VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

03 04. Gerinkime aplinką tautiečių sugrįžimui

Soc. m. dr. Vytautas Ramanauskas

Kylant grėsmei dėl didėjančio imigrantų skaičiaus iš trečiųjų šalių, valstybė ir jos visuomenė privalo aktyvinti galimybes susigrąžinti palikusius savo Tėvynę tautiečius. Siekiant šio tikslo, pirmiausia būtina sukurti specialų valstybinių ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimo centrą, kuris numatytų ir įgyvendintų emigravusių tautiečių sugrąžinimo į Tėvynę priemones. Toks centras turėtų sudaryti emigravusių lietuvių sugrįžimo į Tėvynę skatinimo programą. Šioje programoje, kaip pateikia Tėvynės sąjungos ir Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija savo projekte „Teisingesnė ir pasididžiavimo verta Lietuva - sąžiningai dirbantiems žmonėms,“ turėtų būti numatyta: 1) naujų ir geriau apmokamų darbo vietų kūrimas, 2) būsto ir žemės sklypų, ypač valstybinės žemės Vilniaus regione, įsigijimo palengvinimas, 3) teisingesnė ir lankstesnė socialinė apsauga, 4)kiekvienam prieinama ir efektyviai veikianti sveikatos apsauga, 5) visiems gero išsilavinimo suteikimo galimybės, įskaitant profesinį persikvalifikavimą.

 Gyventojų užimtumo didinimas, kaip rodo Švedijos patyrimas, kurioje užimtumo lygis siekia 80 proc., skatina darbingo amžiaus žmones pasilikti savo šalyje. Lietuvoje gyventojų nuo 20 iki 64 metų užimtumas sudaro apie 72 proc. ir viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį- artėjantį prie 70 proc. Beje, ES socialinės-ekonominės plėtros programoje numatyta, kad iki 2020 m. vidutinis ES šalių užimtumas turės pasiekti 75 proc. lygį. Lietuva sieks, kad dabartinis gyventojų užimtumo lygis 2020 metais padidėtų maždaug 1 proc. ir sudarytų apie 73 proc. visų šalies darbingo amžiaus žmonių. Taigi, pagal gyventojų užimtumo lygį mes artėjame prie labiausiai išsivysčiusiųjų ES šalių. Deja pagal darbo užmokesčio lygį nuo Skandinavijos bei kitų ES valstybių, pasiekusių aukščiausią ekonominį-socialinį išsivystymą, atsiliekame kelis kartus. Tad, sprendžiant užimtumo problemą ir norint paspartinti lietuvių sugrįžimą į savo Tėvynę, būtina plėsti geriau apmokamas darbo vietas. Geriausiai apmokamos darbo vietos, kaip rodo ne tiktai Lietuvos, bet ir kitų Europos bei viso pasaulio šalių patyrimas,taikant pažangias technologijas, galima sukurti efektyvią gamybą ir padidinti darbo našumą nedidinant poveikio aplinkai. Pažangių ir vidutiniškai pažangių technologijų gamyboje, kaip rodo ES statistikos duomenys, dirba daugiau negu 2 proc. apdirbamosios pramonės užimtųjų ir sukuria šioje srityje apie 20 proc. pridėtinės vertės. Lietuvoje, kaip ir kitose kuo didesnio eksporto siekiančiose šalyse, pažangios technologijos sparčiausiai plinta internetinėje, elektroninėje ir vaistų gamybos pramonėje, kurių produkcija 2015 m. padidėjo apie 40 proc. Kartu maždaug 14 proc. išaugo transporto priemonių bei įrangos, medienos gaminių ir beveik 8 proc. rafinuotų naftos produktų gamyba. Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2015 m. sudarė apie 60 proc. bendrojo eksporto. Daugiausia, apie 70 proc., lietuviškos kilmės prekių eksportuota į ES šalis-Vokietiją, Latviją, Lenkiją ir Angliją. Sumažėjus lietuviškų prekių eksportui į Rusiją apie 50 proc., atsivėrė naujos rinkos lietuviškai produkcijai JAV, Irane bei kai kuriose kitose Azijos ir Afrikos šalyse. Augant gamybai ir plečiantis eksportui, didėja darbo jėgos poreikis. Per 2015 m. užimtų gyventojų skaičius padidėjo apie 16 tūkst., o sumažėjo bedarbių - 24 tūkst. Bedarbystė per praeitus metus sumažėjo 1,6 proc. ir sudarė 9,1 proc. Vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, lyginant su ankstesniais metais, padidėjo 5,1 proc. arba 35 EUR ir sudarė 712 EUR (Stat. dep. duomenys). Tačiau, nepaisant didėjančios darbo paklausos ir augančio atlyginimo, gyventojų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja. 2016 m. pradžioje gyveno beveik 2,9 mln. nuolatinių gyventojų -32,7 tūkst. arba 1,1 proc. mažiau negu 2015 metų pradžioje. Tiesa reikia pripažinti, kad kasmet dalis emigrantų sugrįžta į Tėvynę. Iš viso praeitais metais į Lietuvą imigravo 23,6 tūkst. žmonių, iš jų 19,8 tūkst. (83,8 proc.) buvo į savo Tėvynę grįžę Lietuvos piliečiai. Likusią dalį - 3,8 tūkst. (16,2 proc.) sudarė užsieniečiai. Tačiau palyginus imigrantų skaičių su emigrantais, kurie praeitais metais siekė 46,5 tūkst., metinė šalies gyventojų netektis sudarė - 22,9 tūkst.

Didelį pavojų Tautos išlikimui kelia demografinis deficitas dėl gana mažo gimstamumo ir didelio mirtingumo. Lietuvoje 2015m. gimė 32 tūkst. vaikų, o mirė 41,8 tūkst. gyventojų. Sudėjus migracinį ir demografinį deficitus, praeitų metų Lietuvos gyventojų netektį sudarė 32,7 tūkst.,t.y. 1,1proc. šalies žmonių. Jeigu tokia neigiama demografija ir toliau tęsis, tai po šimtmečio gresia Tautos išnykimas arba, kaip vienas buvusių okupantų valdžios lyderių sakė, kad „Lietuva išliks, bet be lietuvių.“ Kad taip neatsitiktų valstybė ir bendruomenės privalo skatinti šalyje gimstamumo plėtrą. Suprantama, kad siekiant šio tikslo nepakanka vien žodinių bei tekstinių veiksmų. Būtina priimti įstatymus ir valdančiųjų institucijų veiksmus, kurie realiai skatintų šeimas turėti daugiau vaikų. Vienas iš konkrečių šeimos plėtros būdų yra didėjantis išmokėjimas šeimai už naujagimius. Šiuo keliu jau pasuko Lenkija ir kai kurios kitos šalys, mokėdamos šeimoms už kiekvieną naujagimį ne mažiau kaip po 100 Eurų. Labai svarbu siekiant demografinės plėtros yra vaikų priežiūros šeimose palengvinimas, teikiant po gimdymo iki dviejų metų motinystės-tėvystės darbo išmokas, didinant savivaldybėms priklausančių darželių skaičių bei finansiškai remiant mažiau pasiturinčias šeimas, norinčias leisti vaikams lankyti privačius darželius. Taip pat aktualu, apie ką pastaruoju metu daug diskutuojama, kad šeimų socialinės būklės gerinimo veikloje aktyviai dalyvautų ne tiktai valstybė, bet ir visuomenė, kuriant efektyviai veikiančius bendruomeninius šeimos namus.

 

Atgal