VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

08 05. Neįtikėtina!

Dr. Rūta Gajauskaitė

Kriminologė

Valdemaras Tomaševskis pasiūlė lietuviams integruotis į lenkų bendruomenę?!

Neįtikėtina, kad Lietuvos lenkų mažumos atstovas viešai, per TV pasiūlė visai priešingą variantą nei diktuoja politinė logika, o būtent – lietuviams integruotis į lenkų bendruomenę - ir visos problemos išsispręs!!!

Pradžioje atrodė, kad europarlamentaras juokauja, bet dabar jau ryškėja, kad ne. Jis irgi, matyt, laikosi istorinių faktų ir įsivaizduoja, kad Lietuva turėjo atsistatyti tose teritorijos ribose, kokios buvo smetonmečiu!? O lenkai ir toliau šeimininkaus Vilniaus krašte...

Paprastai būna atvirkščiai – mažumos integruojasi į tautinės valstybės visuomenę, laikosi lojalumo principo ir dėkoja jas priglaudusiai tautai. Atvirkščiai būna tik okupacijos atveju, kai užkariautojų mažuma verčia užgrobtos teritorijos tautinę daugumą gyventi pagal jų diktatą.

Atkūrusi savo valstybingumą Lietuva teisiškai neįvertino Želigovskio akcijos, kaip kad buvo įvertinta Ribentropo – Molotovo sutartis, todėl Vilnijos krašte išlikusi Lietuvos lenkų mažuma ne tik puoselėja viltį įkurti autonomiją, bet ir perspektyvą susijungti su Lenkija. Ir to siekia agresyviai, visokiomis teisinėmis ir neteisinėmis priemonėmis.

Suskaičiuokime.

Jau 1990 m. Kovo 11 Atkuriamajame Seime lenkų frakcija balsavo tiek prieš nepriklausomos Lietuvos atstatymą, tiek ir prieš nepriklausomybę įtvirtinančius įstatymus. Tai teisinės priemonės. Be jų, buvo gana drastiškai bandoma įkurti lenkų autonomiją – nepasisekė. Buvo ir Draučių kaimo sušaudymas. Buvo ir Armijos Krajovos (AK) demaršas per 4 Vilnijos rajonus su visomis vėliavomis, mundiruote, šautuvais, iš Lenkijos atvykusiais generolais ir maršalais. Jau vien šie trys faktai – autonomijos siekis, Draučių kaimo sušaudymas ir AK demonstracija, prikišamai parodė būtinumą įvesti Vilnijos krašte administracinį valdymą, bet...

Bet kažkam tai buvo nenaudinga. Juk kai du pešasi – trečias laimi.

Tačiau Lietuva nesipešė. Suteikė Lietuvos lenkams tokias privilegijas, pradedant pilietybe ir nebaigiant finansavimu, kokių nei jie, nei kitos mažumos pasaulyje neturi! Antai, visos mažumos svetimose valstybėse pačios išlaiko savo tautines mokyklas, šventyklas ar skaityklas. Antai, JAV gyvenanti 7 milijonų lenkų bendruomenė neturi valstybės išlaikomų švietimo, kultūros ar religinių įstaigų. Toje pačioje Lenkijoje – milijoninė vokiečių bendruomenė neturi valstybės išlaikomų tautinių institucijų. Tuo tarpu Lietuvoje, kur gyvena apie 200 000 lenkų, valstybė išlaiko ne tik lenkiškus darželius, mokyklas, bet ir Universitetą!!!

Apie tai lenkai kukliai nutyli, tačiau kelia triukšmą dėl lenkų kalbos įvedimo į oficialų vartojimą – pasuose pavardes, gatvių pavadinimus ir netgi bendravimą lenkiškai valstybinėse įstaigose!!?

Akivaizdu, kad nuolaidų politika (t.y. privilegijų suteikimas) laukiamų rezultatų – lenkų lojalumo Lietuvai – niekada neduos, nes reikalavimų tikslas kitas – demonstruoti savo skriaudą, o ne pasidžiaugti neįtikėtinais turimais rezultatais. Juo labiau, kai ES tyrimai nustatė, kad Lietuva pati tolerantiškiausia valstybė Europoje!!! Todėl tiesiog būtina užtrinti šią teisybę riksmu, nors ir melagingu.

Bet visų šitų politinių peripetijų Lietuvos jaunimas nežino, nes to nei istorijos pamokose nemokino, nei žiniasklaida neviešino. Todėl naivus jaunimėlis patikėjo V. Tomaševskio pasiūlymu ir aktyviai šokosi integruotis į lenkų bendruomenę! O čia kaipsyk paskelbta AK paminėjimo šventė, tai nusimatė ir kostiumuotos buvusių kovų inscenizacijos? Juk buvo prieš kelis metelius Lietuvoje AK paradas 4 Vilniaus rajonuose? Buvo... Lenkų ulonai uniformuoti, ginkluoti, vėliavomis pasipuošę ne tik prajojo, bet ir su gyventojais pabendravo! Ir ne bet kas, o pati generolė ir maršalas!!! Taigi du lietuvaičiai, nuskubėjo į AK šventę, ir tuo pačiu į lenkų bendruomenės integraciją... Deja, deja. Aniems nepavyko net prisiartinti prie šventės vietos – prieš gerą puskilometrį juos sučiupo policija, užlaužė rankas, uždėjo geležinius antrankius ir nuvežė į policijos nuovadą. Taip, taip. Jūs nesuklydote skaitydami. Ne lietuvių genocidą vykdžiusios AK gerbėjus antrankiais surakino, o patiklius lietuviokus! Kaip anais Pilsudskio laikais, kai okupuotoje Rytų Lietuvoje sodindavo į kalėjimą net ir už tai, kad mokė vaikus kalbėti lietuviškai, taip ir šiandien Vilnijos krašte lietuvaičius antrankiais rakina!!! Ir ne tik rakina, bet ir policijos nuovadoje, net neatlikus jokio tyrimo, jau raštiškai įvairiais baisiais nusikaltimais kaltina!!! Kadangi jokių įrodymų nėra, kyla labai nemalonus įtarimas, kad bernaičius nuovadoje gal ir apkūlė? Bet vyrukai didvyriškai tyli ir savo pažeminimo neviešina...

Tuo tarpu „integracijos“ entuziastų tyrėjai kaip mat gavo (?) orderį kratai ir papurtė anuodviejų namučius bei konfiskavo kompiuterius ir mobiliuosius. Tai dabar, tikriausiai, pakratys visus dėdes su tetomis, pusbrolius su pusseserėmis ir draugus? Ir kruopščiai. Ko nepadarė su Kauno pedofilijos byloje buvusių 15 telefonų išklotinėmis...

Tačiau ši policijos pareigūnų kompetentingą, kvalifikuotą ir labai operatyvų darbą išmušė iš vėžių kita, skaitlinga lietuvaičių, atsiliepusių į V. Tomaševskio kvietimą integruotis, grupuotė. Ir jau nebe du jaunikaičiai, o kelios dešimtys Lietuvių Tautinio jaunimo atstovų su solidžiai barzdotu sąjungos pirmininku priešakyje!? Va, tiek antrankių policija neturėjo. Nes nebuvo pasiruošusi tokiam „integracijos“ antplūdžiui... Todėl šiuokart rankų nelaužė, nerakino, į mašinas nesodino ir į nuovadas nevežė.

V. Tomaševskis iš nuostabos tokį lietuvaičių nuoširdumą pavadino provokacija! Tik nepaaiškino, kokia provokacija? Juk pats kvietė. Lietuviai atėjo. Tai vietoj to, kad priimtų su duona ir druska, kad susikibus rankoms į šokio ratelį pakviestų, kad padainuotų – ėmė ir apkaltino provokacija?!! Nors šiaip ar taip pažiūrėtume į šį reikalą, provokaciją atliko ar ne pats V. Tomaševskis, viešai, per TV pasiūlęs lietuviams integruotis į lenkų bendruomenę? Tai lietuviai sutiko. Tačiau du pirmuosius – antrankiais surakino. Ir cypėn pasodino. Bet muštynių neišprovokavo! Ech, kaip nepasisekė...

Kito, kelių dešimčių būrio, matyt, nesitikėjo. Tai dabar, ištisą savaitę, Rytų Lietuvos lietuviai ir tuteišiai galės pasidžiaugti lietuvių kalba, dainomis ir šokiais...

O kas po to?

O po to ir vėl ta pati lietuvių lenkinimo epopėja Vilniaus krašte, naudojant ne tik Lenkijos labdaros svertus, bet ir Lietuvos valstybinių pašalpų ir biudžetinių lėšų skirstymo vietines galimybes. Ir vis nepraleidžiant progos pasiskųsti savo menama skriauda. Tai yra intensyviai eksploatuojant Gebelso taktiką, kad 100 kartų pakartotas melas tampa tiesa!

Taip kad lietuviai gali išsinerti iš kailio – vis tiek lenkų politikams bus negana. Juk tikslas ne Vilnius ar Vilnija, o visos Lietuvos integracija į Lenkiją kaip kažkada buvo integruoti Mozūrai. Tiek politine, tiek geografine, ekonomine ir kultūrine prasme.

Ir, atrodo, tai sekasi?

Politikoje – Želigovskio akcija neįvertinta? Ne. Todėl nesusipratimai ir toliau nesibaigs.

Geografijoje – autonomijos siekis neįvertintas administraciniu valdymu? Ne. Todėl Vilnijos krašto savivaldybių lygyje vykdoma akivaizdi prolenkiška politika.

Ekonomikoje – jau vien „Mažeikių naftos“ pardavimas lenkams (per amerikonų ir rusų grandinę) kasdien autotransporto savininkams kainuoja žymiai didesnes kainas nei aplinkinėse valstybėse bei toje pačioje Lenkijoje. O tos kainos tuo pačiu metu formuoja ir labai kategorišką nuomonę tiek apie lenkų mažumą Lietuvoje, tiek apie Lenkijos kaimynystę.

Kultūrine prasme lenkų siekisįteisinti savo kalbą Vilnijoje, lenkiškų pavardžių rašymą pasuose ar bent dviejų lenkiškų raidžių įdiegimą į lietuvių abėcėlę, tai tos pačios Pilsuckinės okupacijos pirmieji žingsniai. Kas seka toliau – žinome iš istorijos. Juk okupacinį lenkų režimą Vilniaus krašte galime lyginti su fašistinės Vokietijos ir komunistinės Rusijos režimais! Tai patvirtina „Armijos Krajovos veiklai Lietuvoje įvertinti“ komisijos išvados – taip, ji vykdė lietuvių genocidą ir dažnai daug žiauriau nei naciai ar sovietai.

Išsilaisvinusiose iš okupacijų valstybėse buvę okupantai neįgyja nei pilietybės, nei turi savo politinių organizacijų. Tik vienintelėje pasaulyje Lietuvoje vietoj atsiprašymo ir žalos atstatymo yra „Rusų sąjunga“ ir „Lenkų rinkimų akcija“, kas įgalina buvusius grobikus dalyvauti valstybės politiniame gyvenime ir įtakoti įstatymleidystę.

Toks neįtikėtinas politinis fenomenas Lietuvoje provokuoja buvusius okupantus net atviriems išpuoliams (Sausio 13 d., autonomijos kūrimą) arba Lygių galimybių įstatymo priedangą – į privilegijų reikalavimus.

Netgi po Europos Pagrindinių teisių agentūros (FRA) atliktų tyrimų ir paviešintų rezultatų apie tolerancijos mažumoms lygius visoje ES, netgi nustebinus visą Europą 3-4 kartais mažesne diskriminacija Lietuvoje nei Italijoje, Prancūzijoje ar Švedijoje, lietuviai ir toliau yra žeminami tikrovės neatitinkančiais kaltinimais Europos politinėje erdvėje. Akivaizdu, kad buvę okupantai nebus lojalūs Lietuvai, todėl nėra verti mūsų valstybės tolerancijos. Privalome elgtis taip, kaip kad elgiasi su okupantais viso pasaulio valstybės. O būtent: nesuteikti buvusiems okupantams pilietybės – ką padarė Latvija ir Estija; kadangi pilietybės jau suteiktos – būtina papildyti Baudžiamąjį kodeksą lojalumą ginančiu straipsniu su sankcija – atimant pilietybę; suspenduoti ir eliminuoti iš politinio ir visuomeninio gyvenimo „Rusų sąjungos“ ir „Lenkų rinkimo akcijos“ organizacijas; įvesti administracinį valdymą Vilnijos krašto 4 rajonuose; nutraukti bet kokį rusų ir lenkų bendruomenių finansavimą iš Lietuvos biudžeto lėšų, o būtent šių Lietuvos mažumų darželių, mokyklų ir kitų kultūros bei religijos įstaigų valstybinį išlaikymą, perskirstant šias lėšas lietuviškoms Rytų Lietuvos organizacijoms.

Ir šias priemones būtina įgyvendinti greitai, nes jos visos – yra ginant LR Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas ne tik lygias teises, bet ir draudimą teikti privilegijas!

Kaip nežiūrėsi, bet tik privilegija yra pilietybių suteikimas buvusiems okupantams. Tik privilegija yra ir okupantų politinės („Rusų sąjunga“ ir „Lenkų rinkimų akcija“) organizacijos, įregistruotos Lietuvoje. Tik privilegija yra jų švietimo – kultūros įstaigų išlaikymas iš Lietuvos biudžeto, kai pasaulio valstybėse mažumas remia tik jų etninės valstybės. O autonomijos reikalavimas ar faktinis vykdymas – jau yra nusikaltimas. Kaip nusikaltimas yra ir Draučių kaimo sušaudymas. Tai Armijos Krajovos vykdyto lietuvių genocido tąsa. Nusikaltimas yra ir Armijos Krajovos minėjimai, pagerbimai vietoj pasmerkimo ir žalos atlyginimo pareikalavimo.

Štai su tokiu privilegijų okupantams užnugariu Valdemaras Tomaševskis jau išdrįso viešai pasiūlyti lietuviams integruotis į lenkų bendruomenę! O Putinas - garantavo rusakalbių gynimą artimojo užsienio valstybėse.

Argi neaišku, kam naudinga, kai du pešasi, o trečias laimi?

Juk aišku kam.

Aišku, kas ir padeda. Jei ši valdančioji dauguma neeliminuos okupantų organizacijų iš politikos ir biudžeto, tai rinkėjai juos eliminuos iš rinkimų biuletenių.

Atgal