POLITIKA
06.07. Pažadėjai, žmonės patikėjo – pažadus liko tesėt
Vaclovas Volkus
Žmonės pavargo nuo per šių metų pirmąjį pusmetį dalinamų triukšmingų partinės valdžios ir susikompromitavusių partijų bėglių komitetųpažadų, nuo tarpusavio rinkiminių rietenų, ketinimų dorai rūpintis eiliniais piliečiais, kuriančiais materialines vertybes, mažinti atskirtį tarp turtėjančios mažumos ir galą su galu vos besuduriančiais žmonėmis.
Dar neužgesus rinkimų į savivaldybių merus ir tarybas aistroms, prasidėjo prezidento ir dviejų referendumų – Ar reikia mažinti Seimo narių skaičių iki 121 ir dvigubos pilietybės – palikti Lietuvos pilietybę piliečiams po 1990 metų nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems gyventi į ES ir NATO šalis ir priėmusiems tų šalių pilietybę, ir pagal ES nustatytą kvotą vienuolika atstovų, pasiūlytų partijų ir komitetų ir tautos išrinktų į Europos parlamentą atstovauti Lietuvą.
Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo 9 pretendentus. Kiti pretendentai atkrito, nes neįvykdė reikiamų sąlygų. Prasidėję debatai vyko per LRT nacionalinį transliuotoją ir susitikimuose su rinkėjais. Politologai, visuomenės dalis, besidominti rinkimų eiga, spauda, vertino nevienareikšmiškai – stebėjo besirungiančių kompetenciją, patirtį, elgseną. Pirmame rinkimų ture daugiausia balsų surinko ekonomistas, bankininkas Gitanas Nausėda ir finansininkė, Seimo narė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis liko trečias. Kadangi nei vienas iš balsavusiųjų nesurinko daugiau kaip penkiasdešimt procentų rinkėjų balsų, vyko antras rinkimų turas tarp G.Nausėdos ir I. Šimonytės. Dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir dvigubos pilietybės referendumas neįvyko, trūko reikiamo balsų skaičiaus. Prieš referendumą pasisakė konservatoriai, liberalai. Tai, matyt, ir nulėmė jo sėkmę. Antrajame ture dalyvavo 53,88 proc. rinkėjų. G.Nausėda surinko 65,68 proc., už jį balsavo 881 tūkst. 496 rinkėjai, už I. Šimonytę 33,04 proc. arba 443 tūkst. 394 rinkėjai. Tokia paprasta, aiški eiliniam žmogui suprantama rinkimų eiga, iš devynių kandidatų renkant Lietuvos Respublikos valstybės vadovą – prezidentą Gitaną Nausėdą.
Šalyje didžiulė pajamų ir turto nelygybė
Buvusių kandidatų rinkiminiai pažadai jau istorija, o išrinkto prezidento G.Nausėdos pažadai – jo garbės ir pareigos žodis, remiantis Konstitucijos suteiktomis galiomis, sąžiningai ir atsakingai jas vykdyti su jo šūkiu „Lietuvą paversti gerovės valstybe“.
Kai kurioms tautos socialinėms grupėms, kurių, anot parlamentaro Vytenio Andriukaičio, apie 100 tūkstančių žmonių gyvena valstybės socialinės gerovės sąlygomis, gerovę sukūrė buvę šalies prezidentai su išrinktais seimais. Kita tautos dalis – du milijonai žmonių – dirbančių ir kuriančių materialines gėrybes, dauguma senatvės pensininkų skursta, galą su galu nesuduria – gyvena skurdo rizikos sąlygomis.
Nesąžiningai paskirsčius BVP, atsiradusi didžiulė šalies daugumos žmonių pajamų ir turtinė nelygybė siekia iki septynių kartų. Iš čia ir politinės galios nelygybė, emigracija, dvasinio skurdo nesibaigiančios apraiškos. Iš 28 ES valstybių esame jų antri-treti nuo galo.
Europos komisijos Ekonominių ir finansinių reikalų direktoriato vadovas B.Anželis, pristatydamas Lietuvos ataskaitą nepalankiai atsiliepė, žėrė kritiką, kad Lietuvos valdžių problema yra nepateisinamai aukšta pajamų nelygybe tarp socialinių grupių. Lietuva už socialinio teisingumo nepaisymą buvo kritikuota ir anksčiau. Prezidentas G.Nausėda, pažadėjęs išspręsti šią opią finansinę problemą turėtų inicijuoti ne dėl žmonių akių kasmetinį, bet realius progresinius–tarifinius gyventojų pajamų, pelno, didelio nekilnojamojo ir prabangaus turto mokesčius mūsų kaimynų Skandinavijos šalių, Vokietijos pavyzdžiu.
Kartu su prezidento rinkimais vyko ir 751 Europos parlamento rinkimai. EP nustatytas Lietuvai 11-kos atstovų skaičius. Rinkimai vyko pagal partijų ir visuomeninių komitetų sąrašus. Buvo išrinkti visi 11-ka atstovų.
ES biudžetą sudaro 1,950 mlrd. eurų. Šį biudžetą sudaro ES nacionalinių valstybių nario mokestis. Jis apskaičiuojamas nuo nacionalinių valstybių BVP. Lietuvos metinis nario mokestis 2016 m. siekė 420 mln. eurų, 2017 m. – 434 mln. eurų.
EP neturi įstatymų leidybos iniciatyvos. Jis gali svarstyti tik Europos komisiją liečiančius ES teisės aktus, konkrečiai neatstovauja ES nacionalinių valstybių reikalus. Išrinkti nacionalinių valstybių parlamentarai EP pasiskirsto po jo frakcijas, komitetus. Tie mūsų vienuolika atstovų ištirpsta 451 Europos parlamentarų jūroje. Eilinio parlamentaro mėnesinė alga 8 757 eurai. Už kiekvieną posėdyje dalyvavimą mokama 320 eur dienpinigių. Stebėtinai didelės parlamentinės išlaidos ir kitos karališkos privilegijos. Europarlamentaras gali turėti iki 17-kos apmokamų padėjėjų. Buvusio europarlamentaro pensija priskaičiuojama nuo išdribtos kadencijos. Išdirbus vieną kadenciją priskaičiuojama 1,5 tūkstančio Eur mėnesinė pensija. Išdirbus dvi - pensija dvigubėja iki trijų tūkstančių Eur ir t.t.
Atgal
.jpg)
