VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

10.28. Po kilnia priedanga – savi interesai

Vaclovas Volkus

Lietuvėle, kas tie gobšiai Tave skriaudžia,

Skundžias daugel – neramu.

Nuo anų tiek nukentėjus,

Šiandien vėlei – nuo savų.

Gyvendamas rajone, bendraudamas su žmonėmis, nuolatos girdžiu žmonių apmaudų pasipiktinimą aukščiausiąja valdžios institucija Seimu, iš kurio nuolat ateina nepadorūs, asocialūs, kenkiantys visuomenės interesams veiksmai, nustumiantys į pakraštį visos tautos gerovės siekius, smukdantys valstybės prestižą.

Žmonės, matydami partijų pristatomus savo sąrašus, „geriausius iš geriausių“ kandidatus rinkimuose į Seimą, girdėdami užtikrinančias kandidatų sąžiningumo ir kompetencijos garantijas, neturėdami kito pasirinkimo eina balsuoti. Vieni – rimtai apmąstydami kandidatūras, kiti – už 5 eurus, dar kiti – už gražius pažadus, dar kiti numoja ranka: „Už vagis nebalsuosiu“. Taip ir išrenkami Seimo nariai. Kita pusė vienmandatinė – turtuoliai ir turtuolių galimai remiami už atodirbį, neapsieinant be partijų įtakos, išrenkami jei ne pirmame, tai antrame ture garantuotai.

 LR Seime – eilinė darbo diena

Iš esmės nepakeitus seno Seimo rinkimų įstatymo, o Seimas nesuinteresuotas jo keisti, išrinktieji į žmonių priekaištus atsako: „Ką išrinkot, tą ir turit“. Turim – 2017 m. rugsėjo 25 – spalio 8 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ teigia: iš 20-ties Lietuvos valstybės institucijų Seimas užimą 20-tą – paskutinę reitingo vietą. Pakeitus Seimo rinkimų įstatymą, bent partinę sąrašinę kandidatų dalį, padėtis kardinaliai pasikeistų.

Prieš kelis mėnesius 11 metų išbuvusi Seime, Darbo partijos narė eksministrė Virginija Baltraitienė, puikiai pažinojusi ne tik partijų pastangas „prastumti“ kandidatus į Seimą, bet ir Seimo, valdžios virtuvės dalyvių aferas, yra paskelbusi rajoniniame laikraštyje „Rinkos aikštė“ drąsų pareiškimą: „Nebenoriu būti tapatinama su aferistais, vagimis ir korumpuotais“, turėdama galvoje Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą, kurioje vienas iš kelių nuteistų dalyvių buvo šios partijos pirmininkas V. Uspaskich. Jis po nesėkmės Seimo rinkimuose viešai pareiškė: „Senus pirdylas reikia iš partijos varyti“. Praėjus pusmečiui, šis „jaunas pirdyla“ pradėjo sukinėtis Kėdainiuose su oficialiais pareiškimas – renovuoti sugriuvusią, žmonių pasitikėjimą praradusią Darbo partiją, būti jos pirmininku, o joje dar likę Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nariai tam sumanymui galimai pritaria.

Ta pati V. Baltraitienė viename respublikiniame dienraštyje, pratęsdama šią mintį, dar kartą atsiribojusi nuo Darbo partijos „vagių ir aferistų“, rašo: „Kokie veidmainiai yra žmonės aukščiausiuose postuose – vadinamasis politinis elitas, nevengiantis jokių suktybių savo tikslams pasiekti.“ Prisiminusi praėjusios kadencijos koalicijos negatyvią joje socialdemokratų veiklą, V. Baltraitienė piktinasi, kad Seime ir Vyriausybėje „mus kiek galėjo murkdė, buvo didesniais broliais, visur ir nuolat atmesdavo mūsų siūlymus svarstant PVM, vaiko pinigus, paramą šeimoms vis pabrėždami “nėra pinigų“. Tuo pačiu jau būdami šios kadencijos koalicijoje su valstiečiais teikia siūlymus tai priimti. Remdamasis V. Baltraitienės žodžiais, darau išvadą, kad jie susiduria su tipiškais demagogais. Taip jie, socialdemokratai, elgėsi ir šioje kadencijoje koalicijoje su Seimo rinkimus laimėjusia Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, šaipėsi iš jos vadovų, pranašavo greitą koalicijos griūtį, boikotavo suderintų sprendimų priėmimą. Didybės manijos apakinti suprato, kad pralaimėjusieji nelipa į olimpą. Bekasdami kitiems duobę, kaip jau esu rašęs, patys joje atsiduria, susiskaldė ne dėl valdžios gerovės reikalų, bet iš ambicijų ir asmeninių, grupinių reikaliukų. Galiausiai, nerasdami „švaresnės“ kandidatūros, išsirinko naują partijos pirmininką Gintautą Palucką, kuris, dirbdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingu vadovu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutiniu ir neskundžiamu sprendimu buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba neskaidriame viešųjų pirkimų konkurse.  Jis turėjo padengti padarytą žalą valstybei. Tai lyg ir „auksinių šaukštų“, „zadanijų“ organizatorių ir kitų nesusipratimų Socialdemokratų partijoje veikėjų tradicinė tąsa.

Iki nulio susikompromitavusi Liberalų sąjūdžio partija: blaškosi jos vadovai, vieni palieka savo partiją, kiti šalinasi iš aukštų partinių postų. Neramiai gyvena ir Tvarkos ir teisingumo partija. Jos vado pasikeitimas, naujų vadovų išrinkimas, atsakomybės už nusikaltimus veiksmų nekeičia. Esant kaltei, neišgelbės ir įtakingųjų Seime parama, kad išplauktų į „švarius vandenis“.

Lietuvos valdančiąsias partijas apėmusi pavojinga krizė. Seimo narys, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos narys Povilas Urbšys vos pajėgia tvarkytis. Prašoma teisėtvarkos netūpčioti, o imtis chirurginės operacijos – šalinti krizės sindromą, o veikėjus nukreipti priverstiniam gydymui. Norėtųsi, kad konservatorius neeilinis Seimo narys, Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas neprievartautų sveikatos ministro Aurelijaus Verygos įdarbinti Vilniuje jo žmoną Sveikatos apsaugos ministerijoje neeilinėse pareigose, nors ji ir prasiskolinus Briuseliui, bet neva esanti gera gydytoja, mokanti daug kalbų. Ministras A. Veryga tame įžvelgia pavojingą įtakingų veikėjų artimųjų įdarbinimo virusą, prieš kurį jis kaip specialistas kovoja – prieš ministerijų biurokratinių aparatų dauginimąsi ir antra – ministrui neaišku, kaip reikėtų žiūrėti į minėtos ponios skolų kuorą, atsiradusį aukštuose ministerijos postuose.

 

Atgal