VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

04 21. Estijos, Latvijos ir Lietuvos Federacinės valstybės sukūrimo problematika (2)

Išvados.Mus jungia ta pati geopolitinė situacija, tos pačios istorijos pamo­kos: carų okupacija, ilge­singa kova už laisvę, ali­nantis bolševizmas, nacistinės Vokietijos okupacinis periodas, tos pa­čios problemos, paveldė­tos iš sovietinės sistemos, tebesiskverbianti Rusijos įta­ka (agentai, papirkti žurnalistai, politikai ir visi "ge­radariai" besirūpinantys, kad nebūtų efektyvios krašto gy­nybos). O kitais kartais problemas susikuria­me patys arba jos yra tos pačios, kaip ir visoje Europoje.Visų trijų respublikų maždaug yra panašios problemos, gal tik kitose aštresnės tautinių mažumų atžvilgiu. Be abejo, Estija yra ekonomiškai pirmaujanti ir labiausiai nutolstanti nuo šios mūsų svajonės.

Lietuva, tapusi ES ir NATO nare, nieko nepraranda ir netrukdo kitoms valstybėms, jeigu siektų sukurti ELLF. Visoms trims tautoms vienodai yra naudinga sudaryti ELLF tiek saugumo, tiek suvienodintos nacionalinės politikos tautinių bendrijų atžvilgiu, tiek ir ekonominiu. Vieninga ener­getinė sistema galėtų pri­taikyti europinio dažnio stan­dartus, o ne rusiškus ir bū­tų daug ekonomiškiau vi­soms šalims. Lengviau būtų spręsti ir kitas ekonomines proble­mas.

 ELLF taptų žymiai įtakingesne nare ES, NATO ir svarbesnė pasaulio lygmenyje. Centralizuotas atstovavimas Baltijos šalims ES būtų daug svaresnis, nes vietoj atskirų 12, 8 ir 6 balsų, federacinė valstybė gautų 26 balsus, o tai jau turėtų daugiau už Graikiją, Švediją, Belgiją ar Austriją ir lygiai tiek pat su Nyderlandais.

   O jeigu ES prarastų save dėl nevienodos užsienio politikos tiek dėl JAV, tiek dėl Rusijos arba nesugebės sukurti energetinio saugumo ir buvimas ES taptų ne naudingas mažosioms jos narėms, mes ne vieni, mes galėtume palikti ES, o šis federacinis vienetas jau neišardomas, „susicementavęs“.

Kiti mano, kad Baltijos šalims būtų priimtinesnis konfederacijos modelis, kada valstybės išlaiko visišką suverenumą: įstatymus, tvarkydamos vidaus reikalus, tik patiki politinį adresą vykdyti bendram centralizuotam centrui. Bendru lygmeniu būtų koordinuojamos svarbiausios politikos šakos – gynybos, energetikos ir užsienio politikos kursas. Tačiau jau dabar šių trijų respublikų priklausymas ES, kuri, galima teigti, yra lyg viena konfederacijos forma. Telieka ją tik tarp savęs palaikyti, iširstant pačiai Europos Sąjungai.

XXI a.  žvelgiant į trijų respublikų politinę situaciją, nėra gyvybiškai svarbus ELLF sukūrimas. Esame ES bei NATO narės, pilnavertės tarptautinės bendrijos dalyvės. Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybės idėja gyvybiškai svarbi buvo tarpukario laikotarpiu. Ją įgyvendinus, ar bent jau sukūrus karinį bloką, būtų buvę lengviau priešintis nepalankioms mūsų regionui jėgoms.

Šiuo metu veikia keletas trišalių Baltijos regiono organizacijų, kuriose plėtojama glaudesnė tarpvalstybinė veikla, ypač aktyvūs kultūriniai ryšiai ir vyksta karinis bendradarbiavimas.

Lietuvos sienų ratifikacija ir gerų santykių palaikymas su Rytų valstybėmis yra įtvirtintas tarptautinėmis sutartimis ir lieka geros kaimynystės pavyzdys. Tačiau istorijos pamokų niekada negalima pamiršti, todėl Lietuvos, Latvijos ir  Estijos užsienio politikoje turėtų vis tvirtėti bendra linija, o  ideologinė politika auklėtų, siektų ypatingos šių tautų draugystės.

Tad federacinėje valstybėje būtų vienas federacinis parlamentas, viena centrinė vyriausybė virš nacionalinių valdžių su aukštesniais įgaliojimais užsienio reikalų srityje. O vidaus gyvenimas pasiliktų nepakitęs, savarankiškas arba kai kuriose srityse autonominis kiekvienoje respublikoje, kad kiekviena tauta galėtų vystytų savo nacionalinę kultūrą, puoselėti savo tautinius, religinius papročius.

Mūsų dar laukia il­gas ir sunkus kelias, kad teorijos kontūrai arba idėjinė pradinė programa virstų realybe. Čia žiniasklaida galėtų atlikti svarbų auklėjamąjį vaidmenį šia tema. Kartais demokratiniai procesai arba tautų suartėjimas vyksta dešimtmečiais. Bū­kime budrūs, kad, kilus Baltijos jūroje audrai, mes saugiai galėtume išplaukti į vieną krantą ir sugrįž­tume, nors ir žaizdoti, į savo tėviškę. Yra vienas žodis - Tė­vynė - tai Estija, Latvija ir Lietuva - ELLF! Nežinia, kiek Apvaizda mums dar davė ramių nepriklausomy­bės metų, tad skubėkime išsaugoti svarbiausią tautos ir žmogaus teisę būti laisviems ir gyventi taikoje. Partizanų kraujas, tremtinių ašaros, sovietų iš­niekintos šventovės, moti­nų sielvartas mus įparei­goja padaryti viską, kad is­torija nepasikartotų.

[1] Apklausa: beveik pusė Šiaurės šalių gyventojų pasisako už bendrą valstybę//BNS 2010 11 2.

[2] Plg. samprotavimus apie Baltijos valstybes, P. Hassner// The Journal of Slavic Military Studies. Nr. 12. 1999. P. 89.

[3]Latvijos vadovas V.Zatlers savo kalbą perskaitė lietuviškai: "Jeigu tada mes būtume tik skundęsi savo sunkumais, nieko nebūtume pasiekę, Mus vienijo bendras ateities sapnas. Be Baltijos vienybės jausmo mums niekas nepavyktų. Šiandien labai svarbu šiam vienybės jausmui suteikti naujas formas”… “Tegyvuoja mūsų brolių žemė Lietuva, tegyvuoja Latvija", - sakė Latvijos prezidentas, savo kalbą baigdamas "pirmyn, braliukai". Estijos prezidentas ištarė, pabėždamas demokratijos pasirinkimą“ "Kai aš girdžiu, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasiekimas yra tai, kad mes esame ES, NATO, aš sakau, ne, tai yra tik ženklas to, ką iš tiesų pasiekė ir įgyvendino Estija, Latvija ir Lietuva. Turėdami galimybę laisvai pasirinkti Lietuvos žmonės pasirinko demokratiją.// Minėjime - dėmesys Baltijos šalių vienybei. BNS  2010 kovo mėn. 11 d.

[4] Kai kurios mintys paremtos J. Rudokas. Baltijos valstybių sąjunga – realybė ir viltys //www.balsas.lt. 2008-08-07

[5] V. Vadapalas. Tarptautinė teisė. Vilnius 1998. P. 52.

[6] Plg Lithuania’s integration into the European Union : summary to the study on the status, perspectives and impact European Integration Studies Centre. Vilnius.1997.

[7] “Pasauliui esame įdomūs tik kaip vieningos Baltijos šalys” , - Taip sakė interviu su žurnalo “Baltijas Koks” vyriausiąja redaktore Dzidra Smiltena: Miško šakos žurnalas valstybine kalba visų pirma pasirodė būtent Latvijoje. Su dideliu pasitenkinimu reikia pažymėti, kad panašus leidinys atsirado ir Lietuvoje. Prireikė penkerių metų, kad mes pradėtume iš tikrųjų bendradarbiauti, ir dabar yra prielaidos tam, kad žurnalas taptų realiu informacijos apie įvykius visose Baltijos šalyse skleidėju.. // Latvių žurnalas „Baltijas Koks, 2005 gegužė

[8] Estijos prezidentas: šalis negali išvengti įtampos santykiuose su Rusija//BNS  2010 lapkričio mėn. 24

[9] Plg. V. Mitė. „Ar keičiasi Lietuvos užsienio politikos prioritetai?“// www.delfi.lt 2010 01 13; LR Przidentės tinklapis www.president.lt

[10]Baltijos šalys turės bendrai įsigyti ginkluotę// XXI amžius. Nr.93. 2010 12 22: „Yra svarstomi ir dar keli maži projektai, kurie galėtų būti žingsnis į priekį įgyvendinant bendrų įsigijimų praktiką“.

[11] Plg. http://www.urm.lt/index.php?-334621187.

[12] V. Mitė, „Ar keičiasi Lietuvos užsienio politikos prioritetai?“// www.delfi.lt,

[13] www.lrytas.lt//12894845691288647296-d

[14] D.Varanavičius. Lietuvos užsienio politika – ką mums siūlo didžiosios partijos: LSDP“, http://www.geopolitika.lt/?artc=395,// 2006 06 29.

[15] „Akademinei bendruomenei pristatyti Lietuvos užsienio politikos prioritetai“// http://www.urm.lt/index.php?1132593209, 2010 m. balandžio 28 d.

[16] http://www.urm.lt/index.php?279225501

[17] http://www.urm.lt/index.php?-334621187

[18] http://www.urm.lt/index.php?-755399040

[19] G Visockas Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą//XXI Amžius. 2011 01 21. Nr. 6

[20] Apie visas organizacijos struktūras, plg. Baltijos šalių Parlamentų Konferencija, www.bspc.net

[21] Plg. apie Baltijos Asamblėją,  Baltijos šalių Parlamentų Konferencija, www.bspc.net

[22] Estijos ambasados informacija www.estemb.lt: LR Seimas www.lrs.lt, apie Baltijos Asamblėją.

[23] LR Seimas www.lrs.lt,  http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=641&p_k=1 Apie Baltijos Asamblėją.

[24] Apie institucijų veiklą, plg.  http://www.baltasam.org  

[25] Pagrindinė informacija, paimta išURM www.urm.lt, Lietuvos pirmininkavimas Baltijos Ministrų Taryboje 2009 metais.

[26] Baltijos šalių Parlamentų Konferencija// www.bspc.net; Estijos ambasados informacija www.estemb.lt.

URM www.urm.lt, Lietuvos pirmininkavimas Baltijos Ministrų Taryboje 2009 metais; LR Seimas www.lrs.lt, Apie Baltijos Asamblėją.

[27] LR Prezidentės tinklalapis www.president.lt

[28] L“attività della Santa Sede 1993. P. 719.

[29] visulatvijai.lv

Summary

The aim of this work is to analyse the possibilities of establishing ELLF of Estonia, Latvia and Lithuania, and at the same time taking into consideration the course of Lithuanian foreign policy. In achieving the above mentioned aim the following tasks are determined: a) to describe historical roots, geopolitical situation of these Republics; b) to evaluate the international situation of Lithuania by main elements; c) to name the priorities of Lithuanian foreign policy; d) to notice emerging critical factors in European Union and, perhaps, inside NATO ? What unites and what can separate these nations? What is Lithuanian geopolitical situation nowadays when we are the members of European Union? The tasks will answer how to create, what will be the use and, at last, is it still important to have the Federation of Estonia, Latvia and Lithuania under united state? My method will allow me to state and make real conclusions. So, membership in European Union and NATO already itself united us in many fields and also united the living standards of our Republics. Small nations, whatever Union they choose, are never well safe about their future when the faith gives unpredictable neighbours. So, the ideologists of our state should have the strategy for survival. The nation has to find the direction of its existence that also in one hundred years Lithuanians could be the owners of their home country. I have checked uniting moments, the same geopolitical situation, lessons of history, when before the IInd World War it was not prepared for aggression. How many victims did it require? We have lost much more than Finland protecting it with guns. It won and we for still 50 years had to live Soviet occupation. At least, even sizes are similar; the inherited problems are also almost the same. I have devoted the special attention in stressing Lithuanian international situation nowadays. In implementing the policy programme of the National Government and EU institutions, the Ministry of Foreign Affairs commissions the following priorities: establishment of  energy safety and more active economic diplomacy; acting Lithuanian policy in Europe and East neighbourhood policy coordinated with  EU institutions; constructive and high-minded cooperation with Russia; further cherishing of transatlantic cooperation; more active diplomacy and service oriented consular activities; strengthening of contacts with Lithuanians abroad; preparation for Chairmanship of Lithuania in EU and other international organisations. I open to say that I am disillusioned by European Union that it does not possess united foreign policy and some of the leaders even show childish policy making when Russia starts proposing USA to take away nuclear force from Europe. Even more, France negotiates with Russia about selling the military ship MISTRAL that the latter could rapidly transfer landing groups to any neighbouring country. In spite of pressing the leadership of Moscow concerning the occupied territories in Georgia, they propose almost a membership in NATO. Such EU is not reliable and we have to look for alternative Union inside European Union. In Federation meaning these three Republics will have a united military defence, foreign policy and a separate internal autonomic life. We could have the Federation Constitution, the Court, the President, the Parliament and the National Government without denying our own cultural traditions and state institutions. I expressed optimism, though, very little people at present develop this topic.

Santrauka

Estijos, Latvijos ir Lietuvos Federacinės valstybės sukūrimo problematika

 

Straipsnyje svarstoma teorinė Estijos, Latvijos ir Lietuvos federacijos (toliau tekste – ELLF) įkūrimo galimybė, kurią įgyvendinus, šalims būtų daug lengviau ginti nacionalinius interesus, efektyviau būtų vykdoma užsienio politika, sustiprėtų gynybinės pajėgos, lengviau būtų savo pozicijas atstovauti Europos sąjungoje. Autorius pateikia konkrečius pasiūlymus, kaip tokia federacija galėtų būti sukurta, kokia galėtų būti jos struktūra ir kaip turėtų funkcionuoti jos valdymo mechanizmas. Straipsnyje aptariama ir tai, kuo tokia trijų respublikų federacija būtų pranašesnė už buvusius ar dabar veikiančius modelius ir institucijas.

ELLF idėjos realizavimą straipsnio autorius mato kaip visai logišką žingsnį šiandieninėje politinėje, ekonominėje bei socialinėje situacijoje. ES teisinės sistemos priėmimas ir NATO programos vykdymas Lietuvą, Latviją ir Estiją daugelyje sričių jau savaime suartina ir apibrėžia kaip tam tikrą regioną ar konfederaciją. Autoriaus manymu, ELLF kūrimas neprieštarautų ES politikai, net atvirkščiai – dažnai mūsų šalys yra raginamos turėti bendrą poziciją. Sudariusios federaciją, šalys neužgožtų vienos kitų – federacijos įstatyminė sąranga kaip tik turėtų apsaugoti nacionalinių konstitucijų galiojimą.

 Straipsnyje apžvelgiamas istorinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos vystymosi kontekstas, bendra patirtis ir šių laikų iššūkiai, svarstoma, kas vienija ir kas skiria šias Baltijos tautas. Pagrindiniais bruožais bandoma įvertinti Lietuvos tarptautinę situaciją ir užsienio politikos kursą. Autorius atkreipia dėmesį į, jo manymu, ryškėjančius krizinius faktorius Europos sąjungoje, o gal net ir NATO. Kritikuodamas nevieningą ES poziciją JAV ir Rusijos atžvilgiu, įvairių modelių nuleidimą „iš viršaus“ ir iš to kylantį lūkesčių nepasiteisinimą, autorius mano, jog pirmiausia reikia suartinti visuomenes, kad bendrumo suvokimas ir poreikis jungtis kiltų „iš apačios“. Veiksminga Lietuvos, Latvijos ir Estijos visuomenių glaudinimo priemonė, anot autoriaus, galėtų  būti šių šalių istorijos, kultūros pažinimo ir bendradarbiavimo skatinimas, krikščioniškųjų vertybių puoselėjimas.

 

Raktiniai žodžiai: politika, ekonomika, krikščioniškosios vertybės, Baltijos valstybių vienybė, suverinitetas, federacija, Europos Sąjunga, NATO.

 

Literatūra:

  Apklausa: beveik pusė Šiaurės šalių gyventojų pasisako už bendrą valstybę//BNS 2010 11 2.

   Baltijos šalių Parlamentų Konferencija// www.bspc.net

  Estijos ambasados informacija www.estemb.lt

Hassner P. // The Journal of Slavic Military Studies. Nr. 12. 1999. P. 89.

http://www.geopolitika.lt/?artc=395,// 2006 06 29.

„Akademinei bendruomenei pristatyti Lietuvos užsienio politikos prioritetai“// http://www.urm.lt/index.php?1132593209, 2010 04 28

http://www.urm.lt/index.php?279225501

http://www.urm.lt/index.php?-334621187

http://www.urm.lt/index.php?-755399040

 http://www.urm.lt/index.php?-334621187

http://www.baltasam.org

Lithuania’s integration into the European Union : summary to the study on the status, perspectives and impact European Integration Studies Centre Vilnius.1997.

LR Przidentės tinklapis www.president.lt

Mitė V. „Ar keičiasi Lietuvos užsienio politikos prioritetai?“// www.delfi.lt 2010 01 13;

Rudokas J. Baltijos valstybių sąjunga – realybė ir viltys, www.balsas.lt, 2008-08-07

 Vadapalas V. Tarptautinė teisė. Vilnius 1998. P. 52.

 Varanavičius D. Lietuvos užsienio politika – ką mums siūlo didžiosios partijos: LSDP“

Atgal