VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

02.08. ARVYDAS JUOZAITIS SIŪLO VIETINIŲ PINIGŲ SISTEMĄ

Viešojoje politikoje ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijoje daug kalbama apie būtinybę mažinti socialinę atskirtį ir įveikti skurdą. Statistikos duomenimis apie trečdalis Lietuvos piliečių priklauso „skurdo rizikos” grupei. 

Nuo 2005 metų, kai prasiplėtė Europos Sąjunga, Lietuvoje įvyko didžiausias bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo pokytis visoje Europos Sąjungoje. Tačiau tai nepadėjo suvaldyti nesiliaujančios masinės emigracijos, kadangi socialinė atskirtis taip pat augo ir pagal Lietuvos bei ES statistinius duomenis ji ir yra viena didžiausių Europos Sąjungoje.

Arvydas Juozaitis

Kandidatas į Prezidentus, Sąjūdžio pirmeivis Arvydas Juozaitis vasario 2 d., naujai kuriamo judėjimo „Lietuva yra čia” sueigoje pasiūlė kaip kovoti su Lietuvos regionų ekonominiu nuosmukiu ir ištuštėjimu. Pasiūlymas netikėtas: skatinti regionų vidaus mainus per „trumpąsias prekybos grandines”, panaudojant vietinėse bendruomenėse pripažįstamus vietinius atsiskaitymo vienetus, vietinius pinigus. 

Arvydo Juozaičio komanda netgi parengė specialaus įstatymo projektą – Tautos iždo ir vietinių pinigų įstatymą. Projekte siekiama pasinaudoti daugelio ES šalių bei kitų Vakarų šalių (JAV, Kanada, Brazilija) patirtimi, kur šalia euro ar nacionalinių valiutų lygiagrečiai veikia ir daugiau ar mažiau išplėtotos vietinių pinigų, elektroninio ir popieriniais atsiskaitymo vienetais paremto „abipusio kredito” (angl. mutual credit) sistemos.

Vietinių (bendruomeninių, socialinių, papildomų, angl. community, complementary currencies) pinigų funkcionavimas jau turi plačią kelių dešimtmečių istoriją, nors jo prototipų būta net ir XXa. pirmoje pusėje (vienas ryškiausių pavyzdžių – tai JAV F. Ruzvelto iniciatyvos 1933-1936 m.m. didžiosios depresijos metu). Ypač pamokantis Šveicarijos pavyzdys, kur nuo 1934 metų iki dabar sėkmingai veikia lygiagrečių, nuo šios šalies franko nepriklausomų prekių ir paslaugų mainų bankas – WIR Bank, kurio metinė apyvarta viršija 3 mlrd. eurų. Jis yra itin veiksmingas socialinių ir ekonominių krizių laikotarpiu.

Šiandien nesunku susipažinti su vietinių pinigų sistemų pavyzdžiais daugelyje ES šalių ir kitose Vakarų valstybėse. Mokslinė vietinių pinigų emisijos ir funkcionavimo analizė parodė, kad jie turi didžiulį prekybos vietinėmis prekėmis ir paslaugomis skatinimo potencialą, o tuo pačiu – stimuliuoja vietinę ekonomiką, kurios paprastai neskatina komerciniai bankai ir didieji prekybos tinklai.

Vietiniai pinigai, tai galingas vietinių bendruomenių stiprinimo įrankis, tai socialiai atskirtų, skurstančių žmogų įtraukimo į ekonominę veiklą variklis. Jie ypač efektyvūs ekologinių prekių mainams, todėl dažnai siejami su žaliosios ekonomikos strategijomis.

Kita vertus, tokie vietiniai (socialiniai, bendruomeniniai) pinigai nėra klasikiniai pinigai. Pirmiausia todėl, kad jie nėra skirti kaupimui ir investavimui, o tik vietinių prekių ir paslaugų mainams, vartojimui. Net ir šių „pinigų“ galiojimo laikas dažnai ribojamas.

Vakarų Europoje ir kitose Vakarų šalyse yra taikytos trijų rūšių vietinių pinigų emisijos strategijos: 1) vietinių bendruomenių iniciatyva; 2) vietinės savivaldos iniciatyva; 3) valstybės iniciatyva. Kadangi Lietuvos bendruomeninės vietinių pinigų iniciatyvos iki šiol neprigijo (gal dėl įvairių teisinių barjerų), tai Arvydo Juozaičio manymu, Lietuvoje yra tikslinga nustatyti valstybės skatinamas ir prižiūrimas vietinių pinigų sistemų iniciatyvas, tam įsteigiant nedidelę centrinę valstybės instituciją (Tautos iždą).

Vis dėlto pagrindinis vietinių pinigų operatorių vaidmuo tam tikromis sąlygomis pagal Projektą būtų suteikiamas savivaldybėms, mainais į jų prisiimtus konkrečius įsipareigojimus įgyvendinti tikslines vietinės ekonomikos gaivinimo programas.

Tarptautinė patirtis rodo, kad vietinių pinigų sistemos gerai veikia, jeigu atitinkamoje teritorijoje yra sudaroma plati juridinių ir fizinių asmenų asociacija, kuri sutartiniu pagrindu pripažįsta tokius vietinius pinigus kaip vietinių prekių ir paslaugų mainų atsiskaitymo/apskaitos priemonę. Daugiau ar mažiau išplėtotų vietinių pinigų sistemų yra visose ES šalyse, taip pat JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Argentinoje.

Arvydas Juozaitis, siekdamas siūlomos strategijos populiarumo ir platesnio pasitikėjimo, siūlo vietinius pinigus pavadinti litais, prie šio bendrinio pavadinimo pridedant atitinkamo vietinio miesto/rajono pavadinimą (Raseinių litai, Skuodo litai ir pan.).

Asociacijas, kurios drauge su savivaldybe (savivaldybėmis) vykdytų vietinių litų operatoriaus funkcijas, Arvydas Juozaitis siūlo vadinti vietinėmis Litų asociacijomis. Iš verslo subjektų jose galėtų dalyvauti tik smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, šeimos ūkiai.

Taigi, Arvydo Juozaičio ir jo komandos pasiūlytas projektas sudarytų sąlygas vietinių pinigų sistemoms vystytis visoje Lietuvoje, priklausomai nuo vietinių bendruomenių ir savivaldybių iniciatyvumo. Vietinių litų sąskaitas pagal sutartis su Tautos iždu aptarnautų vietinės kredito unijos arba kitos Tautos iždo atstovybės.

Arvydas Juozaitis atmeta kritiką, kad esą tokia iniciatyva prieštarautų Europos Sąjungos teisei, kadangi daugelyje Europos Sąjungos šalyse tokie papildomi vietiniai pinigai veikia greta euro ir jokios sumaišties nesukelia. Vakarų Europoje Europos Sąjunga netgi remia lyginamuosius vietinių valiutų veikimo tyrimus (Community Currencies in Action, CCA).

Vasario 2d. sueigoje, kuri įvyko Vilniaus taikomosios dailės muziejuje buvo pristatytos pagrindinės Arvydo Juozaičio rinkimų programos nuostatos, paskelbti šio kandidato komandos nariai, tarp kurių yra žinomų menininkų, mokslininkų, visuomenininkų ir sporto autoritetų.

Užsakymo Nr.22

Atgal