VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

03 17. Signalas politinėms partijoms

Ričardas Kalytis

Nemeilė partijoms rinkėjų tarpe girdėjosi jau senai, tačiau po pastarųjų rinkimų atsiskleidė visu gražumu. Miestas, visada buvęs ištikimas vienai svarbiausių partijų, nušlavė ją, atsidavęs “nepartinių“ bloko susivienijimui. Tai smūgis ilgus metus formuotai ir tvirtai susiformavusiai partijai bei visai mūsų partinei sistemai. Kur priežastis? Padangėje sklando niekam neįdomus klausimas: “Kiek nerink, Seime vis tie patys“. Iš tikrųjų partijos turi vieną ginklą, kad būtų vis tie patys. Tai partijų sąrašas. Jau visa karta išmirė, nieko nepasiekusi, bekovodama prieš tą sąrašą. Na, būtų nepikta, jei ši nereikalinga grandis tarp rinkėjo ir balsadėžės būtų suderinta su 55 Konstitucijos punktu. Seimo nariai renkami “visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“. Yra ir pasaulinė tendencija nusivilti partijomis.

Profesoriaus iš Izraelio CH.J.Feno teigimu, atstumas tarp asmenybės ir valstybės sferos didėja. Ir tai vyksta ne todėl, kad šiuolaikinė visuomenė pati palaiko atstumą nuo valstybės ir partijų. Todėl ir tradicinio supratimo partijos praranda turėtą įtaką ir vaidmenį. Tai liudija ir vis mažesni politinių partijų reitingai įvairių sociologinių apklausų metu bei krintantis rinkėjų aktyvumas, kas savo ruožtu, silpnina ryšius tarp politinių partijų ir rinkėjų. Kartu rinkėjai vis labiau reiškia nepasitenkinimą ir protestą tiek partijomis, tiek ir politika apskritai. Net politologinėje literatūroje pasirodo teiginių, kad keičiantis politinei sistemai, politinės partijos pačios išsisėmė ir jas galėtų pakeisti įvairūs susivienijamai. Tačiau iš tikrųjų šiuolaikinė visuomenė gali būti tiktai demokratinė, o demokratija be politinių partijų yra neveiksminga, nes partijos yra vienas svarbiausių demokratinės sistemos institutas.

Gal per anksti ir neapgalvotai buvo leista sulyginti visokius susivienijimus su partijomis. Partijos, kurios jau nekartą dalyvavę rinkimuose, yra pažįstamos, galima prognozuoti jų veiksmus ir lūkesčius. To negalima pasakyti apie staiga iššokusį ir nugalėjusį susivienijimą. Tai visoje valstybėje yra nenuspėjamumo elementas.

Išvada viena - reikia gelbėti partijas. Kaip? Tegu pasako politologai.

Atgal