POLITIKA
11 29. Skamba įtikinėjimai
Inga Volskytė
Vartydama atkurtos nepriklausomos Lietuvos 21-erių metų istoriją, jaučiu, kad mano galva išsipūtusi nuo problemų, svarbiausia, neišspręstų, nesprendžiamų, nenorimų spręsti, atsainiai atmetamų, nuo skaudžiausių klausimų. Kas verčia Lietuvos komercinius bankus susinaikinti skausmingai savo indėlininkams? Gyvename ir kuriame sau, savo šaliai, o ne rusų vedami į platybes, dvelkiančias šalčiu, savęs praradimu. Lietuvis garsėjo stipria dvasia, ramia išmintimi, sugyvenamumu, atkakliu darbštumu. Turime teisę būti tokie, prisiminti gyventų laikų patirtį, ją panaudoti, bet valdžia mums grūda į galvas, į širdis: tylėkit, nereikalingos mums jūsų mintys, kažkokios iliuzijos! Visa muzika užsakyta ne jūsų, o išrinktųjų. Jie limituoja vergiškas normas, kokių Europa nė neįsivaizduoja. Mūsų valdžia verčia tautą eiti ne tuo keliu, patys save iškėlę virš jos, atitrūkę nuo jos, stumdami ją į vargetišką vegetavimą, elgiasi su visuomene kaip nykiais baudžiavos laikais. Baudžiavinė imperija kalė į galvas baudžiauninkams: jūs gimėte pavergtumui, nuolankumui, pažeminimui, beraštiškumui, - klausykite žandarų!
Lietuvos partijos sugrupuotos pagal kolaborantišką struktūrą. Seimas svarstys ir rengiasi koreguoti politinių partijų įstatymą. Prezidentė norėtų, kad visoms politinėms partijoms būtų atseikėta po lygiai, kad jau prieš šešiolika metų pasodintas socialdemokratų ir konservatorių balsais Vyriausiosios rinkiminės komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas pagaliau perleistų kėdę visuomenininkams.
Visos politinės partijos turi savo lyderius ir jeigu iš jų būtų sudaryta būsimo Seimo dauguma, jeigu būtų atsiklausiama išminties, vadovaujamasi teisybe, nebūtų tokių disproporcijų, kai Seimo ar Vyriausybės narys, valstybės tarnautojas, valdininkas gauna išpūstą, labai neadekvačią algą, o dauguma dirbančių žmonių, kurie savo pečiais laiko visą valstybę, išlaiko valdžios institucijas, yra žeminami, atlyginami tik 800 litų per mėnesį. Pramonininkai pasipriešino ir nesutinka, kad atlyginimai nuo 2012 m. sausio 1 d. pakiltų bent 50 litų. Sakoma, kad mokėti tokio atlyginimo įmonės kol kas nepasirengusios.
Ar ne žūtis laukia mūsų tautos trečiajame dešimtmetyje skaičiuojant nuo Kovo 11-osios. Žinau, žmonėms nereikia didžių turtų ar pertekliaus. Graudumo per akis kiekviename žingsnyje. Gedimino prospekte, kuriame gyvenu nuo 1992 metų, akis žeidžia daugybė pilkėjančių, skurdo pažymėtų veidų, kurių anksčiau neteko regėti. Ir tai esama Lietuvoje, 1980-1990 metais žemės ūkio produktais garsėjusioje šalyje. Mes tada lenktyniavome su Vokietija, o baltarusiai mokėsi iš mūsų žemės ūkio patirties ir pasiekimų. Dabar Gedimino prospekte sutikti baltarusių turistai kalbėjo: jūs, lietuviai, iš mūsų dabar mokykitės, mes augome, tikėdami savo darbu, pas mus badaujančių leisgyvių žmonių nėra.
Skaičiuoti kasdien patiriamų nuostolių nenorėčiau, bet kuo toliau, tuo problemos darosi sudėtingesnės, opesnės, skaudesnės, juolab kad partijų sistema tikriausiai liks tokia, kokia buvusi. Valdininkai nusigręžė nuo tautos ir kol kas pakelti akių į ją nemano.
Viešojoje erdvėje kasdien primygtinai skleidžiami įtikinėjimai, prasilenkiantys su sveiku protu, gera valia, širdingumu, tikru rūpinimusi atkurta nepriklausoma valstybe, lietuvių tauta, jos gerove. Ir ne tik įtikinėjimai, bet ir veiksmai. Kur bepažvelgsi – visur valdžios atstovų, valdininkų savanaudiškumas, siekimas pralobti visokiausiomis priemonėmis, nepaisant įstatymų, teisių, nevengiant aferų, egoizmas. Kada gi bus visam tam galas, kada ims blaivytis Lietuvos tėvynės padangė?
Atgal
.jpg)
(1).png)
