VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

04 30. S. Poltorakas: Ukraina kaip sergantis žmogus - karščiuoja, bet sveiksta

Reformuojant Ukrainos gynybos ministeriją beveik keturi iš dešimties jos tarnautojų neišlaikė patikrinimo melo detektoriumi (poligrafu) testo, o įdiegti elektroniniai viešieji pirkimai kariuomenei leido sutaupyti šimtus tūkstančių grivinų. Apie vykdomas reformas, korupciją ir rusišką propagandą Ukrainoje savo įžvalgomis su Lietuvos žurnalistais Charkove dalinosi Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas.
- Ar gynybos pramonė Ukrainoje šiuo metu pakankamai stipri ir savarankiška, ar jai vis dar reikia Vakarų pagalbos?
- Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, buvusi šalies valdžia padarė viską, ką galėjo, kad suardytų Ukrainos karinį-pramoninį kompleksą: parduotos įmonės, prarastos technologijos, praktiškai nebuvo skiriami pinigai gynybos pramonės vystymui. Todėl agresijos pradžioje susidūrėme su didelėmis problemomis, ypač kalbant apie šarvuotą techniką, prieštankines priemones, artilerijos sistemas (...). Mums pavyko atnaujinti prieštankinių ginklų ir kitų priemonių gamybą. Be abejo, (gynybos srityje - ELTA) remiamės savo užsienio partneriais, kalbant apie kai kurias technologijas - užsienio partnerių pagalba mums yra būtina, ypač atsižvelgiant į tai, kad (užsienio šalys - ELTA) ginklais mūsų neremia ir jų mums neparduoda. Todėl turime kliautis tik savo jėgomis, o karinis-pramoninis kompleksas čia atsiduria pirmame plane ir kitų šalių technologijos mums yra reikalingos.
- Kiek žmonės yra paveikūs iš Rusijos transliuojamai propagandai apie įvykius Donbase? Kaip su tuo kovojate?
- Rusija propagandai skiria daugybę išteklių: propagandos mašinai Rusijoje kasmet skiriama apie 4 mlrd. (rublių - ELTA). Rusija stengiasi laimėti ne tik ukrainiečių, bet ir Europos šalių gyventojų širdis ir protus. Kas dėl Ukrainos, iš pradžių mums buvo labai sunku kovoti su propaganda, nes ta mašina veikia nesustodama. Balta jie padaro juoda, juoda padaro balta, todėl su tuo kovoti sudėtinga. Pradiniame etape, drįsčiau sakyti, mes šią kovą pralaimėjome, tačiau šiandien išmokome priešintis. 
Vertinant gyventojus, kurie buvo "rusiško pasaulio", "rusų pavasario" šalininkai, tai šiandien net ir Donecke, ir Luhanske tokia dalis sumažėjo: iš pradžių tuo tikėjo apie 20-30 proc. ten gyvenančių žmonių, o šiuo metu tų, kurie nori gyventi Ukrainoje, ten (Donbase - ELTA) yra daugiau nei 50 proc.
- Kokia yra ilgalaikė Ukrainos strategija užpildant saugumo vakuumą rytinėje šalies dalyje?
- Šalis susiduria su būtinybe apginti savo teritoriją ir tai yra pirminė Ukrainos politinės vadovybės, gynybos pajėgų strategija. Per pastaruosius dvejus metus daug nuveikta: visų pirma priėmėme strateginius gynybos dokumentus, naują karinę doktriną, kurioje aiškiai nurodomi mūsų priešininkai ir prioritetai. Šiandien didžiausia grėsmė Ukrainai kyla iš Rusijos Federacijos. Suprantame, kad pagrindinėmis užduotimis išlieka europinė integracija, narystė NATO - mes ten matome savo ateitį ir perspektyvas. 
Kas dėl Ukrainos rytų - mes turime būti stipresni, tačiau tuo pat metu suvokiame, jog problemos ten gali būti sprendžiamos tik taikiais būdais, derybomis ir šis kelias išlieka perspektyvus. Todėl mūsų strategija remiasi karinių pajėgų sukūrimu, kurios galėtų ginti savo šalį, tuo pat metu matome, kad klausimai Donecke ir Luhanske gali būti išspręsti tik politiniu reguliavimu.
- Ar korupcija yra grėsmė Ukrainos nacionaliniam saugumui, ar ji trukdo jums dirbti?
- Manau, kad pasaulyje būtų sunku rasti valstybę, kuri būtų visiškai susitvarkiusi su korupcija. Ši problema tikrai yra grėsmė bet kuriai pasaulio šaliai, neišskiriant ir Ukrainos. Tačiau lyginant dabartinę Ukrainą ir Ukrainą iki revoliucijos - tai dvi visiškai skirtingos valstybės kovojant su korupcija. Korupcija iki revoliucijos praktiškai "surydavo" visą biudžetą, ypač kalbant apie gynybos ministeriją. Mūsų biudžetas buvo labai mažas, o dėl korupcinių schemų daug pinigų "nusėsdavo" valdininkų kišenėse. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė, nors visai ši problema nėra išspręsta.
Noriu pastebėti, kad vien tik restruktūrizuojant kovos su korupcija padalinius šios problemos išspręsti neįmanoma. Reikia keisti visuomenės mentalitetą, žmonių požiūrį į korupciją. Čia taip pat yra tam tikrų pasiekimų - visuomenė keičiasi ir nebetoleruoja korupcijos apraiškų ir todėl mes galime kovoti su šia problema.
Kalbant apie saugumą, žinote, mes kovinius veiksmus pradėjome, kai gynybai buvo pasirengę 5-6 tūkst. žmonių. Didžiosios dalies technikos ir ekipuotės būklė neleido jiems išeiti iš savo dislokacijos vietų - nebuvo akumuliatorių, nebuvo kuro, eilinis karys nebuvo nei aprūpintas, nei aprengtas, buvo problemų su maitinimu, apginklavimu, didžiulės problemos buvo su vadovavimu, ryšių palaikymu. Buvusi valdžia darė viską, ką galėjo, kad Ukraina būtų silpna ir korupcija "surydavo" visą biudžetą. Gynybos ministerijoje padarėme labai daug kovodami su korupcija. 2015-2016 metų biudžetas leido mums kelis kartus pagerinti technikos, ginkluotės, ekipuotės kokybę. Ir viską nupirkome beveik už tuos pačius pinigus - gynybos biudžetas padidėjo, tačiau kariuomenės kokybė padidėjo du kartus.
Išnaudojome elektroninius viešuosius pirkimus: šiemet surengėme pirmąjį elektroninį aukcioną dėl karių maitinimo ir sutaupėme pusę milijardo grivinų (apie 17,3 mln. eurų - ELTA). Per penkerius metus tai įvyko pirmą kartą. Per atvirus viešuosius pirkimus įsigydami aprangą ir ekipuotę sutaupėme 300 mln. grivinų (apie 10,4 mln. eurų). 
Taip pat reformavome ministerijos struktūrą, kuri rūpinasi viešaisiais pirkimais. Iš naujo atestavome visus darbuotojus, visus patikrinome poligrafu. Įsitikinome, kad jie tikrai nori permainų ir neplanuoja imti kyšių už savo darbą.
- Kokios didžiausios kliūtys vykdant karines reformas? Teko skaityti apie atvejus, kai iš tarnybos pašalinti asmenys po teismų sprendimo grįždavo atgal į pareigas. Ar tai netrukdo reformuotis?
- Bet kokios reformos susiduria su pasipriešinimu iš tos kategorijos tarnaujančių, kurie nenori keistis, reformuotis ir gyventi pagal naują tvarką. Jie nepripažįsta naujų taisyklių, savo darbo klaidų, be to, yra pripratę imti pinigus už tas paslaugas, už kurias neturėtų būti mokama. Jie susigyvenę su korupcija, pripratę vykdyti savo funkcijas neatsižvelgdami į permainas, kurios įvyko Ukrainoje, ir su tokiais tarnautojais mes neabejotinai atsisveikiname.
- Ar daug tokių yra?
- Deja, pakankamas skaičius. Šiuo metu aktyviai reformuojame gynybos ministeriją. Maždaug 40 proc. tarnautojų nepraėjo patikrinimo poligrafu - jie bus pažeminti pareigose arba atleisti, nes šiandien neturime kito pasirinkimo kaip tik greitai priiminėti sprendimus ir kurti struktūrą, kuri operatyviai priima teisingus, savalaikius sprendimus. Ta sistema, kuri egzistavo, neleido operatyviai išspręsti jokio klausimo. 
Šiandien gynybos ministerijoje dirba 770 tarnautojų, sklandų ministerijos darbą taip pat užtikrina dar 300 (pagalbinių - ELTA) žmonių. Įsivaizduokite, jie dirba kiekvieną dieną, ruošia pasiūlymus, o sprendimus kiekvienu klausimu priima vienintelis žmogus - gynybos ministras. (...). Mums reikia sistemos, kuri dirbtų valstybei. Jei personalijos pasirengusios mokytis, jei jie pasirengę keistis ir yra sąžiningi - jiems yra vietos tarp mūsų. Jei jos kitokios - mums ne pakeliui.
Atsakant į antrą klausimo dalį, aš gynybos ministras jau pusantrų metų ir man sunku prisiminti atvejus, kai teismas pakeitė mano priimtus sprendimus dėl atleidimo. Yra tokia kategorija žmonių, kurie bylinėjasi, tačiau tokių atvejų aš dabar neatsimenu. Mes vykdome visus Ukrainoje galiojančius įsakymus dėl socialinio aprūpinimo tarnaujantiems kariuomenėje ir valstybės tarnyboje. Čia taip pat labai daug darbo, žinote, kad mes vykdome rimtą teismų sistemos reformą. Ukraina šiandien kaip augantis vaikas, kuriam reikia keisti charakterį ir elgesį. Žmogus sirgdamas karščiuoja, prakaituoja, tačiau jis pasveiksta. Lygiai taip pat šiandien sveiksta Ukraina.
- Kaip vertinate savanorių indėlį teikiant humanitarinę pagalbą ir dalyvaujant koviniuose veiksmuose? Neseniai nusprendėte pereiti prie karių, samdomų pagal sutartis. Kodėl?
- Kaip jau minėjau, prasidėjus koviniams veiksmams mes neturėjome kuo aprengti ir aprūpinti žmones, pramonė nepagamindavo pakankamą saugumą užtikrinančių priemonių, reikalingų medikamentų. Čia mūsų liaudis susivienijo, kad padėtų kariuomenei. Pirmame etape ši savanorių parama buvo labai savalaikė, svari ir reikalinga, dėl to mes sugebėjome stabilizuoti situaciją ir sukurti karių aprūpinimo mechanizmą. 
Šiandien savanoriai paramą teikia jau kiek kitokiu formatu. Manau, kad savanoriai jau atliko savo funkciją padėti materialinėmis priemonėmis, ir savanoriškos pagalbos būtinybę matyčiau dviejose srityse: konsultuojant ir patariant bei kontroliuojant mūsų įgyvendinamas reformas. Mes pamažu atsiveriame ir savanorių pagalba čia neįkainojama.
Dėl savanorių batalionų - karo pradžioje kariuomenė buvo sudėtingoje padėtyje ir nemažai žmonių buvo pasiryžę aukoti savo gyvybes. Čia savanoriai suvaidino labai didelį vaidmenį ir aš labai gerbiu tuos žmones, kurie savanoriškai ėjo ir eina ginti savo šalies. Jie daug padarė pakeldami moralę, savo pavyzdžiu jauniems vyrukams jie parodė, kaip reikia vykdyti užduotis.
Mano giliu įsitikinimu, sistemiškai sustiprinus saugumo pajėgas savanoriams pasirinkimų liko nedaug: pirmas - prisijungti prie kariuomenės arba stoti į kitas sukarintas struktūras, veikti pagal teisėtas instrukcijas ir įsakymus. Beje, nuo pat pirmos dienos didelė dalis savanorių tokie ir buvo. Antra išeitis susijusi su asmeniniais sprendimais - arba tu pereini į valstybines struktūras, arba nusiginkluoji ir užsiimi kitais reikalais. Neteisėtoms ginkluotoms struktūroms Ukrainoje nėra vietos ir šiandien tokių formuočių nėra. Visi savanorių batalionai yra kariuomenės, policijos arba Nacionalinės gvardijos dalys. Jie vykdo tik teisėtus įsakymus.
- Ar alkoholizmas fronte didelė problema?
- Per pirmąjį mobilizacijos etapą, kai pašaukėme apie 2 tūkst. žmonių, tai buvo didelė problema. Kaip ir visur, yra žmonių, kurie piktnaudžiauja spiritiniais gėrimais, ypač patekę į stresinę situaciją. Mes šias problemas sprendėme įvairiais būdais: suteikėme daugiau teisių karininkams palaikant discipliną, sukūrėme finansinį motyvacijos mechanizmą. Kas tarnauja geriau - gauna daugiau, kas tarnauja prasčiau - gauna mažiau. 
Antras kelias, kuriuo ėjome - motyvuoti kariai, kurie tarnauja pagal sutartį. Čia nuveiktas didžiulis darbas, nes 2015 m. kas mėnesį mes surinkdavome 200-300 tarnaujančiųjų pagal sutartis, o nuo šių metų pradžios mes jau surinkome 20 tūkst. žmonių - kas mėnesį iki 7 tūkst. žmonių. Dažniausiai tai žmonės, kurie jau turi kovinės patirties, jie buvo grįžę namo pailsėti ir priėmė sprendimą paskirti gyvenimą šalies gynybai. Tokia karių kategorija mums leidžia išleisti mažiau pinigų paruošimui ir gerokai sumažinti alkoholiu piktnaudžiaujančiu karių kiekį.
- Jūsų turimais duomenimis, kokius karinius pajėgumus Rusija yra dislokavusi Kryme? Ar ten gali būti branduolinis ginklas?
- Rusija Krymą iš kurortinio pusiasalio verčia stipria karine baze. Mūsų turimi duomenys leidžia teigti, kad ten yra dideli kiekiai ginkluotės, karinių dalinių. Apie branduolinį ginklą kalbėti dar anksti, tačiau galima spėti, kad ji turi tokį norą. Parengiamieji klausimai, kuriuos Rusija sprendžia, rodo, kad tai neatmestina. Bet tiesioginių įrodymų, kad jie ten laiko tokį ginklą, nėra.
Ačiū už pokalbį.

Interviu parengė Eltos specialusis korespondentas Sigitas Kazlauskas. Tuo pat metu su Ukrainos gynybos ministru Charkove bendravo ir kiti  žurnalistai. Todėl klausimų autorystė priklauso ne vien Eltos žurnalistui.

 

Atgal