POLITIKA
12 27. Įsidrąsinkim
Inga Volskytė
Į gyvenimo srautą kovingai išnyra Drakonas. 2011-ieji jau nužydėjo ir baigia nuvysti. Pirmąją Naujųjų metų dieną kinai vėl glaustosi prie sienų, kelintą kartą įsileido neviltį į sielas ir dairosi viltingos išeities, pasiklauso žilos senovės išminties. Jokia kariuomenė nenustums šalin Drakono metų. Tačiau kaip visada viskas turi pradžią ir raidą. Ką bekalbėtume ar šauktumėmės pagalbos neviltyje, ne viskas žmogaus rankų valdoma.
Cunamiai laidojo Geltonojoje jūroje kaimynus japonus, kiek žemės drebėjimai nunešė amžinybėn kinų ir kitų tautų žmonių. Jokios kovos rikiuotės niekaip neišgelbėtų nuo drakoniškos kometos ar bejausmių asteroidų. Pranašai nenori, o gal ir negali visko atskleisti. 2012 m. gruodžio 21-ąją kometa gali atgabenti tą nevilties dieną, kai ir vėl griūtų Babilonas, nesvarbu, iš kokio aukščio varpas sugaustų ir smūgio banga kristų ant šventyklų sidabriniais stogais. Tokia žinia gąsdina visus pasaulio valdovus, karalius. Nesulaikoma jėga kristų iš aukštai, jokios maldos, jokios žemiškos jėgos negelbėtų, žmogaus rankos taptų bejėgės. Vėjai netyla širdy... Gal Drakonas žino, dėl kokios tamsios garbės ar nuodėmių Žemė gali būti aprengta griuvėsiais, sulydyta į vieną didelį žemyną, aukštumos nuklotos pelenais. Visi ekonomikos laimėjimai ir bėdos, visi šviesos ženklai, keliai, vėtrungės atsidurtų baisaus plėšiko rankose.
Tačiau yra Viltis, ir Tikėjimas, kad tai neįvyks. Ne kartą pranašystės nutilo ir išblėso. Tai reiškia gyvybę, meilę, kuriamą ir puoselėjamą gėrį, meilę. Esama audroto gyvenimo ir Viešpaties dvasios įkvėptos amžinybės, amžinos tylos, į kurią grįžtama. Tai mūsų dalis ir dalia. Praėjusiais 2011-aisiais metais pasaulis buvo krečiamas įvairių nutikimų, mirtinų kruvinų įvykių, baisumų. Afrikos žemyne siautėjo pikti žvėrys, dar kitur galvą keldavo nesantaika. Pasaulis nori būti teisus. Iš tikro jis privalo eiti Tiesos, Teisybės keliais, kad netektų skaičiuoti aukų, skriaudų ir žmogaus padarytų nelaimių.
Visi likimai, pranašų išmintis yra Vienatinio rankose. Žmonės turi krauti Gėrio paveldą, kad ir žeidžiamomis širdimis. Toks triūsas –tai lyg svarstyklių tarp aušrinių ir tamsos lėkščių pildymas. Nuo jų priklauso, kuri pusė galiausiai persvers. Viltis, geri norai, geraširdiškumas, kilnumas –ir aukštųjų, ir paprastųjų –turi didelį svorį paveldo svarstyklėse. Tačiau tik Dievas žino, kas bus, kokia išauš ta diena...
Atgal
.jpg)
