas, kad slapto CŽV centro Lietuvoje nebuvo, o Antaviliuose veikė treniruočių centras. Panašiai elgiasi ir kiti aukščiausio rango politikai, bei pareigūnai Kyla klausimas, ar amerikiečiai kalėjimą įvairių tarnybų panosėje įkūrė nieko nesiklausę ir neinformavę, ar Lietuvos žmonės savo politikų akyse tiesiog mažiau verti tiesos nei Lenkijos gyventojai?

Nemanau, kad Lietuvos žmonėms begaliniai nesibaigiantys prokuratūros tyrimai duos naudos. Tyrimai greičiausiai užtruks tiek, kad niekas jau nebeprisimins, dėl ko jie buvo pradėti. O žmonėms neskanu burnoje išliks, nes akivaizdu, kad kažkas meluoja. Tik kol kas niekas už rankos nepagautas.

Manau, kad tokioje situacijoje nepadės nei Seimo komisijos. Taip, sutinku, situacija yra pakankamai rimta ir reikalauja griežto įvertinimo, tačiau ar tai tikrai Seimo komisijos reikalas? Ar neturėtų valstybės vadovai paaiškinti žmonėms situaciją, pripažinti klaidas, jei tokių būta ir padaryti viską, kad ateityje viskas nepasikartotų? Nes situacija, apie kurią kalbama JAV Senato ataskaitoje, yra šokiruojanti. Nors galbūt geriau toks sprendimas, nei jokio...

Visų pirma, derėtų įvertinti sulaikytiems asmenims taikomas poveikio priemones. Sutinku, kad teroristus reikia griežtai bausti. Galbūt net galima kalbėti apie mirties bausmę, kurios įteisinimui tam tikrais atvejais siekiu suburti šalininkų grupę. Tačiau kankinti teismo nenuteistus asmenis – nedovanotinas elgesys. Manau, kad pasaulis privalo deramai įvertinti tam tikrų tarnybų taikomus metodus. Manau, kad nekaltumo prezumpcija turi būti šventas reikalas visais atvejais. Kaip elgtis, kai kaltumas jau įrodytas – galima diskutuoti, nes terorizmas yra siaubingas dalykas, tačiau nekaltiems žmonėms taikyti bausmes, kankinti juos tam, kad išgautum parodymus - tai nežmogiška.

Kyla klausimas, ar politikai, prisidengdami akis „nežinojimo“ skraiste, nesudaro sąlygų toliau propaguoti kankinimus? Ar tokia pozicija nėra paranki specialiosioms tarnyboms, kurios gali ir toliau dangstyti savo abejotiną veiklą, nes niekas nepareikalauja atsakomybės. Apie kokias žmogaus teises galima diskutuoti, jei vis dar nėra išsklaidyti įtarimai dėl siaubingų nusikaltimų, kuriuos Lietuva savo neapibrėžtu elgesiu rodo toleruojanti? Sutinku, kad tarptautiniai įsipareigojimai yra svarbūs, tačiau ar privalome jų laikytis aklai? Negi žmogiškumas nėra svarbiausias bet kokioje situacijoje?

Labai viliuosi, kad ateinančių dienų įvykiai parodys, jog Lietuva yra civilizuota, pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių besilaikanti šalis, gerbianti savo piliečių teisę žinoti teisybę.

Atgal