POLITIKA
12 06. Lietuva, kodėl nerausti iš gėdos?
Algis Virvytis iš Amerikos, Masačiusetso
Akys susijungė, kardai sužvangėjo – dangus aptemo. Pasaulis kunkuliavo, nerimo, nes ieškojo kelio pabėgti nuo tvirtos rankos, o tokios rankos nebuvo. Vieną naktį, mėnuliui šviečiant, Jurgis Bušas jaunasis išgirdo balsą, kad reikia pertvarkyti pasaulį pagal jo doktriną. Jį labai erzino Irakas. Kažkur aptikęs šviesuolių, pasišaukė juos kaip žynius ir sapnų aiškintojus. Tai buvo Rumsfeld, Perle, Abramov, Cheiny ir dar keli panašūs. Susėdo visi aplink stalą, gurkšnojo skystį, iš keistų cigarų plaukiantys dūmai sukosi aplink jų galvas, o galvose visiems smegenys virė...
Vienas tarė: „Jurgi, Huseinas turi daug atominių ginklų“, kitas pritarė jam. O trečiasis pasakė: „Kitaip negali būti, aš tikrai sapnavau – Irake pilna masinio naikinimo ginklų“. Visi didvyriai pakėlė taures, sulenkę alkūnes ištuštino jas į plačiai pravertas burnas.
Dabar reikėjo paruošti tautą ir pasaulį, kad agresija prieš Iraką atrodytų kaip apsigynimas nuo baisaus priešo.
Bušas išeina į areną, ima įtikinėti pasaulį, kuris nelabai nori tikėti Jurgio pasakojimais. Bet amerikonus pavyko lengvai įtikinti, kad Irakas kelia mirtiną grėsmę. Ir, ilgai nelaukęs, Jurgis pasiunčia visas Amerikos pajėgas sunaikinti senovinę kultūrą ir mokslo centrą.
Irakas dega, televizorių ekranuose matyti kruvinai raudonas dangus, skrenda mirtį nešančios raketos. O Jurgis trina iš džiaugsmo rankas, trepsi kaubojiškais batais, pritrūkdamas žodžių bando kažką pasakyti, bet jo smegenys ima šalti.
Šnipai ir inspektoriai, pasiraitoję kelnes, visur bėgioja ir landžioja, bet baisiųjų ginklų neranda. Jurgis vėl pasirodo arenoje ir pareiškia: „Dabar aš tikrai žinau – daug ginklų yra po vištidėmis, mes juos rasime“. Jo įsakymu išpurtomos visos vištos ir iškratomos vištidės, randa daug kiaušinių ir mėšlo, bet ginklų nėra.
Senoji Europa pasipiktinusi Jurgio elgesiu, bet jis nepasiduoda: „Jūs, senoji Europa, jau pasenote, nieko neišmanote. Mes nebevalgysime prancūziškų bulvių kepsnių!“
Bet išaušta tiesos diena. Jurgis, pusiau juokaudamas, lyg Teksaso bare apsiavęs kaubojiškais batais, iki ausį išsišiepęs, ištaria: „Ginklų neradome. Tai nesvarbu. Mums vis vien reikėjo pakeisti režimą...“
Pagaliau randa Huseiną, rodo jį kaip nusikaltėlį, nors dar neseniai jis buvo Amerikos partneris konflikte su Iranu. Pakorus Huseiną, Bušas tvirtina, jog taip reikėjo padaryti.
O karas Irake vis dar tęsiasi, Afganistane taip pat karo galo nesimato. Amerika nuskurdo, pinigėlių maišai kiauri, net mažytės užmirštos Lietuvos prašė prisidėti prie kovos su terorizmu. Lietuva, neseniai pergyvenusi raudonąjį terorizmą, stojo kovoti prieš žmones, kurie jai nieko blogo nėra padarę...
Lietuvoje kažkam kilo mintis, kad reikia rasti karo veiksmus ir krašto apsaugą išmanantį žmogų ir krašto apsaugos ministre paskiriama vaikų gydytoja iš Pasvalio Rasa Juknevičienė, neturinti jokio supratimo apie apsaugą ir karo veiksmus. Ji, ilgai nesukusi galvos, iš istorijos prisiminė, kaip 1936 metais Vokietija ir Italija sudarė savigynos sutartį ir pasivadino Europos ašimi. Ta idėja patiko Japonijai, ir ji sudarė ašies sutartį su Vokietija ir Italija. Tada visos trys šalys jautėsi stipriai.
Tad ir Juknevičienė sudarė ašies sutartį su Amerika, o kad jaustųsi stipresnė, sudarė ašies sutartį su Izraeliu. Dabar visas pasaulis turi skaitytis su Lietuva ir ją gerbti. Priešingu atveju ašies narės JAV ir Izraelis iš karto kirstų mirtiną smūgį bet kam, kas bandytų kibinti Lietuvą.
Lietuvoje jau yra amerikoniškų kalėjimų, dar trūksta sandėlių atominėms bomboms, raketoms ir kitiems masinio naikinimo ginklams, kuriuos gausime iš sąjungininkų. Gal politiko Jagmino žmona leistų pasinaudoti savo vištidėmis, kol bus tinkamai įrengtos patalpos? Manyčiau, kad Jagminienė ir Juknevičienė lengvai susitartų tuo reikalu.
Rimtai susimąstę dėl mūsų kišimosi į baisius tarptautinius nesutarimus, kai kišame nosį, kur nereikia, pamatysime virš Lietuvos atslenkant tamsius debesis. Jei Amerikos ir Izraelio priešai norėtų duoti Lietuvai pamoką, jiems nebūtų sunku tai padaryti, nes Lietuva neturi tiek stebėjimo technikos, šnipų, sargų, prižiūrėtojų, policininkų, kariuomenės kaip Amerika ar Izraelis. Baisi diena būtų Lietuvoje.
Kalbėjau su neseniai iš Lietuvos grįžusiais apie Lietuvos laisvę ir demokratiškumą. Pasirodo, nei atvykstant, nei išvykstant niekas jų rimtai netikrino. Baisu.
Mūsų sena brangi Tėvynė labai daug kentėjo. Daug priešų mindė Lietuvos krūtinę, žudė ir kankino okupantai, pasaulio perėjūnai, klajokliai ir svetimtaučiai. Prisimename baisias tremtis į šaltą mirtį, Rainių kankinius, išžudytus ir gyvus sudegintus Švendrių, Kaniūkų ir kitų kaimų gyventojus, kaip kūdikiai buvo metami į laužus, atėjūnai ir savo krašto išdavikai žiauriai žudė Lietuvą.
Pasaulyje kančios ir žudynės nesibaigia, bet Lietuva šiandien yra laisva. Laisva, tačiau beširdė ir akla: neseniai palestiniečiai maldavo būti priimti į kultūringų tautų šeimą – UNESCO. Nesuvokiamu, beprotišku mostu, surikdama „NE“, Lietuva pasipriešino palestiniečių siekiui būti tautų brolijoje, pajusti užuojautą ir apsaugą. Kodėl Lietuva taip pasielgė? Nejaugi Lietuva pamiršo ešelonus į Sibirą, atėjūnų naikinamą savo tautą?
Lietuva, ar drįsti pažvelgti į veidrodį? Kodėl nerausti?
Atgal
.jpg)
