POLITIKA
Darbo partijos lyderio iššūkis
Vaclovas Volkus
Prasidėjus rinkimų kampanijai į savivaldybių tarybas Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskich Kėdainių žiniasklaidos atstovams atsakė į keletą pateiktų klausimų. Atsakymai įdomūs tuo, kad jie paliečia plačią Lietuvos visuomenę. Būtent: V. Uspaskich pareiškė, kad partijos tarybos posėdžio metu buvo pritarta jam dalyvauti Vilniaus miesto rinkimuose į savivaldybės tarybą, būti pirmuoju kandidatu sąraše, siekiant Vilniaus miesto mero posto. Nors ir nebūdamas vilniečiu, bet būdamas vienas iš skaitlingiausių ir atsakingiausių partijos vadovų, kurį domina miesto ūkinė veikla, ryžosi šiam iššūkiui. Pusmilijoninio miesto dabartiniai vadovai, turintys 18 procentų viso Lietuvos rinkėjų, vieną iš didžiausių rajono biudžetą ,,Nesugeba valdyti situacijos, nesuvokia kaip galima dirbti pasiekiant geresnį efektą. Jeigu vilniečiai patikės man tokią atsakomybę – nesigailės”. Iš tiesų drąsus iššūkis, nebūnant šio miesto gyventoju ir neturint esamoje miesto taryboje nei vieno savos – Darbo partijos tarybos nario.
Tačiau V. Uspaskich nuogąstauja, kad ,,Naujas savivaldybių Rinkimų įstatymas sujaukė rinkimų tvarką, leisdamas kandidatuoti į savivaldybių tarybas nepartiniams kandidatams, kas nepasitarnaus demokratijai”. Jo nuomone, sąrašiniai kandidatai yra demokratijos, tuo pačiu žmonių gerovės siekiantis garantas. Nors nepartiniai kandidatai gali turėti įtakos rinkimų rezultatams, tačiau Darbo partijos lyderis tikisi rajonuose padvigubinti, tai yra iki 200, tarybos narių skaičių.
Į klausimą, kaip V. Uspaskich žiūri į buvusius Pilietinės demokratijos partijos – kėdainiečių vadinama muntianininkais - Darbo partijos skaldytojus, kurių dešimt atstovų kėdainiečiai yra išrinkę į savivaldybės tarybą, ir kuriuos rėmė konservatoriai, socialdemokratų liberalcentristų atstovai? Ši koalicija, turėdama balsų daugumą, buvo išsirinkę tarybos mere Pilietinės demokratijos partijos narę N. Naujokienę. Šiandieną minėti muntianininkai išstojo iš savo Pilietinės demokratijos partijos, pasiskelbė nepriklausomais, sudarė frakciją, ir kartu su DP sudaro taryboje daugumą. Opozicijoje liko trys TS KD partijos atstovai.
V. Uspaskich, pergyvenęs ankstesnį skaudulį, bet atsižvelgdamas į muntianininkų paskutiniu metu padarytą atgailą, pamiršo visuomenės akyse tarpusavio apsispjaudymą, niekinimą, baltinių plovimą, parodė mielaširdiškumą, atleido jiems nuodėmes ir pakvietė visus buvusius priešingoje barikadų pusėje (jeigu visus, tai ir patį V. Muntianą) sugrįžti į Darbo partiją, sudaryti vieną tvirtą komandą. V. Uspaskichas tiki, kad buvę blogieji – raupsuotieji, būdami vienoje komandoje nepasidarys blogesni, ištikimai keldami taryboje rankas išpirks savo kaltę...
Kaip į tokį politinį žaidimą, už kurio slepiasi klaniniai interesai, žiūri eiliniai mąstantys kėdainiečiai, seniūnijų, mokyklų vadovai jau eilę kartų - vieni dėl duonos kąsnio, kiti dėl valdžios kėdės - perbėginėjo iš partijos į partiją, DP lyderis neužsiminė.
Ne tik šiuo kalbamu atveju partijų ideologijos nueina į antrą planą. Kada atsiranda bendri klaniniai interesai, kada pakvimpa pinigais, valdžios kėde, gobšumas – tas dvasinis skurdas paverčia žmogų pilvažmogiu, be aiškaus pilietinio credo – tautinės savimonės, savigarbos, krikščioniškos moralės. Tauta ne akla – ji turi akis ir mato, turi ausis ir girdi, turi galvą ir mąsto. Amoralumas akivaizdus. Tai ir apsprendžia tautos pasitikėjimą partijomis, jų valdžia. Kas tai gali nuneigti?
Tik iš doros, šviesaus kolektyvinio valdžios proto, taurių širdžių sklindanti gėrio ir grožio šviesa, geba kurti ir sukurti tautos pasitikėjimą valdžia.
Atgal
.jpg)
(1).png)
