POLITIKA
12 09. Kas čia darosi?
Inga Volskytė
Politikos apžvalgininkė
Kol kas Lietuvos teismuose vis dar yra teisėjų, dirbančių pagal užsakymą. Nesvarbu, kas prašo – ieškovas ar atsakovas, bet priimami sprendimai protingą, sąžiningą, teisingą žmogų paverčia niekuo. Didysis poetas Rilkė, dirbdamas skulptoriaus Rodeno sekretoriumi, parašė eilėraštį – „Aš niekas esu, toks ir liksiu...“ Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė 2011 metų lapkričio 24 d. priėmė sprendimą, apie jį Lietuvos žiniasklaida rašys dar ne kartą. Juk reikia, kad visuomenė sužinotų, kokių teisėjų esama, juolab kad ši teisėja dirba ne pirmas dešimtmetis. Taigi svarbiu liudytoju nagrinėtoje byloje advokatas Tomas Veščiūnas, dalyvavęs teismo posėdyje (bylos Nr.2-178-262/2011), jautėsi žeminamas, nors šis žmogus yra vienas garbingiausių, profesionaliausių ir nepaperkamų advokatų.
Jis prieš prasidedant posėdžiui prašė bylą atidėti, kadangi pagal Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 2 priedą teisėja turėjo kviesti svarbų liudytoją - Aplinkosaugos ministerijos advokatą. Su teisėjos O.Gasiulytės priimtu sprendimu Lietuvos Respublikos vardu mane, politikos apžvalgininkę, supažindinęs žmogus (pavardė „LA“ redakcijai žinoma) teigė, jog teisėja O.Gasiulytė tiesiog galbūt ne vien dėl savo charakterio, bet dažnai net iškreiptai suprantanti reikalo esmę. Ji apskritai turėtų susiprasti, surasti savigarbos ir pati pasitraukti iš teisėjos pareigų. Jai reikėję kelti ne vieną drausminę bylą arba net kreiptis dėl ginče dalyvaujančiųjų garbės ir orumo žeminimo. Juk bylą teisėjas privalo išnagrinėti bešališkai. Kokį džiaugsmą patiria teisėja, sužinojusi ir supratusi, ką ji padarė nagrinėdama ieškovo bylą, kai atsakovų, davusių parodymus byloje duomenys bei teiginiai itin paryškinti, esą išsamūs, o ieškovo advokato pasisakymų iš viso nėra. Neva jis kalbėjęs per daug tyliai ir teisėja galėjusi neišgirsti jo argumentų. Prie bylos neprijungti ypač svarbūs esminiai rašytiniai įrodymai ir ieškovas, sunkiai sirgdamas, negalėjo ne tik dalyvauti teismo posėdyje, bet ir neturėjo galimybės pakviesti liudytojų, kurie būtų pateikę faktines aplinkybes.
Susidaro įspūdis, kad teisėja tapo atsakovo ir advokate, ir teisėja, nes paryškintu šriftu parašyta, jog ieškinys atmestas, o priešieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovas, senas žmogus, dar ir sergantis, nubaustas 1000 litų bauda už tai, kad sirgo ir negalėjo atvykti į posėdį. Neprijungti 2011 11 03 prieš prasidedant posėdžiui ieškovo svarbūs rašytiniai įrodymai ir advokato Tomo Veščiūno prašymas bylą atidėti dėl tų rašytinių įrodymų, juolab kad ieškovas du kartus kreipėsi į aplinkos ministrą raštu ir, vadovaujantis 2010 m. priimtais įstatymais, įrengtos patalpos pastogėje bei rekonstruota laiptinė yra didžiulė atsakovo investicija į susidėvėjusių medinių perdangų demontavimą, naujų gelžbetoninių perdangų sumontavimas atsakovui kainavo didžiulius pinigus: pastato rekonstrukcijai sunaudota 550 metrų metalinių sijų ir apie 13 tonų 11-13 mm storio armatūros. Visa tai profesionalų suvirinta, rekonstrukcija atlikta pagal dviejų architektų projektus, tačiau apie tai nutartyje neužsiminta. Taigi ieškovui laimėti bylą prieš atsakovus, kai teisėja nagrinėjo bylą, jau žinodama būsimą savo sprendimą, sunku.
Kita svarbi aplinkybė byloje ta, kad teisėja žinojo apie dokumentus, įrodančius didžiules ieškovo investicijas, ir ne tik pinigines lėšas, bet ir dokumentus, pateiktus teismui prieš posėdį iš vakaro, t.y. 2011 m. lapkričio 2 d. Teisėja privalėjo kviesti Aplinkos ministerijos atstovą, ir tik tada bylą buvo galima nagrinėti iš esmės.
Tokias painiavas kai kurie Lietuvos teisėjai sukelia tikriausiai ne be pagrindo, o siekdami žeminti valstybę ir jos vadovus. Teismais pasitikti tik apie 20 proc. gyventojų. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar 2009 metų pabaigoje pareiškė, kad jai susidaro įspūdis, jog Lietuvoje klesti neregėto masto korupcija. Ne vieną ir ne du teisėjus atleidusi, turės ką veikti ir dabar 2011 metų gruody.
Grįžtant prie minėtos bylos teismo posėdžio, teisėja pirmiausia privalėjo vadovautis savo, kaip teisėjos, garbe, juk jai patikėta Lietuvos Respublikos vardu priimti tik teisingus sprendimus, o ieškovo ir atsakovų ginčas turi būti sprendžiamas tik išklausius abi pusės. Lietuvos įstatymai nurodo teisėjui, kad privalu vadovautis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais.
Kyla pagrįstas klausimas – kas čia darosi – kodėl teisėja O.Gasiulytė susidorojo su ieškovu ir jo advokatu, kodėl prie bylos nebuvo prijungti visi svarbūs ieškovo pateikti argumentai ir objektyviai neišnagrinėti? Kodėl nesivadovauta teisingumu, protingumu, visapusiškai, iš esmės nenagrinėti ieškovo ir atsakovų pateikti faktai ir argumentai. Nejaugi teisėja Ona Gasiulytė yra save iškėlusi aukščiau teisingumo, objektyvumo?! Juk teisėjas privalo būti vienodai teisingas visiems bylos dalyviams.
Ši minėta „išnagrinėta“ byla – ne pirmas teisėjos Onos Gasiulytės „šedevras“ Lietuvos teismų praktikoje. Kas gi čia darosi laisvos Lietuvos padangėje?!
Atgal
.jpg)
(1).png)
