VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

09 30. Į pasitikėjimo reitingų viršūnes kyla saugumo struktūros

Karinis konfliktas Ukrainoje ir nerimas dėl į Lietuvą perkeliamų pabėgėlių didina gyventojų pasitikėjimą už šalies saugumą ir viešąją tvarką atsakingomis struktūromis. Vilniaus universiteto politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad visuomenės nuomonę šiuo klausimu itin veikia nesibaigianti geopolitinė įtampa tarp Vakarų ir Rusijos, taip pat migrantų antplūdžio į ES saugumizacija.
Nors respondentai tradiciškai labiausiai pasitiki ugniagesiais (89 proc. pasitiki, 9 proc. nepasitiki) ir Bažnyčia (75 proc. pasitiki, 19 proc. nepasitiki), į pirmąjį trejetuką beveik visada patenkančią Prezidento instituciją į penktą poziciją stumia išaugęs pasitikėjimas krašto apsauga (69 proc. pasitiki, 28 proc. nepasitiki), taip pat policija (66 proc. pasitiki, 32 proc. nepasitiki). Nuo liepos 5 procentiniais punktais, iki 63 proc., išaugęs palankumas Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) šią instituciją iškėlė į šeštą vietą iškart po Prezidentūros, kuria pasitiki 64 proc. piliečių. Tuo pat metu 7 proc. punktais augo pasitikėjimas ir Valstybės saugumo departamentu (VSD) - ši institucija yra vienuolikta, kuria labiausiai pasitiki šalies gyventojai.
Kaip ir anksčiau, gyventojai labiausiai nepasitiki Seimu (31 proc. pasitiki, 66 proc. nepasitiki), komerciniais bankais (36 proc. pasitiki, 60 proc. nepasitiki) ir teismais (40 proc. pasitiki, 54 proc. nepasitiki).
M. Jastramskis pažymi, kad prie pasitikėjimo jėgos ir saugumo struktūromis labiausiai prisideda viešojoje erdvėje ir toliau plačiai nušviečiamas konfliktas Ukrainos rytinėje dalyje ir pašliję Vakarų santykiai su Rusija, taip pat tendencija Lietuvoje į ES imigracijos problemas žiūrėti per saugumo prizmę - kalbant apie priimamų migrantų integraciją itin dažnai minimi nusikalstamumo, socialinių neramumų ir terorizmo elementai.
"Natūralu - visuomenė pradeda duoti lūkesčių rezervą institucijoms, kurios, jų manymu, turėtų būti atsakingos už tai, kad Lietuva būtų saugi (...) Lietuviai šiaip jau imigracijos nenori, daugybė tyrimų rodo, kad į imigraciją iš trečiųjų šalių žiūrima labai neigiamai", - sako M. Jastramskis.
Anot politologo, per mėnesį stipriai išaugusį pasitikėjimą VSD būtų galima paaiškinti šios institucijos dalyvavimu būsimose pabėgėlių atrankos procedūrose. Tiek Premjeras, tiek vidaus reikalų ministras ne kartą yra pabrėžę, kad į Lietuvą nebus įleistas nė vienas nacionaliniam saugumui grėsmę keliantis asmuo, o priimamų pabėgėlių praeitimi domėsis ir VSD. Tuo tarpu VSAT matomumą, pasak M. Jastramskio, neabejotinai padidino rugpjūčio pabaigoje įvykęs incidentas Druskininkų savivaldybėje, kai buvo nušautas nuo pasieniečių sprukęs kontrabandininkas.
"Po to - vidaus reikalų ministro labai aiškus pareiškimas ir politinės diskusijos apie jėgos naudojimą ir situaciją pasienyje apskritai", - komentavo M. Jastramskis.

Atgal