VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

05 17. Užkurys, Sąskaitininkas, Sekretorius. Lyderis (Pabaiga)

Jonas A. Patriubavičius

Jonas Šadys

O štai ponas Artūras Zuokas davė pensininkams nemokamos kavos ir vėl atėjo, pasiėmęs už rankos du angeliukus, vėl įlipo Rotušės laiptais į merus. Ir savo rinkiminiame lankstinuke rašė, kad šilumos kainą, jeigu jį išrinks, sumažins už kilovatvalandę iki 18 cnt. Jeigu tai įmanoma, vadinasi, gyventojai jau dvidešimt metų apvagiami. Kodėl niekas nesėdi Lukiškėse? Jeigu Zuokas turėjo tokį planą, tai kam jį laikė paslėpęs, juk galėjo paskelbti, miesto taryba tegu įgyvendina. Kam reikia jo kaip mero? Jam paminklai jau pastatyti: antai riogso “Lietuvos” kino teatras, kultūros židinys, suniokotas pono Zuoko valia. Jam vieta ne Rotušėje, o prie Nacionalinės Mažvydo bibliotekos esančiame caro laikų komplekse.

Lietuvos savivaldos, jeigu taip galima pavadinti, modelis ydingas absoliučiai, tinka tik savivalei. Tarybos ir mero kompetencija neatskirtos. Visi daro politiką, nori iš nieko pasidaryti pinigų, tik vandenį drumsčia. Meras paima valdžią, o taryba tampa stogu jo nusikaltimams uždengti. Sako meras: aš nekaltas, taryba taip balsavo. Tarybos nariai taip pat daro savo biznelį. Dar prisimename pono A.Zuoko viražus, kai vienas tarybos narys išvažiavo, kai reikėjo balsuoti, prie ežero, ir, sako, ne savo valia.

 Mes ne prieš A.Zuoką kaip žmogų: jis ir aktyvus, ir išvaizdus, nedaro Vilniui gėdos per televizorių. Šneka sklandžiai, bet nedažnai tai, ko reikia. Fotogeniškas. Bet į merus netinka, susikompromitavęs.

 Savivaldos modelis turi būti pakeistas. Meras turi tik reprezentuoti miestą užsienyje, bažnyčioje, per televizorių. Taryba turi paskirstyti finansus, nustatyti darbus ir prioritetus, pavyzdžiui, gatvėse nubrėžti atskirą eismo liniją troleibusui, įvesti mokestį automobiliams, važinėjantiems po miesto centrą, išmokyti ar priversti gyventojus rūšiuoti šiukšles ir t.t. Po to, kai dėl prioritetų ir uždavinių susitarta, meras su savo merija turi vykdyti darbus, samdyti rangovus ir t.t. Meras negali būti politikas, tik vykdytojas.


“Vadovybė, kad atvestų į sėkmę, privalo rinkti informaciją, kas iš tikrųjų vyksta versle (mūsų kontekste, valstybėje – J.Š. pastaba), turi aiškiai suprasti būtinybę neatidėliojant siekti rezultatų“ (Praveen Gupta “Šešios sigmos verslo sėkmei valdyti“)


Žvilgsnis į save ir ateitį

Netikime, kad skaitytojai, jeigu turėjo kantrybės perskaityti šį tekstą, nesusimąstys. Gali susidaryti įspūdis, kad puolame valdžią, Europos Sąjungą ir kitas šventas karves. Ne, mums tik liūdna, kad mus valdo tokie neišmanėliai, tokie neišsilavinę žmonės. Pavyzdžiui, priešinasi progresiniams mokesčiams. Anglijoje toks mokestis buvo įvestas 1379 metais, dar prieš Žalgirio mūšį. Mes brangiai mokame, kaip sakė Jegoras Gaidaras, už tokį mūsų ministrų ir jų vadų “išsilavinimą”.

 Jeigu ir susidaro įspūdis, kad esame euroskeptikai, tai ne mūsų problema. Europa turi pakeisti politiką ir mažuosius brolius ir seseris traktuoti vienodai – kaip savo didžiūnus. Jeigu ir prikišame akivaizdžiai blogus ir absurdiškus dalykus, tai tik iš baimės, kad ji, kaip ir kitos liūdnos praeities sąjungos, galutinai nesusikompromituotų.

 Šiame tekste politikos (“politics”) ir tikrovės (“policy”) košmarams paryškinti pasitelkta ir šeškai, ir žąsys, ir šunys (priminsime: parašyta, kad politikų dangus neturėtų būti sulig šunelio uodega), ir karvės. Visas žvėrynas iš Žvėryno. Paskutiniam akcentui reikia dar ir katino pavyzdžio.

 Manome, kad šis skaitinys nebus tik katino nosies baksnojimas į kaprologinį produktą, kai tas žvėris mokamas taip nedaryti - nedergti.

 Žmonėms, kurie save vadina politikais ir vienijasi į politines partijas, kad čia jos būtų laikomos šventomis karvėmis, nereikia apsimesti katinais, arba jų banda, ir vaizduoti, kad užmiršo, kada, kur, ir kam pridergė. Valstybės institucijos turi jiems priminti. Rinkėjai turėtų tokiems viską priminti veiksmu: už tokius nebalsuoti. Ir visiems laikams: taip trenkti iš valdžios, kad lėktų kaip musės iš barščių. Nes, kai pridergia katinas, išvalo mylinti šeimininkė, kai pridergia politikai, maivydamiesi, kad tarnauja žmonėms, kenčia piliečiai. Kaip dar John’o Major’o laikais rašė “The Financial Times”, kai politika (“politics”) verčiama į savo priešingybę (“policy”), visiems negerai: taip pat ir pragarą čia sukūrusiems oligarchams ir politikams (nes jų sielos - jau pragare).


“Oficialai įvertinus ir siekiant išlaikyti aukštus pagerėjimo tempus bei dydžius, turi būti pakeista visa korporacijos (mūsų kontekste, valstybės – J.Š. pastaba) darbo kultūra. Tam reikia naujos vizijos ir didelio entuziazmo (Praveen Gupta “Šešios sigmos verslo sėkmei valdyti“)


Atgal