VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

08.30. Politikai įpinami į rusų žvalgybos tinklą uostamiestyje

Česlovas Iškauskas

Bičiulis pasakojo: paprašė uostamiestyje gyvenančių giminaičių stebėti Rusijos konsulatą Klaipėdoje. Šiaip sau, ne kokio nors užsakyto sekimo tikslais. Pastatė automobilį atokiau tykios Šermukšnių gatvės. Ir ką manote: prie konsulato rūmų riedėjo ištaigingos mašinos su lietuviškais ir rusiškais numeriais, vienos buvo įleidžiamos į vidų, kitos likdavo stovėti gatvėje. Iš jų lipo dailūs ponai ir ponios, kartais matyti, žinomi, dažnai – vyrai pilkais kostiumais, garsios moterys, kitokie veikėjai…

Šiuo pasažu nenoriu pasakyti, kad kaimyninės valstybės diplomatiniuose rūmuose (kita jų dalis yra K. Donelaičio gatvėje) kas nors dedasi neįtikėtino, slapto ar nusikalstamo. Tai Rusijos Federacijos teritorija, ir į ją įžengti be leidimo ar gauti nesuderintą informaciją negali.

Bet Irinos Rozovos (ir ne tik jos) atvejis liudija, kad dažni Seimo narės vizitai į Klaipėdą (na, sakykim, čia jos tėvonija) ir į šį pastatą susiję su politikės interesais. Kokiais? Galime daryti tik prielaidas. Jos remiasi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimu bei VSD pateiktais duomenimis.

Pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamento duomenimis Seimo narė I. Rozova ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, o jos sprendžiamų klausimų pobūdis, VSD vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Seimo narės kontaktai su Rusijos federacijos diplomatais neapsiribojo vien tik oficialiais formatais. Pateikiami 8-9 metų senumo pavyzdžiai, kai I.Rozova susitikinėjo su Rusijos diplomatais ir įvairaus rango pareigūnais, galimai ieškodama politinės ir finansinės paramos savo politinei grupuotei, aptardama jos jungimąsi su LLRA-KŠS, sąjungos Vilniaus skyriaus steigimo galimybes, politinių koalicijų formavimo procesus.

Buvo tariamasi ir dėl I. Rozovos išlaidų, patiriamų dėl susitikimo su Rusijos Federacijos diplomatais, kuomet buvo vykstama iš Klaipėdos į Vilnių, kompensavimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo siekiama išvengti tiesioginių piniginių perlaidų, kad nebūtų pakenkta I. Rozovai kaip politikei. VSD duomenimis I. Rozova susitikinėjo su Rusijos diplomatais neoficialioje aplinkoje – kavinėse, restoranuose, parkuose, tai yra, nuošalesnėse vietose. Rusijos diplomatais ją sveikino švenčių, asmeninių sukakčių progomis, kvietė į renginius ne diplomatinėse atstovybėse.

Įdomiausia tai, kad Seimo narė apie šiuos kontaktus ir pokalbių turinį neinformavo Seimo vadovybės, nors parlamentarė 2014 m. buvo VSD pareigūno informuota apie tokių susitikimų keliamą grėsmę, o vėliau, 2017 m., pildydama prašymą leidimui dirbti su įslaptinta informacija gauti, ji nuslėpė kontaktus su Rusijos diplomatais.

Rusijos konsulatas Klaipėdoje. RF Konsulato nuotr.

Negana to, paaiškėjo, kad LLRA-KŠS frakcijos narė palaikė kontaktus su buvusiu Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu, kuris prieš penkerius metus buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatiniu statusu. Mat, V. Malyginas yra siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. (2014 m. gruodį jis buvo paskirtas ambasadoriumi Maltoje). I.Rozova tai irgi nuslėpė. Tai paliudijo ir Seimo NGSK piurmininkas Dainius Gaižauskas. Dėl to Seimo narei nebuvo leista dirbti su slapta informaciją, bet ši nuobauda – kaip nuo žąsies vanduo…

Bet dėmesį atkreipė ir kitas aspektas: buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas VSD informaciją turėjo, tik nesidalino su komiteto nariais. Pasak D. Gaižausko, sukurta speciali tyrimų komisija turės išsiaiškinti ir tai. Metamas šešėlis ir ant Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, kuris taip pat nutylėjo šias aplinkybes. Jis tvirtino, esą pernai sausį jis gavęs VSD informaciją apie I. Rozovos patikrinimą ir ėmęsis „būtinų priemonių“: pasidalinęs ja su V. Baku ir LLRA-KŠS frakcijos seniūne R.Tamašuniene – ištikima V. Tomaševskio bendražyge… Beje, šio Europos Parlamento nario padėjėja ilgą laiką buvo ta pati I. Rozova…

Štai ir viskas. Galai į vandenį. Aplaidumas, užmaršumas ar neatsargumas? Ar sąmoninga kenkėjiška veikla? Ar nebūtų vėl nutylėta, jeigu ne opozicijos iškelta žinia, kad I.Rozova dalyvavo abejotinos pakraipos Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje? Juk į ją Seimo delegaciją leido išvykti pati Seimo valdyba…

Problema net ne ta, kad vienas ar kitas politikas įtraukiamas į neva nekaltą žvalgybininkų žaidimą. Politologas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas sakė, kad „šito tyrimo tikslas turi būti išsaiškintas sisteminis Rusijos poveikis Lietuvos politinei sistemai – per politines partijas, per atskirus asmenis“. Jis tikina, kad „nekaltuose“ susitikimuose „buvo aptarinėjamos ir derinamos politinės programos, buvo domimasi strateginės reikšmės projektais“, tokiais kaip Suskystintų gamtinių dujų terminalas, Visagino atominės elektrinės projektas, elektros tinklų ir energetikos sistemos sinchronizacija. Tai jau susiję su grėsme nacionaliniam saugumui.

Nuo seniai ryšių su Rusijos diplomatais (ir žvalgybininkais) tyrimo akiratyje – ne tik klaipėdietė I. Rozova. Rusijos poveikis Lietuvos politinei sistemai, ypač pasireiškiantis prieš rinkimus, pastebimas ir per kitus politikus. Neseniai buvo analizuotas parlamentaro Mindaugo Basčio atvejis. 2017 m. gruodžio 22 d. Konstitucinis teismas paskelbė, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, kai pretendavo gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Jo apkaltos keliu politikas priverstas pasitraukti iš aktyvios veiklos.

Prieš penkerius metus – iškart po Krymo aneksijos ir Rusijos karo Ukrainoje – VSD paskelbė viešą ataskaitą apie grėsmes valstybei. Joje atkreiptas dėmesys, kad rusų žvalgybininkai ypač aktyvūs pajūryje. „Rusijos agentai paprastai prisidengia diplomatiniu statusu. Šią priedangą naudoja Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). SVR ir GRU darbuotojai, prisidengdami diplomatų statusu, dirba Rusijos ambasadoje Lietuvoje, Rusijos prekybos atstovybėje ir Rusijos generaliniame konsulate Klaipėdoje“, – teigiama dokumente. Anot VSD, Rusijos agentai Lietuvoje ieško „taikinių“, t. y. žmonių, kuriuos gali panaudoti informacijos rinkimui ar kitai žvalgybinei veiklai. Tuomet departamnentas atskleidė keletą tokių „taikinių“ ir įvardijo žvalgybininkų pavardes. Dažnai diplomatai-žvalgybininkai renkasi politikus, valstybės institucijų tarnautojų, verslininkų atstovus, dirba per, pavyzdžiui, RISI – Rusijos strateginių tyrimų institutą.

Ne paslaptis, kad jiems teikia paslaugas kai kurios visuomeninės organizacijos, interneto portalai, spauda. Kiek anksčiau, 2010 m., laikraščiui „XXI“ interviu davė Arūnas Zagorskis – buvęs ilgametis Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos darbuotojas. Jis tvirtino, kad nekontroliuojamas rusų šnipų lizdas įsikūręs Klaipėdoje. „Rusų žvalgyba bei rusų žvalgybos rezidentūra bent jau Klaipėdoje jaučiasi kaip niekad komfortiškai. Jei tais laikais rusų žvalgyba bijojo viešai vaikščioti uostamiesčio gatvėmis, viešai rengti susitikimus Klaipėdos kavinėse ar sodo nameliuose, tai šiandien šios žvalgybos žmones pastebiu drąsiai vaikščiojant Klaipėdos centrinėmis gatvėmis. Mūsų laikais rusų šnipai pasitarti vykdavo į greta esantį Sovetską ar Rygą, šiandien jie tokius pasitarimus organizuoja pačioje Klaipėdoje“, – pasakojo rusų žvalgybininkas.

Šiame uostamiestyje nuo seno buvo stipri sovietinė rezidentūra, o sovietiniai kariškiai net atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ilgai užėmė antivalstybines pozicijas. Prieš penkerius metus Klaipėdos krašto viešoji įstaiga „Būkime vieningi“ (ji iki šiol skleidžia Lietuvos interesams priešingą informaciją) išplatino interneto portalo avaaz.org kreipimąsi į Klaipėdos gyventojus, raginantį rinkti parašus, kad Klaipėdos kraštas būtų atplėštas nuo Lietuvos bei prijungtas prie Rusijos. Šis kraštas pasirinktas neatsitiktinai. Jame gyvena gana gausi rusų bendruomenė (iš didžiųjų miestų – antra vieta: 19,6 %), turinti daug ryšių su Rusijos Karaliaučiaus sritimi bei jaučianti nostalgiją sovietinei praeičiai.

Kas gali paneigti, kad profesionalią žurnalistę I. Rozovą Rusijos diplomatai pasirinko dėl jos ryšių su uostamiesčiu, veiklos Rusų aljanse, santykių su V. Tomaševskio vadovaujama partija, dėl įtakos parlamente…

Gali būti, kad ši nematoma veikla kaip nors susijusi su kitu iš pažiūros eiliniu nereikšmingu įvykiu: praėjusio penktadienio vakarą Nidoje, kur tądien vyko su Rusiją saugančių pasienio rinktinių vadovų susitikimas su kolegomis iš Karaliaučiaus srities, sulaikyti du ginkluoti rusų pasieniečiai, esą „dėl nepatyrimo“ apie pusę kilometro įėję į Lietuvos teritoriją…

Kas tai, „žaliųjų žmogeliukų“ žvalgai?

 

Atgal