POLITIKA
04 11. Valstybės pažangos taryboje aptartos naujo socialinio modelio nuostatos
Valstybės pažangos tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo Premjeras Algirdas Butkevičius, aptartos Lietuvos mokslininkų parengto naujo socialinio modelio nuostatos, apimančios užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir pasiūlymus dėl socialinio draudimo sistemos tvarumo.
"Pokyčių būtinybę šioje srityje jaučia ir supranta kiekvienas atsakomybę už šalies pažangą suvokiantis žmogus. Reformų poreikį nuolat akcentuoja ir Europos Komisija, teikdama Lietuvai rekomendacijas. Ekonomikos realijų, jos dėsnių ignoravimas sukels skaudžias pasekmes", -Ministro Pirmininko tarnybos pranešime cituojamas A. Butkevičius. Anot Premjero, be kitų veiksnių, reikia atsižvelgti ir į visuomenės senėjimo tendencijas.
Pasak Vyriausybės vadovo, socialinis modelis, dėl kurio bus susitarta, turės tenkinti ir darbdavio, ir darbuotojo interesus ir būti modernus, šiuolaikiškas.
Pristatant naują socialinį modelį Valstybės pažangos tarybos nariams akcentuota, kad išankstinė nuomonė, jog nauji darbo santykių reguliavimo principai yra palankūs tik darbdavių atstovams, yra klaidinga. Yra siūlomas visas pakeitimų paketas, leisiantis pagerinti dirbančiųjų sąlygas.
Valstybės pažangos tarybos nariai iš esmės pritarė siūlomoms naujo socialinio modelio nuostatoms. Pastebėta, kad, esant dabartiniam darbo santykių reguliavimui, Lietuva daug praranda ir konkurencinėje kovoje dėl užsienio investicijų, nes kur kas lanksčiau darbo santykiai jau yra reglamentuoti kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje.
"Nesuklysiu pasakęs, kad labai gerai įvertino Pažangos taryba ir iš tikro buvo išryškinti tie probleminiai klausimai, kurie (...) kelia daugiau ginčų su profsąjungomis ir darbuotojams atstovaujančiomis organizacijomis, ir aptarti kiti žingsniai, kurie padėtų pasinaudoti šiuo istoriniu momentu (...) darbo santykių srityje Lietuvai žengti reikšmingą žingsnį į priekį", - žurnalistams sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Osvaldas Čiukšys.
Asociacijos "Investors' Forum" valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas atkreipė į dėmesį į tai, kad, kai kalbama apie nesutarimus, kalbama ar apie nesutarimus su konkrečiais profsąjungų veikėjais ar daugumos Lietuvos dirbančiųjų nuomonę. Anot jo, planuojami Darbo kodekso pakeitimai iš esmės turėtų padidinti Lietuvos konkurencingumą, nes šiuo metu Lietuva pagal darbo santykių lankstumo reitingus užima per 120 vietą, o tai esą labai svarbu daugelio įmonių vadovui pasirenkant Lietuvą. kaip šalį, į kurią reikia investuoti.
"Kadangi investuoti iš vidinių resursų nelabai turime pajėgumų, užsienio investicijos mums labai svarbios", - pabrėžė R. Valiūnas.
Esą prioritetus darbdaviai iš siūlomų Darbo kodekso pakeitimų teikia viršvalandžių skaičiavimo tvarkai, kad juos būtų galima žymiai lanksčiau apskaičiuoti (šiuo metu Lietuvoje per metus galima turėti apie 120 valandų viršvalandžių, kai kaimyninėse valstybėse - Latvijoje, Estijoje - per 400 valandų), lengvesniam priėmimui ir atleidimui iš/į darbą, lankstesnėms darbo sutartims. Be to, skaičiuojama, kad tam tikrose grupėse darbo užmokestis didėtų iki 3-5 proc., būtų sukurta 90 tūkst. naujų darbo vietų.
" Iš darbuotojams atstovaujančių organizacijų daugiau girdžiu emocijų ir tokio neįsigilinimo. Kadangi tai yra liečiantis labai daug žmonių paketas pasiūlymų ir įstatymų pakeitimas, turi būti išdiskutuota ir turi būti informuota visuomenė, kad tie baubai, kurie yra kartais kuriami, (...) argumentų paremtoje diskusijoje yra greitai išsklaidomi", - sakė O. Čiukčys.
Premjero visuomeninis konsultantas Antanas Zabulis apgailestavo, kad, dar nepradėjus svarstyti klausimo, kuris susijęs su skaidrumu, pažanga, konkurencingumu, prasidėjo viešųjų ryšių karas.
"Kalbu apie darbo santykių lankstumą, kalbu apie tą kodeksą, kuris realiai nebuvo keičiamas jau turbūt keliasdešimt metų, kai kurie iš jo punktų. Ir išties tai, apie ką šiandien buvo kalbėta Pažangos taryboje (mano kolegos gražiai išlaviravo), bet iš tiesų tokio principinio nesutarimo nėra. Aš, sakyčiau, yra principinis palaikymas. Klausimas tiktai, ar tai daryti čia ir dabar, ar iš tiesų šiek tiek luktelti mėnesį, du, tris", - teigė A. Zabulis.
Pasak jo, su kai kuriomis dabartinio Darbo kodekso nuostatomis Lietuva prilygsta Vidurio Afrikos valstybėms, o kapitalas juda į priekį, žmonės taip pat turi pasirinkimo laisvę. Šia prasme esą Lietuva irgi rizikuoja nedarydama gyvybiškai svarbių pakeitimų.
"Noriu pabrėžti: visos darbdavių asociacijos yra vienbalsiai už. Jeigu jūs paklaustumėte bet kurį jauną startuolį, pasakytų: "Taip, laukiu", - tikino A.Zabulis.
Daugumą dalykų siūloma keisti jau nuo 2016 m., tačiau, anot A. Zabulio, tai taip pat yra politinės lyderystės klausimas. Jis pritarė Premjerui, kuris teigė, kad šis socialinis modelis yra toks pat svarbus klausimas, kaip euro įvedimas, nes tai leis sudaryti kur kas daugiau skaidrumo, konkurencingumo, pritraukti investicijas. Atremdamas Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytą kritiką socialiniam modeliui, pareiškus, kad net ir kai kurios geros idėjos yra sukompromituotos tokiu projektu, A. Zabulis tikino, kad "Prezidentė yra institucija, kuriai nevalia teikti 300-400 puslapių".
"Kaip aš vertinu Prezidentės žodžius, pasakymą, tai aš puikiai suprantu, kad į tuos rūmus turėtų ateiti konkretus siūlymas. Tuo metu to konkretaus siūlymo nebuvo. Dabar šito konkretaus siūlymo griaučiai kaip ir aiškėja, ir tada tas vertinimas, manau, kad bus visai kitoks", - neabejojo Premjero visuomeninis konsultantas.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus socialinį modelį pavadino "epochiniu įvykiu".
"Greitai paaiškės, ar mes jau esame 21 amžiuje, ar teks dar palaukti to patekimo į 21 amžių, nes iš tikrųjų moderni visuomenė pasižymi sąmoningumu ne tik darbdavio, bet ir darbuotojo. Pats gyvenimas rodo, kad jau seniai esame peržengę Darbo kodeksą. Socialinės apklausos rodo, kad 48 proc. žmonių darbo metu išeina vienokiais ar kitokiais savo reikalais ir po to tas valandas išdirba pietų metu susitarę su darbdaviais. Tokie dalykai yra neleidžiami arba draudžiami esamame darbo santykių reguliavime, bet taip gyvenime vyksta", - pavyzdį pateikė V. Sutkus.
Be to, anot jo, per krizę, jeigu darbuotojai būtų atleisti pagal galiojančius teisės aktus, tai būtų ištikusi ekonominė socialinė katastrofa. Esą dabartinis teisinis reguliavimas neatitinka gyvenimo, lietuviams tai įprasta, tačiau investuotojui problema, "to nemato tik gyvenantys 20 a. pradžioje ar 19 a. pabaigoje".
"Kovojama už tokias nesamas tvirtoves, o tų tvirtovių seniai nebėra, jų egzistavimas seniai nebereikalingas, yra tiesiog trukdys mūsų modernėjime, mūsų įsiliejime į pasaulį, bet vis tiek atsiranda žmonių, kuriems aktualu tas menamas tvirtoves ginti. Tuo tarpu darbo vietos kuriamos ne Lietuvoje. Darbo vietos kuriamos Vakarų Europoje, skaičiai puikiai žinomi. (...) Jeigu protas nugalės, mes eisime į priekį, jeigu ne, žinoma, liksime ten, kur buvome", - aiškino LVK prezidentas.
Tiesa, klausiamas apie naujojo Darbo kodekso modelį darbuotojams, V. Sutkus atsakė, kad nauda turi būti visuomenei, valstybei, bendruomenei socialinės partnerystės pagrindu, esą nekalbama apie kovą.
Diskusijos dėl naujo socialinio modelio nuostatų bus tęsiamos ir siekiama susitarimo, visų pirma, Trišalės tarybos formatu. Tikimasi, kad įstatymų pakeitimai Seimą pasieks dar šio pavasario sesiją, o bus priimti šios Vyriausybės darbo metu.
Dabartinis Darbo kodeksas yra nepakitęs nuo 1996 m.
Atgal
.jpg)
(1).png)
