POLITIKA
03 30. V. P. Andriukaitis dėl maisto produktų ženklinimo išsakė principingą poziciją
Lietuvos deleguotas sveikatos ir maisto saugos eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis nebūtų linkęs sutikti, kad ženklinant maisto produktus ant jų būtų nurodoma konkreti šalis, iš kur produktas kilęs. Vietoje to V. P. Andriukaitis siūlo naudoti ženklinimą "pagaminta Europoje" arba "pagaminta ne Europoje".
Šis siūlymas nuskambėjo Vilniuje vykstančioje tarptautinėje metinėje konferencijoje "Europos Sąjunga: politiniai ir ekonominiai pokyčiai pasauliniame kontekste", kurią organizavo Europos Parlamento informacijos biuras Lietuvoje ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. V. P. Andriukaitis skaitė pranešimą "Dirbti kitaip: Europos Komisijos 2015 m. darbų programa".
Pasak eurokomisaro, šiuo metu yra didelė problema su genetiškai modifikuotais organizmais. Viena vertus, pasak V. P. Andriukaičio, matomos diskusijos dėl biotechnologijų santykių su organine žemdirbyste ir interesais. Kita vertus, atsiranda galimybė fragmentuoti bendrą ES žemės ūkio politiką ir ES rinką.
"Dabar labai populiarus pasiūlymas įvesti produkcijos kilmės, perdirbamos mėsos ženklinimą. Ir Lietuvos pasiūlymas taip pat yra toks, paviršutiniškai žiūrint, labai geras, kad staiga vėl kiekviena šalis imtų ženklinti savo produktą, bet jis turi du galus. Šiuo atveju aš matau: "rinkis prekę lietuvišką", tarkime, pagamintą Žemaitijoje, ir "rinkis prekę prancūzišką". Klausimas, kaip lietuviška prekė galės įsiterpti į Prancūzijos rinką, nes Prancūzijos vartotojas, ko gero, labiau pasirinks Normandijos mėsą negu Lietuvos. Todėl kyla klausimas: kodėl nekeliama iniciatyva ženklinti prekių kilmę - Europos Sąjungos ir ne Europos Sąjungos gamyba - "EU" and "Non EU"? Nes mes turime matyti integracijos procesus, vidaus rinkos gilinimą, o ne fragmentaciją", - kalbėjo EK narys.
Šiuo atveju už sveikatą ir maisto saugą atsakingas komisaras siūlė matyti integracinius procesus, paragino Europos Parlamentą susirūpinti dėl pernelyg fragmentuotų dalykų.
Jau nuo pernai metų pabaigos visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuris pakeitė iki tol galiojusias nacionalines nuostatas dėl maisto produktų ženklinimo.
Nurodyti maisto produktų ženklinimo atnaujinimai taikomi visiems ES maisto verslo subjektams: gamintojams, prekybininkams, viešojo maitinimo įstaigoms, taip pat importuotojams į ES. Tai daroma dėl skaidrumo maisto produktų rinkoje, be to, siekiant, kad vartotojai gautų aiškesnę ir skaidresnę informaciją apie šiuos produktus.
Įsigaliojus šiam reglamentui, informacija maisto produktų ženklinimo etiketėse pateikta didesnėmis raidėmis, aiškiau įskaitoma; išsamesnė ir labiau išsiskirianti turės būti informacija apie alergenus, nanomedžiagas ir tam tikrų maisto produktų kilmę; vykdomi nustatyti aiškūs reikalavimai prekiaujantiems internetu (iki šiol ši prekybos maistu sritis nebuvo reguliuojama).
Tačiau maisto produktų ženklinimą numatoma griežtinti dar labiau. Visiems gamintojams Europos Sąjungoje nuo 2016 m. savo produktų etiketėse reikės nurodyti energinę vertę ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekius. Jungtinė Karalystė jau praėjusiais metais pasirinko "mišrią" maistingumo ženklinimo sistemą, kuria remiantis produktai žymimi "šviesoforo spalvomis" atsižvelgiant į riebalų, cukraus ir druskos kiekį, tačiau ignoruojant sintetines medžiagas.
.jpg)
(1).png)
