VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

08 29. Kas ir kodėl nekenčia Vytauto Landsbergio?

Jonas Varnauskas

Lietuvoje turbūt nedaug surastume žmonių, kurių giminėje tiek šviesių asmenybių, o ir paties V. Landsbergio dešimtosios dalies darbų pakaktų, kad jį būtų galima įvardyti pirmojo ryškumo žvaigžde mūsų šalies padangėje. Visų pirma jo dėka mes atgavome laisvę...

Tačiau, pasklaidžius purvasklaidą (V. Landsbergio žodis), susidaro vaizdas, jog šio taiklaus apibūdinimo autorius – Lietuvoje labiausiai nekenčiamas ir išjuokiamas asmuo. Beje, minėtą žodį purvasklaidininkai labiausiai ir išpopuliarino – įsižeidė, tuo pačiu prisipažindami tokie esą.

Šios „demokratinės“ publikos pagalba eilė antraeilių, trečiaeilių veikėjų nuo jų dažnai vadinamo patriarcho galvos laurų vainiko lapelius į savo politinę sriubytę skabo nepaliaujamai. Štai verkšlenama, jog Lietuvą į Nepriklausomybę būtų tinkamiau vedęs filosofas Romualdas Ozolas. Prisimenant jo filosofinės kalbėsenos klampų filosofiškumą, kyla abejonių, ar tautelė nebūtų pasiklydusi tose klampynėse pakeliui į išsvajotąjį „Laimės žiburį“, kuris (Nepriklausomybė) buvo pasiektas vadovaujant V. Landsbergiui.

Nepamirškime ir suurzgiančių „stepas paskui stepą“ krypties stepų, kurių vadovaujami greičiausiai tebebūtume likę tų pačių Rytų stepių platybių dalis.

O kur dar minios mažųjų „draugų“, pvz., kolūkiečių, praradusių malonumą nebaudžiamai vogti, nors niekas jų iš „kolūkinės laimės“ laukų varu nevarė. Tiesa, buvo smagių patarėjų. Algimantas Čekuolis Sąjūdžio suvažiavime Vilniaus sporto rūmuose vaizdžiai piešė išstojimo iš kolūkio „pajaus“ saldėsį. Gražiai kolūkius „griovė“ ir dvi sąjūdinės panelės, bet nei šių, nei kitų „griovėjų“ prievarta griauti niekas nesiuntė ir jos prievartos nenaudojo (kolūkių „kūrimo“ priešybė). Aišku, gaila kolūkių – neliko parduotuvėse tuščių lentynų, eilių prie karvyčių kanopų ir tešmenų, žirnelių ir žigulinio alaus.

Liko nostalgija. Kažkada dalis baudžiauninkų ir kumečių taip pat gailėjosi, jog buvo „išvyti“ iš „baudžiavinio rojaus“. Istorija kartojasi. Kolūkius galima steigti nors ir šiandien – kooperatyvų pavidalu. Izraelyje sėkmingai veikia kibucai.

Aršus ir kitų grobstytojų, vagių, jedinstveninkų, platformininkų pyktis. Juk dabar vogti (iš privatininko) pavojingiau. Nebent jis pats – iš savęs. Oi, galima ir iš valstybės, bet tik daug! Tačiau čia „demokratija“ ir baigiasi – kur visuomenės, masių vogimo poreikiai?! Dėl ano meto vagučių būtų galima ir pasidžiaugti, juk raudonąją imperiją griovė... Nekentėjų būrius galima dar skaičiuoti ir skaičiuoti – praeities ilgesio apsėstųjų, spec. poreikių ir užduočių turinčių ir t. t. Vieni nekenčia, kad padarė... Kiti, kad  nepadarė... Dzūkai sako: „kvailas protingo nekenčia“... Rusai sako: „kvailys kvailį iš tolo mato“. Taip ir susidaro draugijos, brolijos, bendrijos, kurias vienija bendra „platforma“ – pavydas ir neapykanta protingesniems.

Be ką čia kalbėti apie Vytautą Landsbergį. Juk net Jėzus Kristus neįtiko – pakorė... Tad nieko naujo ir po šia Saule – Lietuvos...

Atgal