POLITIKA
01 13. Investicijos į Lietuvos ateitį
Soc. m. dr. Vytautas Ramanauskas
Investavimas tai ne tiktai vienos finansinio kapitalo formos pavertimas kita- pramoniniais pastatais ar įrengimais, bet ir į tautos bei jos valstybės saugumą, pažangos kilimą, ekonominę-socialinę plėtrą ir biologinį išlikimą, išsaugojant tautiškumą. Pirmas ir svarbiausias siekis yra saugumo užtikrinimas. Dabar, kai Lietuva yra NATO narė, mūsų šalis turi tvirtą saugumo pagrindą. Tačiau, kad atėjus grėsmei, kurią šiandien įžūliai demonstruoja rusiškieji imperialistai prieš Ukrainą, galėtume sėkmingai pasinaudoti kitų NATO šalių pagalba, privalome patys kurti savo valstybėje efektyvią gynybos sistemą. Pirmiausia, kaip ne kartą yra pareiškęs buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Jonas Algirdas Kronkaitis, būtina atkurti jaunų vyrų privalomąją karinę tarnybą. Suprantama, įgyvendinant šį tikslą reikės padidinti investicijas, bet tai, kaip rodo šių metų patyrimas, Lietuvoje yra įmanoma. Tai ypač svarbu dabar, kai investicijos karybai numatytos didinti iki 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Dar nuo prieškario laikų yra žinoma, kad jaunimas po tarnavimo kariuomenėje įgauna ne tiktai gynybinę patirtį, bet ir gerėjantį moralinį- patriotinį požiūrį į savo tautos ateitį. Tai labai aktualu šiandien, atsižvelgiant į pastarojo dešimtmečio jaunimo emigraciją, kai iš Lietuvos išvažiavo apie 0,5 mln. mūsų piliečių. Pagrindinė mūsų tautiečių dalis emigruoja į Europos Sąjungos (ES) valstybes - į Airiją, Angliją, Daniją ir t.t. Mes lietuviai, būdami ne tikai savo valstybės, bet ir ES piliečiais bei galėdami keliauti be vizų ir apsigyventi daugelyje ES šalių, jaučiame poslinkį didžiulės federalinės valstybės link. Vienu šio poslinkio rodiklių yra EUR valiutos įvedimas. Suprantama, mums, tautiškai nusiteikusiems lietuviams, liūdna netekus savo, naudoto pastarųjų dviejų šimtmečių laikotarpyje, pinigo - LITO. Ypač prisiminus posakį „jei nėra savų pinigų, tai nėra ir nepriklausomybės“. Tačiau laikai keičiasi, plečiasi pasaulio tautų bendruomeniškumas ne tiktai ekonominiu ar socialiniu, bet ir tautiniu požiūriu. Einama didesnio valstybių bei jų tautų vienijimosi linkme. Todėl susivienijus kaimyninėms valstybėms, mūsų atžvilgiu - Europos šalims, vieningos valiutos įsivedimas yra neišvengiama ekonominio-socialinio augimo priemonė, ypač pasaulio konkurencinėje rinkų kovoje. Teigiamu naujosios valiutos atspalviu galima laikyti tautinių simbolių įspaudas metalinėse monetose.
Kalbant apie emigraciją, kaip apie vieną didžiausių tautos netekčių, būtina siekti vieningos valstybės ir visuomeninių organizacijų veiklos. Reikia tikslingai bei efektyviai išnaudoti ne tiktai mūsų šalies investicinius resursus, bet ir ES bei pačių emigrantų, pastaraisiais metais į Lietuvą grąžinančių apie1,5 mlrd. EUR, galimybes. Vienas emigrantų susigrąžinimo į Lietuvą būdų yra kuo patrauklesnių ir geriau apmokamų darbo vietų kūrimas. Šiuo metu išvykusiųjų į Airiją, Jungtinę Karalystę ar į Daniją atlyginimai yra apie 5 kartus didesni negu Lietuvoje. Atlyginimų skirtumą šiose šalyse galima įvertinti 2-3 kartus didesniu darbo našumu. Tačiau šis padidėjimas nėra tolygus darbo užmokesčio augimui. Tai rodo, kad atlyginimų didinimas, kaip vienas sėkmingiausių tautiečių emigrantų susigražinimo į Tėvynę kelių, priklauso ne vien nuo darbo našumo augimo šuolių, bet ir nuo kitų valstybės, verslo ir visuomeninių organizacijų veiksnių, kuriant, kaip tai daroma Skandinavijos šalyse, socialinės gerovės valstybes. Pastarojo dešimtmečio, kai Lietuva įstojo į ES, ekonominių-socialinių rodiklių pokyčiai yra palankūs gerovės valstybės kūrimui. Tai patvirtina svarbiausio ekonomikos rodiklio BVP augimas, kuris, lyginant su ES vidurkiu, per pastarąjį dešimtmetį padidėjo, skaičiuojant pagal perkamosios galios standartą, nuo 50 iki 70 proc. .
Siekiant kuo didesnio konkurencingumo ne tiktai Europos, bet ir pasaulio mastu būtina didinti investicijas į pažangių technologijų arba inovacijų kūrimą ir jų panaudojimą versle. Suprantama, kad Lietuvai pagal bendras inovacines investicijas, kurios tesudaro apie1 proc. BVP, sunku yra konkuruoti su tokiomis valstybėmis kaip mūsų Baltijos regiono kaimynė Suomija ar tolimojo Ramiojo vandenyno šalis Japonija, kurių metinės investicijos į inovacijas siekia 3,5-4 proc. BVP ir pagal šiuos rodiklius jos pirmauja pasaulyje. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuva, nors ir su mažesnėmis bendrosiomis investicijomis į pažangių technologijų kūrimą bei jų panaudojimą atskirose inovacijų srityse,negali pirmauti. Pavyzdžiui, pagal biotechnologinių patentinių pareiškimų pateiktą skaičių Lietuva pasaulyje užima antrąją vietą (po Islandijos).
. Taigi, padidinus investicijas į pažangių technologijų kūrimą bei jų panaudojimą, bent iki 2 proc. metinio BVP, žymiai išsiplėstų galimybės daugiau įdarbinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir kurti bei plėsti pažangių technologijų naudojimą gamyboje. Tai užtikrintų ne tiktai eksporto plėtrą, bet ir užsienyje dirbančių gabių specialistų-lietuvių susigrąžinimą į Tėvynę. Lietuvos aukštojo ir profesinio mokymo reitingas, iš 144 šalių,pagal "Pasaulio ekonomikos 2014-2015 forumo" pranešimą, užima 26 vietą, o pagal technologinę parengtį-28 vietą. Tai gana neblogi rodikliai,leidžiantys plėsti inovatyvumą ir konkurencingumą pasaulio mastu. Lietuviškos kilmės prekių metinis eksportas per pastarąjį dešimtmetį išaugo apie du kartus. Siekdami BVP ir eksporto augimo, pagrįsto inovacijomis, privalome kurti ir plėsti modernios-atominės energetikos verslą. Vien atominės elektrinės eksploatacija įgalintų padidinti šalies BVP iki 8 mlrd. EUR, įplaukas į valstybės biudžetą-1,5 mlrd. EUR, o tolimesnes investicijas net iki 1 mlrd.EUR.
Būtina daugiau investuoti į galutinę, skirtą eksportui, pramonės produkcijos gamybą. Tai yra ypač aktualu siekiant pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo maždaug dvigubai ir 2013 m. viršijo 12 mlrd.EUR. Daugiausia, apie 50 proc., užsienio šalys investuoja į apdirbamąją pramonę ir į finansinę bei draudimo veiklą. Norint sulaukti kuo daugiau užsienio investicijų, Lietuvoje būtina gerinti ne tiktai ekonmines-finansines bei materialines investavimo sąlygas, bet ir užtikrinti kuo racionalesnį pilietinį mąstymą bei moralinę-tautinę atsakomybę už tolimesnę šalies kryptį į Vakarus. Šios problemos akivaizdumą patvirtina skalūnų dujų išgavimo, pasitelkiant amerikiečių kompaniją „Ševron“ (Chevron), sandorio sužlugdymas. Neabejotina, kad šios investicijos sužlugdymo idėja ir priemonės atėjo iš didžiosios "artimojo užsienio" kaimyninės šalies. Aišku,tokiais atvejais neužtenka vien tiktai pilietinės-tautinės sampratos bei veiklos. Čia svarbus vaidmuo tenka valstybės teisinėms institucijoms, kurios tik pastaruoju metu ėmėsi realių veiksmų prieš "artimojo užsienio" agentų veiklą Lietuvoje. Mūsų šalies žemės gelmėse, kaip rodo Lietuvos geologų tyrimai (žurn.“Spectrum“2/19/2013), yra 17 rūšių naudingųjų iškasenų. Šiuo metu mes naudojamės 9 rūšių naudingosiomis iškasenomis: nafta, klintimis, dolomitu, kreidos mergeliu, smėliu, žvyru, moliu, durpėmis, sapropeliu-dumblu, iš kurio galima išgauti skystąjį kurą, degutą ir kai kuriuos kitus vertingus produktus. Pietų Lietuvoje, apie Varėną negiliai - iki 500 metrų- yra maždaug 150 mln. tonų sodrios rūdos, kurioje geležis sudaro apie 50 proc. . Dabar Lietuva, būdama ES nare ir įsivedusi EUR turėtų siekti ES pritarimo ir finansinės paramos, plečiant šalyje panaudojimą ne tiktai energetinių, bet ir vertingų iškasenų šaltinius. Geležies rūdos perdirbimui būtų pastatyta gamykla, kuri galėtų perdirbti ne tiktai rūdą, bet ir nusidėvėjusios technikos metalo atliekas. Jau ne kartą yra pastebėta, kad kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Japonijoje, naujų automobilių gamyboje panaudojama apie 90 proc. metalo, gauto perdirbus senų automobilių atliekas. Mes savo metalo atliekas atiduodame Latvijai, kuri Liepojos metalo lydymo gamykloje efektyviai išnaudoja kaimynų negalias. Lietuvai įgyvendinus geležies rūdos ir metalo perdirbimo pramonę, būtų sukurta daug naujų-profesionalių ir gerai apmokamų darbo vietų. Tai paskatintų daugelį mūsų tautiečių, ypač išvykusių iš regionų, sugrįžti į Tėvynę.
Atgal
.jpg)
(1).png)
