VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

12.12. Seimas – turtingųjų kišenėje

Vaclovas Volkus

1989 m. Lietuvoje gyveno 3 700 tūkstančių nuolatinių gyventojų, o 2015 metų gruodžio 31 d. – 2 890 tūkstančių. Negailestingos statistikos duomenimis, per 2016 metus ir 2017 metų vienuolika mėnesių išvažiavo 100 tūkstančių tautiečių, tiek, kiek per 21 tarpukario metus.

Lietuvos Respublikos  piliečių 1992 m. spalio 25 d. referendumo priimtos Konstitucijos 5 str. skelbia, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas (įstatymų leidybos organas), Prezidentas ir Vyriausybė (įstatymų realizavimo organas) ir teismai. Konstitucijos 55-76 straipsniuose rašoma, kad Seimą sudaro 141 tautos atstovas, išrinktas 4-riems metams visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise slaptu balsavimu, aprašomos Seimo nario teisės, pareigos, įstatymų leidybos tvarka, Seimo santykis su Prezidentu. Seimo struktūra, darbo tvarka ir kitos nuostatos išdėstytos Seimo priimtame Statute.

Tada 141 Seimo nariui teko atstovauti 20 000 gyventojų. Šiandien, sumažėjus gyventojų skaičiui iki 2 800 tūkstančių, atitinkamai turėtų sumažėti Seimo narių ir valstybės tarnautojų skaičius. Palengvėtų mokesčių mokėtojams sunki jų išlaikymo našta, tarpusavio susikalbėjimas, sumažėtų korupcija, kyšininkavimas, biurokratizmas.

Kas tie, buvę ir esami Seimo nariai, jų šeimų palikuonys, dirbę ir dirbantys Vyriausybės institucijose? Nemaža dalis šio ,,elito” – buvę ,,gariūnų” veikėjai, prakutę bendrovių biznieriai, skriaudę dirbančiuosius – nemokėję už darbą, nemokėję mokesčių. Kita nemaža buvusiųjų dalis – apsukrūs bankelių ir bankų steigėjai, išparduodavę turtą – galiausiai ,,bankrutuodavę”, negrąžindami ir indėlių, ir jų pačių paimtų paskolų bei nemokėdavę valstybei mokesčių. Dalis jų savo prigimtimi mužikai, menko mentaliteto, be gėdos ir sąžinės pasipūtę savanaudžiai. Iš pradžių jie vogė, vėliau ,,prichvatizavo”, dabar ES struktūrinių fondų ,,įsisavinimo” specialistai. Kaip ir anais laikais, prisidengę partiniais bilietais, užuodę naudą, išdavę savo rinkėjų pasitikėjimą, bėga iš vienos partijos į kitą dėl patikimesnio posto prie valdžios ,,lovio”. Tai galėjome matyti kad ir Kėdainių rajone. Tai menko tautinio sąmoningumo ir orumo, sužalotos moralės žmonės, savo gyvenimo pavyzdžiu pamynę tautiečių papročius, tradicijas, gyvenimo būdą.

Kas gali paneigti, kad turime perteklinį Seimą, kuriuo nepasitiki net 64 proc. šalies piliečių, turime per 53 tūkstančius įvairaus rango ir paskirties valdžios atstovų armiją, kurios išlaikymas mokesčių mokėtojams kainuoja 35 proc. biudžeto lėšų. Turime nesuradusių darbo, teisingesnio atlyginimo (minimali mėnesio alga ,,popieriuje” 380 eurų, iš kurios dar išskaičiuojamos 15 proc. pajamos) ir už tokį menką atlyginimą dirbančių 247 tūkstančius žmonių. Pastebime didžiulį valdžios atstovų atitrūkimą nuo žmonių, nesirūpinimą eilinių poreikiais. Pvz., krizės metais dalis neišmokėtos algos ir pensijos, vėliau atsiradus galimybei, pirmiausia buvo išmokėta ne tiems, kurie skursta, bet tiems, kurie ir taip pertekliuje gyvena.  Nors teisėjai savo byloje negali būti teisėjais, bet nemažai jų, laužydami nuo romėnų laikų šią nuostatą, nelaukdami prisiteisė nepriemokas. Per vieną milijoną jaunų darbingų žmonių, Lietuvoje nesuradę darbo, teisingumo ir pagarbos, emigravo.

Eurostato žiniomis, kas trečias mūsų šalies gyventojas (30 proc.) gyvena žemiau skurdo ribos. ES valstybių skurdo riba – 503 eurai, o Lietuvoje ta riba yra 282 eurai. Tauta yra skurdinama Seimo priimtais įstatymais. Šiandien Lietuvoje egzistuoja didžiausia ES socialinė nelygybė, didžiausia atskirtis tarp daugiausia ir mažiausiai uždirbančių žmonių.  Jeigu nelygybės mastas siekia 10 – 20 proc. – lyg ir normalu, bet kai jis pasiekia 30 proc. ir daugiau, valstybei gresia neramumai, kurie gali pakeisti valstybių valdymo tvarką , kaip tai įvyko Prancūzijoje ar Rusijoje.

Ne iš gero žmonės važiuoja į Lenkiją, o pastaruoju metu net į Baltarusiją pigiau pirkti ne tik maisto produktų, bet ir pramoninių prekių. Gal ta konkurencija privers mūsų valdžios biurokratus, prekybos tūzus stabdyti kainų augimą?

Susidaro įspūdis, kad valstybė nepajėgia vykdyti savo prievolę, nesugeba ūkininkauti, tinkamai rūpintis savo žmonėmis. Pvz., ,,Swedbank”, įvairiais įkainiais apiplėšinėjantis žmones (pačioje Švedijoje tokie įkainiai nepastebimi), per devynis šių metų mėnesius gavo 85 milijonus eurų gryno pelno, 15 proc. daugiau negu pernai per tą patį laiką. Nemažai metų nuteistieji iš įkalinimo įstaigų mobiliaisiais telefonais, vadovaudami laisvėje esantiems savo parankiniams, šantažuoja, apiplėšinėja daugiausia senyvo amžiaus  žmones. Kai kurių pataisos namų tarnautojai piktnaudžiauja viešaisiais pirkimais. Valdininkai, dėl kompetencijos stokos, neatsakingumo, piktos valios savo veiksmais padarę materialinės žalos valstybei, asmeniškai dėl jos neatsako. Žalą padengia mokesčių mokėtojai.  Žalos išieškojimo įstatymo projektas, dar paruoštas buvusio Seimo nario A. Paulausko, vis dar guli Seimo stalčiuose.

Iš 48 valstybės nekilnojamojo turto valdytojų net 25 subjektai nepakluso aukščiausių valdymo organų reikalavimui apskaityti valdomą turtą siekiant per Turto banką centralizuotai jį valdyti. Šis valdžios reikalavimas kažkodėl nepalietė savivaldybių turto apskaitos. Kažkodėl delsiama sureguliuoti šio turto valdymo etatus, neproporcingai didelius, palyginti su eiliniams darbuotojais, atlyginimus. Kai kurie turto subjektai, dirbdami nepelningai, randa galimybių gauti premijas, įdarbinti darbo netekusius vienminčius, jų artimuosius.

Neatsitiktinai rašyti pradėjau nuo buvusių ir esamų Seimo narių politinės brandos, tautinio sąmoningumo, doros, sąžiningumo, kompetencijos. Deja, jų darbo rezultatais tauta nusivylusi. Neatsakomybės, neteisybės, nelygybės valstybėje problema aštrėja, socialinė atskirtis didėja. Nors ekonomika – BVP – auga, bet ne dirbančiųjų naudai. Eilinis žmogus, kylant kainoms, to augimo nejaučia. Jis kapstosi savam skurde arba yra prie skurdo ribos.

Visa ši neteisybė turi būti sprendžiama Seime moralinėmis, socialinėmis ir politinėmis priemonėmis. Priešingai, bandoma atšaukti ankstesnės kadencijos Seimo nutarimą – kadencijos metu nekelti sau atlyginimo. Dabar eilinio Seimą nario atlyginimas be priedų 2 555 eurai, plius neapmokestinamas 777 eurų vadinamasis parlamentinės veiklos vokelis, kuris kas mėnesį iškratomas iki paskutinio cento.Teigiama, kad Lietuvoje algos ir pensijos yra dešimtis kartų mažesnės nei kitose Europos Sąjungos šalyse, o Seimo nario alga jau artinasi prie ES parlamentaro vidurkio.
Šiandien vargingiausi šalies gyventojai, mokėdami GPM 15 proc., nepakoreguotą 21 proc. prekybos antkainį bei  5 – 15 proc. pelno mokesčio, neša pagrindinę, sunkiausią jų daliai tenkančią mokesčių naštą.

Tik mokesčių sistemos esminė reforma – jos progresyvumas gali išspręsti socialinės atskirties valstybės problemą. Progresinių mokesčių esmė – didesnis procentas mokamas į biudžetą nuo gaunamų didėjančių pajamų. Tai galėtų būti 0, 10, 20, 35, 40 proc. pajamų mokestis, taip pat brangaus nekilnojamojo turto, bendrovių pelno iki 34 proc. mokesčiai. Jeigu būtų skiriama 35 proc. biudžeto socialinei sričiai, nors Lietuva ir atsiliktų nuo ES vidurko, bet valstybės žinioje liktų apie 2 milijardai eurų, kuriuos galima būtų skirti sveikatai, švietimui ir pan..

Jeigu dauguma Seimo narių nejaustų suinteresuotų grupių – milijonierių įtakos, jiems užtektų politinės valios priimti progresinių, taikomų kaimyninių valstybių, mokesčių sistemą. Tai būtų dėl visos tautos gerovės.

Atgal