VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Politika

09.08. KGB agentai be darbo neliko

Vaclovas Volkus

 

Dabarties Lietuvos nedraugiški santykiai su kaimynine Rusija neatsirado iš nieko. Tai ilgaamžė tarpusavio santykių patirtis. Vienos –galingosios noras – užvaldyti ir ištrinti kitą iš pasaulio žemėlapio, silpnosios – išlikti jame matoma ir girdima.

Grįžkime į netolimos praeities, mūsų išsilaisvinimo iš okupacijos - Sąjūdžio kūrimosi metus, kuriuos mūsų amžininkai prisimena ir liudija, vedusius tautą prie laisvo ir nepriklausomo gyvenimo.

 KGB kalėjime

Tada šalia oficialių okupacinio režimo represinių struktūrų: prokuratūros, milicijos, teismų, prie KGB veikė dirbančių liaudies ūkyje, kariuomenės daliniuose, įkalinimo įstaigose, užverbuotų pensininkų skaitlingas patikimų asmenų agentų tinklas. Jo pagalba buvo kontroliuojama valstybės vidaus padėtis, žmonių nuotaikos, aiškinamos galimos valstybės vidaus ir išorės saugumo grėsmės. Ypač KGB agentų veikla būdavo stiprinama, valstybei susidūrus su ekonominių ir politinių ekstremalių situacijų iššūkiais.

1986 ir vėlesniais TSRS metais jos valdomose sąjunginėse respublikose „perestroikos“ reformai buksuojant, ne tik Lietuvos KGB ėmėsi priemonių galimiems negatyviems įvykiams užbėgti už akių.

1988 m. birželio 3 d. be LPK vadovybės žinios Vilniuje MA susirinko 35 intelektualai tariamai svarstyti SSRS vadovybės paruoštą planą sąjunginių respublikų ekonominei ir didesnio politinio savistovumo veiklai plėsti. Taip vadinamam „Perestroikos-glasnost“ planui įgyvendinti. Susirinkę kalbėjo apie galimą šalies politinio ir ekonominio gyvenimo atsinaujinimą, būtiną apsisprendimą - proveržį tai pasiekti. Tai buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradžia.

KGB įžvelgusi tame valstybei gręsiantį pavojų. Kartu su Lietuvos KGB bandė su kitomis sovietinio režimo struktūromis užgniaužti vadinamojo Sąjūdžio užuomazgas, galimą jo plėtrą. Jeigu su Lietuvos Laisvės lyga susidoroti buvo paprasta - jos organizatoriai buvo aiškūs „liaudies priešai“, tai su Lietuvos Sąjūdžiu buvo kur kas sudėtingiau. Jis buvo ne vienalytis. KGB, išanalizavusi susidariusią padėtį, pavedė Vilniaus m. KGB pirmininko pavaduotojui rusui S.Čaplinui paruošti veiklos planą, kuris 1988 m. liepos 19-tai dienai buvo paruoštas ir pavestas rajonų KGB vadovams vykdyti.

Jame buvo pažymėta, kad šalia teigiamų Sąjūdžio siekių yra daug demagogijos, nepagrįstų, antikonstitucinių reikalavimų, nacionalizmo apraiškų, kad Sąjūdžio atstovai tariasi su nacionalistiniais elementais, religiniais ekstremistais, derina bendrus veiksmus. Rajonų ir miestų KGB vadovams nurodoma į Sąjūdžio grupes „įvesti patyrusius, slaptus KGB agentus“, „neleisti Sąjūdžio grupių susitikimų su nacionalistiniais klerikalais ir kitais priešiškai nusiteikusiais elementais“. KGB tikslas buvo aiškus: Sąjūdį skaldyti, nepageidautinus iš Sąjūdžio išstumti, o likusius pajungti KP interesams tarnauti.

Toks KGB viršūnių nurodymas įsakymo forma palietė ir kitus rajonus, pasiekė ir Kėdainių r. KGB įgaliotinį kapitoną Kudriašovą, kuris, pajungęs savo agentūrą, greit nustatė Kėdainių Sąjūdžio kūrėjus, adv. Igno Meškausko, mokytojo Vaclovo Volkaus ir kitų 9 grupės narių, dalyvavusių 1998 m. rugpjūčio 5 d. I.Meškausko namuose, be rajono vadovų žinios įkuriant tada vadinamą Sąjūdžio iniciatyvinę grupę - Sąjūdį.

Praėjus vos kelioms dienoms, pas KGB rajono vadą kapitoną Kudriašovą apklausai buvo pakviestas Ignas Meškauskas. Po to į taip vadintą „Kremlių“ – rajono vykdomąjį ir kompartijos komiteto rūmus buvo kviečiami po vieną  kiti  10 sąjūdžio kūrėjų. Apie ką su jais buvo kalbėta nežinau, bet apie ką su manim, susibūrimo sekretoriumi, kalbėjo rajono komunistų partijos sekretorius Vincas Mykolaitis, vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja Virginija Surgautiene ir dar vienas nepažįstamasis,  nepamiršau. Nepavykus geruoju įtikinti palikti šią antitarybinę grupę, pagrasino - neteksiu darbo ir galimybės veltui pakeliauti po plačią mūsų šalį. Be to, kaip iš susirinkimo sekretoriaus buvo pareikalauta tuojau pat atvežti susirinkimo protokolą. Ėjau „su špyga kišenėje“. Galvojau: „pavėlavot, ponai“. Ir iš tiesų, į sekantį numatytą susirinkimą neatėjo 7 sąjūdžio kūrėjai, bet vietoj jų buvo dešimt naujų žmonių.

Augo sąjūdiečių skaičius, augo ir KGB kapitono Kudriašovo, geriausių rajono agentų provokacijos, demagogija, šmeižtas, trukdžiai eiti tiesiogines pareigas. Galiausiai aktyviausių KGB agentų pastangomis mums, neabejingiems skaldytojiškai agentų veiklai, buvo pareikštas nepasitikėjimas. Bet rinkėjai atsijojo pelus nuo grūdų: mūsų pačių iškeltas kandidatūras parėmė, ir mus – Igną Meškauską ir Vaclovą Volkų – išrinko į rajono Tarybą, kuri savo posėdyje mus išrinko į dvi  iš aštuonių Tarybos komisijas. Bet ir čia, dirbant antrą kadenciją rajono savivaldybės Taryboje, savo tiesioginiame darbe neturėjau ramybės nuo buvusių KGB agentų ir jų talkininkų, pavyduolių drabstomo šmeižto.

Rajono laikraštyje pasirodžius jų šmeižikiškam straipsniui „Maištingoji mūza“, šmeižikus padaviau į teismą. 1996 m. kovo 25 d. bylą laimėjau. Teismas pripažino, kad „laikraštyje paskelbtame straipsnyje „Maištingoji mūza“ žinios apie Vaclovą Volkų neatitinka tikrovės“ ir priteisė mano naudai 4000 litų moralinės žalos atlyginimui ir 77 litus teismo išlaidų. Šmeižikai nedrįso teismo sprendimo apskųsti aukštesnei teismų instancijai.

Kelias į laisvę ir nepriklausomą gyvenimą nebuvo lengvas. Deja, iš patirties nesimokoma. Yra priešiškų jėgų, kurios šį kelią „šou programomis“ bando užtušuoti. Neribotos liberalios laisvės be atsakomybės teismai, prokuratūra, su savo aptemusia tautine sąmone nepastebi, nesiima priemonių - neįvertina, kad priešiška žvalgyba, remdamasi buvusiais savo  agentais, ieško naujų kontaktų priešiškai veiklai aktyvinti. Tai matosi iš Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto tyrimų, bei  kitų pateikiamų duomenų.

Būkime pastabūs ir budrūs.

Atgal