VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

09 02. Ir vėl rinkimai iš tų pačių?

Ričardas Kalytis

            I. Ar legitymūs užsimaskavę mūsų rinkikai?

Rinkikais mes vadiname tuos, kurie parenka rinkėjams kandidatus į kokias nors pareigas ar atstovus. Taip, JAV renkant prezidentą rinkėjai tampa rinkikais renkantys atstovus, kurie vėliau išrenka prezidentą. Tačiau tokia sistema tenai yra grynai nominali nesukelianti nesusipratimų, kadangi atstovai visada renka jau numatytą asmenį. Mūsų Konstitucijoje rinkikų nenumatyta, tačiau jie kitaip pasivadinę atvirai veikia,  komplikuoja rinkimų eigą ir duoda abejotinus teisėtumu rezultatus. Mes priversti pasitikėti ne rinkėjų, o rinkikų rinktais Seimo nariais.

Mūsų rinkikų vaidmenį atlieka partijos, kitaip sakant, partijos narių atstovai. Jie iš daugumos išrenka jų nuomone geriausius kandidatus ir pateikia rinkėjams balsuoti. Pastebėsime - ne rinktis, kadangi pasirinkimo nėra, reikia balsuoti sąrašu. Reitinguoti leidžiama tiktai penkis kandidatus, taikant balų sistemą keliant į viršų sąraše. Nei žeminti sąraše, nei išmesti iš sąrašo negalima, o kandidatų gali būti net jki 70. Čia yra pavojus, apsukriai suorganizavus rinkimų kompaniją, net užvaldyti valstybę

Dabar mes kreipkimės į Konstitucijos 55 str. “Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“. Pavarstykime kiek čia yra neatitikimų Konstitucijos minėtam straipsniui.

1.Balsavimas sąrašu nėra “ tiesioginė rinkimų teisė“. Rinkėjas negali rinkti norimo kandidato

2.Partijų sudaromi kandidatų sąrašai pagal eilės numerį suteikia šiems kandidatams išankstinę didesnę galimybę būti išrinktiems. Tai žeidžia rinkėjų “lygias teises“ palyginus su sąrašiniais kandidatais

3.Rinkikai sudarę kandidatų sąrašą ir sustatę juos pagal eilės numerius, tampa rinkėjais su  didesne rinkimų teisę negu eiliniai rinkėjai. Tai nėra “lygi rinkimų teisė“

4.Kaip slaptai rinkikai renka kandidatus ir suteikia jiems eilės numerius mes nežinom. Mes dažnai girdime kokios vyksta ten kovos dėl eilės, tai liudija, jog apie slaptumą neverta ir kalbėti. Čia yra pažeista rinkimų teisė balsuoti “slaptu balsavimu“.

5.Nors ir nepartiniai piliečiai turi teisę būti renkami į Seimą, tačiau partiniai piliečiai dabar gali būti renkami du kartus: personaliai ir per sąrašus. Taigi, partiniams galimybė būti išrinktiems du kartus didesnė. Paradoksas- partinis net pralošęs rinkimus dar gali būti išrinktas. Tai kur čia “lygia teisė“?

6.Apie antro turo rinkimų teisėtumą sunku net kalbėti, mat dažnai balsuoji net nežinodamas už ką.

Labai dažnai balsuoji už asmenį, kuris jau yra išrinktas pirmajame rinkimų ture, tada balsai eina tam, kuris yra sąraše žemiau. Tuo kai kada ir tas dar nesibaigia, pasirodo, jog ir anas jau yra išrinktas pirmajame rinkimų ture. Tai kur čia yra “tiesioginė“ rinkimų teisė? Čia rinkimai vyksta visiškoje tamsoje.

Tokia rinkimų sistema sukuria Seimo narių aiškiai regimą nelygybę pagal pasitikėjimą-rinktų tiesiogiai ir pagal sąrašą, nors pagal skirstomas pereigas į tai neatsižvelgiama. Truputį rinkėjui nejauku, kai atėjęs pagal sąrašą Seimo narys tampa svarbiausio komiteto pirmininku. Maža to, organizuoja pačios Konstitucijos keitimus. Neabejotina, jog tokia Seimo sudėtis žemina ir jo reputaciją

Ir vėl rinkimai, iš tų pačių ?

Mūsų rinkimų sistema įteisina partijų sustabarėjimą, idėjų stoką, pačios valstybės kadrų atsinaujinimą. Nekeičiami partijų vadai ir dešimtmečius nesikeičiantys partijų nariai įgyvendina ir nekeičiamas savas vertybes. Žmonės matydami Seime tas pačias asmenybes spjauna ir į pačius rinkimus. “Kiek nerink, vis tie patys“ Sąstingis? Panašu. Čia jums atsakymas ir į naujų atstovų į Seimą sėkmę. Žmonės gyvena didelėje rinkimų tamsoje ir neviltyje.

Mes, senai perpratę tokį ateities neperspektyvumą, kreipėmės į visas instancijas, prašydami gerinti rinkimų sistemą. Likome neišgirsti. Manyta, jog tobulės patys rinkėjai ir šį opų klausimą išspręs patys. Senieji išmirs, jaunieji prasišvies. (Filosofas Krescencijus Stoškus sakė, jog marinti tautą yra nusikaltimas) Laukimai neišsipildė, ir rinkėjai netobulėja, ir Seimas su kiekvienais rinkimais slysta žemyn. Partijas ir atrodo, tokia rinkimų sistema tenkina, o rinkėjus ne. Girdimi nuolatiniai skundai, tačiau į juos neatsižvelgiama.

Mūsų valstybės aušroje, iš Didžiosios Britanijos atvažiavę toriai mus mokė.”Jeigu jūs norite būti išrinkti į Parlamentą, jūs eikite į turgų, į pirtį, į kiną, kalbėkite su žmonėmis, spauskite jiems rankas, mokykitės, mokykitės kalbėti, klausinėkite kaip jie gyvena. Žmonės jus įsimins. Dar to mums betruko! Eiti į pirtį, spausti rankas, mokytis,...Tpfu...Jeigu jau įrašė į sąrašą arti viršaus, išrinks ir be to. Reikia vieno-patekti į sąrašo viršų. Kaip? Yra visokių būdų, kurių mes čia nenagrinėsime.

Taigi, nesimoko Seimo nariai, stabarėja kartu su valstybe. Stabarėjame mes visi, “remiantis visuotine teise“ nebeiname į rinkimus. Panašu, kad mums toji valstybė “vienodai reiškia?“Ji prisimenama tiktai tada, kai reikia ko nors iš jos gauti.

II.Atviroji rinkimų sistema

Dabar savo pažadais partijos labai supanašėję. Žmonės mažai į jas bekreipia dėmesio, jiems reikia “gero žmogaus“. Tegu jo ieško kartu su partija.

Pasvarstykime. Turime 70 rinkiminių apylinkių. Leiskime visoms partijoms kurios tiktai nori,  kelti kandidatus kiekvienoje apylinkėje. Laimės du kandidatai surinkę daugiausiai balsų. Taip, per vieną turą bus išrinkta 140  Seimo narių. ( Vienoje apylinkėje vieną). Pasirinkimas fantastinis- renkiesi ir žmogų ir partiją viename. Patį geriausią žmogų! Išnyks atvežtinis “iš centro“ kandidatas. Žmonės išsirinks žinomą savoje apylinkėje žmogų.

Privalumų čia nesuskaičiuosi, o trukumas berods vienas. Gali taip atsitikti, jog nebus perrinktas partijos vadas, kuris jau senai ten užsisėdėjęs. Tačiau ar tai trukumas?

Privalumai

1.Rikėjas nesuvaržytas, laisvas pasirinkti iš visų ateinančių į Seimą kandidatų.

2.Partijos turės paplušėti, kad parinktų kandidatus į kiekvieną apylinkę. Manau, daug partijų to padaryti daugelyje apylinkių nesugebės.

3.Padidės rinkėjų aktyvumas

4.Sumažės rinkimų išlaidos ir nesusipratimai.

5 Na, sunku įtarti, kad čia būtų pažeistos rinkėjų ar partijų teisės.

Gali būti pirmuoju metu per didelis partijų sąrašas. Tačiau tai ne rinkimų sistemos trūkumas, tai Valstybės bėdos. Tai jau kita tema. Ją reikia tai pat nagrinėti. Kita vertus, iškėlusi parija savus kandidatus ir nesurinkusi numatyto skaičiaus balsų, gali būti baudžiama, pinigine bauda. Tas sumažintų partijų norus visur bandyti laimę. Norint laimėti, reikia dirbti.

Atgal