VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

08.24. Būkime patikimais valstybės piliečiais

Vaclovas Volkus

Pažvelkime į mūsų tautos istorinės praeities panoramą: knygnešių, daraktorių - „vargo mokyklos“, paskutinio 19-to amžiaus paskutinių dešimtmečių lietuvių šviesuolių tautinio atgimimo - lietuvybės žadintojų laikmetį.

Pažvelkime į anos nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjų - patriotų veiklą, jų pastangas steigti atokiausiuose šalies kampeliuose kultūros - švietimo židinius, tautines organizacijas, draugijas vardan tos atgimstančios Lietuvos.

Kas tos taikios laisvos Lietuvos, ugdančios materialinio ir dvasinio gyvenimo gležnus daigus sutrypė, jų kūrėjų brutalia ranka pradėjo naikinti - tremti iš tėvynės, likusius versti klusniais sovietais?

Prisiminkime 1940-uosius metus. Kas svetimųjų nešančiam blogiui - nelaisvės metais pasipriešino? Tai pirmoje eilėje anos, atgimusios Lietuvos, patriotiškai ugdytas lietuviškas jaunimas - gimnazijų moksleiviai, studentai, buvusios Lietuvos kariuomenės kariškiai, šauliai ir t.t. Kas mūsų tautos istorijos bėgyje talkininkavo, pardavinėjo užkariautojams tautos savastį? Tai tautos išdavikai, už pažadėtą postą, Judo grašį pardavinėjo Tėvynę. Laisvę iškovojusios tautos išdavikus šnipus, tarnavusius kitos valstybės interesams, skaudžiai bausdavo.

Knygnešiai. Kulturosuostas.lt

Knygnešiai. Elektrenumuziejus.lt nuotr.

Lietuvos valstybę kūrė ne svetimtaučiai, ne tautinės mažumos, bet Lietuvos tauta - lietuviai, kas buvo rašyta anų laikų ir dabarties nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos straipsniuose. 1940 m., Lietuvos valstybei atsidūrus pavojuje, tautinių mažumų atstovai rusai, lenkai, žydai, istorijos laikmečiais atsidūrę Lietuvoje, daugumoje tapo abejingais jos likimui. Štai ką pasakojo buvęs kėdainietis, Kėdainių gimnazijos mokinys, dalyvavęs  1940 m. abiturientų išleistuvių šventėje. Ta proga lietuviai abiturientai sugiedojo Lietuvos himną - Lietuva tėvyne mūsų... Buvę abiturientai žydai – Internacionalą. Apie tai teko skaityti 1940-1941 metų moksleivių pasipriešinimo okupacijai aprašytą įvykį. Būdamas Jonavos pradžios mokyklos 6-to skyriaus moksleivis, dalyvavau 1941 m. gegužės 1-osios demonstracijoje. Pražygiavus moksleiviams, pasirodė suaugusiųjų kolonos. Vienoje jų, dainuodami rusiškai „Katiušą“, pražygiavo žydai. Pamąstykime ir įvertinkime šios tautinės mažumos mestą iššūkį tautai, prarandančiai savo nepriklausomybę. Ir pogrindyje, palyginus su lietuviais, dalyvavo neproporcingai didelis žydų ir rusų skaičius, skelbia LKP pogrindžio statistika. Anoje Lietuvoje tautinės mažumos naudojosi plačia kultūrine autonomija.

Iš Jonavos rajono Užuselių apylinkių kaimų buvo ištremtos į Sibirą 1863 metų sukilėlių šeimos. Į jų vietas buvo atkelti rusai kolonistai, pastatyta jiems cerkvė. Dalis jų pragėrė perkėlimo pašalpas, išvažiavo atgal į Rusiją. Didžiuma liko gyventi nepriklausomoje Lietuvoje. Ši rusų tautinė mažuma tapo Lietuvos piliečiais, galėjo naudotis visomis kultūrinėmis teisėmis ir pareigomis - tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Vienok, šios tautinės mažumos atstovai nepriklausomybės metais tarnavo Maskvos diriguojamam komunistiniam pogrindžiui, pasistačiusiam tikslą griauti valstybę iš vidaus, pasitarnauti Maskvos invazijai; ir pasitarnavo...

Man dirbant Kėdainių r. Šėtos kolūkyje, buvęs Pašėtės kaimo ūkininkas, 80 metų senukas Vaišvila 1961 m. pasakojo, kad 1863 m. pralaimėjus sukilimą, jo tėvo brolis su dviem sukilimo dalyviais slapstėsi gretimame Gaižiūnų miške, žiemą – pas patikimus ūkininkus. Ypač saugojosi Narbutiškių „staravierų“ - rusų sentikių, prieš kelis šimtmečius nesutikusių su Maskvos cerkvės reforma ir pabėgusiems į Lietuvą. Lietuva juos priglaudė, o jie...

Lietuvos lenkų tautinė mažuma, tai ne etninių lenkų, bet lietuvių, gyvenusių savo etninėse žemėse, lenkinimo pasekmė. Daugelį amžių gyvenimas vienoje Žečpospolitos valstybėje, oficialus bendravimas valstybine lenkų kalba, bendra tikyba, išsivadavimo kovos buvo artimiausioje kaimynystėje pasiekiamas Vilniaus miestas ir kraštas, tuo pačiu lietuvių vykęs pasipriešinimas polonizacijai. Ne taip seniai to krašto senoliai sakydavo „Mes tuteišai - vietiniai, polskoj viary“. Vokietinami Klaipėdos krašto lietuviai sakydavo: „Mes šišioniškiai“.

Peržvelgęs savo tautos paskutinių dviejų šimtmečių istorinę panoramą, santykius su dabar vadinamomis tautinėmis mažumomis, reziumuoju – mes, lietuviai, savo jėgomis ant tautos laisvės aukuro paaukojome geriausių savo sūnų ir dukrų gyvybes, kūrėme, ir ne kartą atkūrėme savo tautinę valstybę, ir tai įrašėme Konstitucijoje. Joks tautos atplaiša, jokia mažuma, nepridėjusi nė piršto, priešingai - šiandieną besinaudojanti mūsų iškovotais vaisiais, neturi teisės kištis į mūsų vidaus reikalus, nurodinėti kam, kur, kokius statyti paminklus savo tėvų žemėje, ką garbinti, kuo didžiuotis, ką remti ir ko neremti.

Dabartinis Lenkijos prezidentas A.Dūda savo inauguracinėje kalboje, kreipdamasis į tautinių mažumų piliečius ukrainiečius, vokiečius, kalbėjo: „Jūs pirmoje eilėje privalote gerai mokėti lenkų kalbą“, tai neįmanoma be integracijos. Čigonų taboro tautinės mažumos gyvenimas, žvalgantis į buvusios tėvynės vadų interesus, veda prie visokių svetimų - karinių šlovės juostelių viešo demonstravimo, Lietuvos valstybės paso „reformos“, švietimo srityje mokyklų privilegijų, valstybės istorijos, įstatymų, kalbos negerbimo atvejų ir kitų kaprizų.

Mes, lietuviai, iš savos karčios istorinės patirties, savo pavyzdžiu turime daryti išvadas. Nuolaidžiavimas savo tautos interesų sąskaita yra išdavystė.

Lietuvos valstybės prezidentas G.Nausėda, lankydamasis A.Smetonos tėviškėje, prie ukmergiečių pastatyto paminklo samprotavo: jeigu kai kam atrodė ne laikas, tai dabar ateina laikas tautai nusipelniusius žmones įamžinti paminkluose, knygose. Tautos atplaišos, nežinia kieno finansuojamos, nesnaudžia, užpildo erdvę.

 

 

Atgal