VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

08.25.Kaip V. Putinas valdo demokratiją

 Antanas Šimkūnas

Pasaulio žiniasklaida išplatino įspūdingą Maskvoje darytą nuotrauką, vaizduojančią Rusijos prezidento Vladimiro Putino „valdomą demokratiją“. Nuotraukoje vaizduojama, kaip Maskvoje, vykstant protesto mitingui prieš nedemokratinius Maskvos dūmos rinkimus, gatvėje atsisėdusi jauna septyniolikmetė protestuotoja Olga Misik skaito ją apsuptiems, guminėmis lazdomis ginkluotiems Rosgvardijos pareigūnams Rusijos konstitucijos ištrauką apie žmogaus teises ir laisves. Netrukus mergina  buvo sušiupta, per prievartą įgrūsta į autobusą ir drauge su kitais suimtaisiais protestuotojais nuvežta į areštinę. Tik advokatui įsikišus nepilnametė buvo paleista.

 Ši nuotrauka labai daug ką pasako, atspindi dabartinę padėtį Rusijoje. Pirmiausia ji rodo, kad į kovą prieš antidemokratinį režimą įsijungia vis daugiau jaunimo. Ir ne tik gyvenančio Maskvoje. Olga Misik, pasirodo, gyvena ne  sostinėje, o  Voskresenske, esančiame už 80 kilometrų nuo Maskvos. Ji žurnalistams papasakojo, kad protesto mitinguose dalyvauja jau antri metai, nes negali ramiai sėdėti, kai šalyje negerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, nesilaikoma įstatymų. Antra vertus, nuotrauka atskleidžia rimtą susipriešinimą Rusijos visuomenėje. Vyksta tikras karas – vienoje pusėje vis augančios protestuotojų minios, kitoje – stiprinamos jėgos struktūros. Prezidentui pavaldi Rosgvardija neseniai buvo sukurta būtent demonstracijoms vaikyti, nes viena policija nebesusitvarko. Tas karas vyksta net šeimose. Olga Misik žurnalistams pasakojo, kad jos tėvai neleidžia jai dalyvauti protesto mitinguose . Tėvas dievina ne tik V. Putiną, bet ir Staliną, smerkia protestuotojus.

Olga Misik

  Ir pagaliau, trečia, nuotrauka lyg veidrodis atspindi, kas yra ta V. Putino deklaruojama  „valdoma demokratija“.  Pasak jo,  pliuralizmas, liberalizmas jau atgyveno, išsisėmė. Ateina „valdomos demokratijos“ laikai. Tik ji gali valstybėje išsaugoti tvarką ir teisingumą. Ją įgyvendinti gali tik viena partija, o dar geriau – vienas žmogus. Suprask, kad Stalinas buvo pats geriausias tokios demokratijos įgyvendintojas,  štai kodėl, pasak V. Putino, Sovietų Sąjungos sugriovimas buvo „pati didžiausia XX amžiaus tragedija“.  Žinoma, vienam žmogui, tuo labiau pasiryžusiam valdyti valstybę iki gyvenimo pabaigos, nėra lengva susitvarkyti savo kieme, o dar norint susigvelbti žemės gabalą iš kaimyno. Būtina turėti didžiulę, patikimiausią, slapčiausią talkininkų armiją. Ar ką geresnio „valdomos demokratijos“ kūrėjai yra išradę už KGB? Žinoma, ne. Nė viena pasaulio valstybė, tiksliau, nė vienas diktatorius tokios galingos, tokios gyvybingos  talkininkų armijos nebuvo sukūręs. Nors Sovietų Sąjunga žlugo, jos ištikimosios talkininkų armijos likučiai išliko ir tarnauja „valdomai demokratijai“ toliau. Jie puikiausiai įsikūrė Kremliuje, jėgos struktūrose, ministerijose, diplomatijoje. Ir dirba toliau, nes buvusių čekistų nebūna. Tie, kas jiems priešinasi, kas juos demaskuoja, gauna arbatos su mirtina radiacija..

  „Valdomos demokratijos“, žinoma,  neįgyvendintum vien su slaptųjų tarnybų pagalba. Reikalinga ir visuomenės, žiniasklaidos, bažnyčios pagalba. Visa tai sutvarkyta, sustyguota Rusijoje gerai. Dirba visi išvien vardan „valdomos demokratijos“. Josifui Visarionovičiui „valdomą demokratiją“  įgyvendinti padėjo spaliukai, pionieriai, komjaunuoliai. Vladimirui Vladimirovičiui dabar padeda dešimtys tūkstančių jaunimo judėjimo „Naši“ aktyvistų, kurių stovyklose lankosi pats prezidentas, „Naši“ ideologiją vadindamas „našizmu“. Tuo tarpu V. Putino kritikai nuogąstauja, kad ateityje ši jaunimui brukama ideologija gali virsti nacizmu. Jaunimui įrodinėjama, kad nacizmo pavojus ateina iš Vakarų, kad amerikiečiai suorganizavo perversmą Ukrainoje, kad dabar to siekiama Maskvoje, kur kurstomos visuomenės demonstracijos reikalaujant leisti rinkimuose į Maskvos dūmą kandidatuoti ir opozicijos atstovams. Kremlius to labiausiai bijo, nes jeigu bus leista tai daryti Maskvoje, tokia erezija užsikrės ir kiti Rusijos miestai. Todėl brutaliai puolami demonstrantai, masiškai areštuojami, grūdami į areštines ir kalėjimus, kaltinant juos, kad jie nori užgrobti valstybines įstaigas. Todėl negalima leisti, kad rinkimuose  dalyvautų ir opozicijos atstovai. Yra viena partija „Vieningoji Rusija“, to ir užtenka. Argi ji blogai tvarkosi Rusijos dūmoje? Ji leido „žaliųjų žmogeliukų“ pulkams okupuoti Krymą, pradėti karą prieš Ukrainą, kuri bando išsivaduoti iš Kremliaus globos, neleidžia užsienio valstybėms ir tarptautiniam teismui išduoti karinių nusikaltėlių. Rusijos dūma yra priėmusi gausybę įstatymų, varžančių partijų, visuomeninių organizacijų kūrimą, ribojančių pagrindines žmogaus teises ir laisves. Ir kai užsienio politikai, žmogaus teisių gynimo organizacijos priekaištauja Rusijai, kad  ji pažeidžia žmogaus teises ir laisves, visą laiką sulaukia neigiamo Kremliaus atsakymo, esą viskas vyksta pagal įstatymus.

  Kad pateisintų savo vidaus ir užsienio politiką, Kremlius pradėjo neregėto masto prieš užsienio valstybes nukreiptos propagandos kampaniją, kokios nematėme net šaltojo karo metais. Į tą kampaniją įtraukti ne tik spaudos, radijo, televizijos žurnalistai, bet ir specialiųjų tarnybų pareigūnai, naujų informacijos technologijų specialistai. Vakarų analitikai stebisi, kiek daug paskleidžiama melagingos informacijos, kaip klastingai skverbiamasi  į kitų valstybių vidaus gyvenimą, į vykstančius rinkimus, kaip bandoma sukompromituoti nepalankius politikus ir kaip remiami  Kremliui palankūs veikėjai. Analitikai kaltina Vakarų valstybių politikus, kad jie neįvertina tokio Kremliaus elgesio, tiki tuo, ką sako jo vadovai ir ką skleidžia Rusijos propaganda. Bandoma reaguoti tik po to, kai Kremliaus klastinga  veikla pasidaro akivaizdi. Kremlius  naudojasi Vakarų politikų naivumu, primeta jiems kaltę už vėl pradedamas ginklavimosi varžybas, už įtampos židinius ir pan. Vargu, ar Ukraina būtų susidūrusi su Rusijos agresija, jeigu Vakarų valstybės, tarptautinės organizacijos būtų adekvačiai reagavusios į Kremliaus elgesį. Vakarų valstybių žvalgyba ir politikai pražiopsojo, kai V. Putinas formavo „žaliųjų žmogeliukų“ divizijas Ukrainai užgrobti. Tik didvyriškas ukrainiečių pasipriešinimas sustabdė agresorių, nors jis žadėjo po poros valandų būti Kijeve.

 

 

 

 

 

 

 

 

Atgal