VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

01-10 Lietuvos dvasia nutildė tankus

Dvidešimt vieneri metai prabėgo, bet atmintyje ir širdyje žaizdos negyja. Iki šiol gal dar ne visi 1991 metų sausio 13-ąją nukentėję nuo SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo pasiųstų tankų, prof. Vytautui Landsbergiui pakvietus ginti Lietuvos laisvę, yra žinomi ir įvertinti. Kartu išgyvenome, stovėdami tąnakt užtvėrę kelią tankams Konarskio gatvėje, prie Parlamento, prie Televizijos bokšto.  Ir ne tik Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, prie Sitkūnuose esančios techninės radijo transliacijos stoties.

Lietuvos žmonės suprato, koks išbandymas  gulė ant jų pečių. Visa Lietuva skubėjo pagalbon, kas kaip galėjo – važiuoti  ar pėsti. Sausio 10-ąją vakare Lietuva sužinojo naujo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavardę. Sausio 13-osios naktį Albertas Šimėnas savo ar ne savo noru atsidūrė Druskininkuose. Lietuvos Vyriausybės galva saugumo sumetimais ar pagal SSRS slaptųjų tarnybų sumanymą dingo į saugesnę aplinką.

Sausio 12-ąją valstybės laikraštis „Lietuvos Aidas“  šeštadienio numeryje paskelbė, kad Sovietų Sąjunga griebėsi prievartos ir karine jėga nutrauks Lietuvos valstybės institucijų teisėtą veiklą. Ministras Pirmininkas Albertas Šimėnas pareiškė, kad 9 mėnesius turėjome Kazimiros Prunskienės plepančią vyriausybę ir kad jis parengs naujos vyriausybės veiklos programą ir pateiks ją tvirtinti Aukščiausiajai Tarybai. O visų pirma reikės suformuoti ministrų kabinetą. A.Šimėnas buvo dirbęs  Plano komiteto Ekonomikos institute ir gerai išmanė mūsų valdininkijos darbo kokybės reikalus. Jo įsitikinimu, K.Prunskienė buvo korumpuota ir jos vyriausybėje veikė ištisa grobstymo bakchanalija, todėl  tuos žmones panaudoti atsakingam rimtam darbui beveik nėra prasmės.

Ši problema, A.Šimėno nuomone,  buvo labai sudėtinga, ir vienu mostu jos išspręsti jis neketino. Labiausiai pasižymėjusius, suprantama, reikės įvertinti ir kai ką iš jų  palikti, bet kontroliuoti. A.Šimėnas teigė, kad korupcijos šaknis galėtų pakirsti tik reformos. Vieno asmens pakeitimas kitu ne visada rezultatyvus, be to, sovietinės nomenklatūros aplinkoje  labai greit įsišaknyja korupcija ir „perauklėja“ žmogų. Tai kova su slibinu, kuriam visą laiką atauga galvos. Reikia ekonomikos sparčios reformos. Kalbėdamas „Lietuvos Aido“ redakcijoje, A.Šimėnas pabrėžė, kad „Lietuvos Aidas“ taps tikru valstybės laikraščiu ir atspindės  jo vadovaujamos Vyriausybės ir Parlamento pažiūras. Naujasis premjeras taip pat teigė, kad išnyks Vyriausybės ir Parlamento takoskyra. Jokių konfliktų ateityje nebūsią. Vienybė tarp Parlamento ir Vyriausybės yra pats svarbiausias dalykas.  „Aš nepritariu šių dviejų valdžių priešpastatymui. Jos neturi dėl ko konfrontuoti. To nėra jokioje demokratinėje valstybėje, o mums dar reikia įtvirtinti savo valstybę. Kairiosios jėgos turėtų sudaryti konstruktyvią opoziciją, o ne kaišioti laisvei  pagalius į ratus.“

Jis turėjo naują požiūrį. Norėjo ir ketino bendradarbiauti su visomis politinėmis jėgomis.  Taigi Alberto Šimėno „pabėgimas“  į Druskininkus sužlugdė visą jo politinę karjerą. 

Sausio 13-osios išbandymas A.Šimėnui buvo per sunkus, tačiau Lietuva įveikė M.Gorbačiovo pasiųstų tankų kolonas. Mūsų tautos pasiryžimas ir jėga yra jos dvasioje. Ta Sausio 13-sios pergalė įkvėpė visos Sovietų Sąjungos tautų demokratines jėgas. Šiandien nedvejodamas galiu pasakyti: tik prof. Vytauto Landsbergio dėka sugriuvo Sovietų Sąjunga. Tačiau dar randasi žmonių, kurie viešoje erdvėje drįsta teigti, kad savi šaudę į savus. Atseit tankai, „Alfa“ smogikų grupės, šturmavusios Televizijos bokštą ir patį Lietuvos televizijos pastatą, nešaudę į beginklius žmones, jų nemušę automatų buožėmis. Žmonės matė, kaip jie sušaudė Loretą Asanavičiūtę, Virginijų Drumskį, Darių Gerbutavičių, Rolandą Jankauską, Rimantą Juknevičių, Alvydą Kanapinską, Algimantą Petrą Kavaliuką, Vidą Maciulevičių, Alvydą Matulką, Titą Masiulį, Apolinarą Juozą Povilaitį, Igną Šimulionį, Vytautą Vaitkų ir dar  daug sunkiai sužeidė. Fotografas Algimantas Žižiūnas nufotografavo visus žuvusius.

Ką reiškia toks Algirdo Paleckio šmeižikiškas išpuolis po 21-erių metų  prieš nesusvyravusius ir nesitraukusius, prieš savo pareigą vykdžiusius žmones ir atidavusius savo gyvybes Tėvynei, žiaurius sovietinių kariškių veiksmus, nekontroliuojamus jokios civilinės valdžios? Tokia dezinformacija yra organizuota ir užsakyta  slaptųjų netolimojo užsienio tarnybų.

„Ar įvykiai Lietuvoje  yra karinio perversmo SSRS pradžia?“ - tąnakt klausė Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Sausio 11-ąją prof. V.Landsbergis nusiuntė protesto notą Sovietų Sąjungos vyriausybei ir pabrėžė, kad SSRS reguliariosios ginkluotosios pajėgos sausio 11 ir 12 dienomis toliau plėtė savo operacijas. Buvo ginklu užgrobiami bei niokojami valstybiniai objektai  ir teisėsaugos įstaigos, blokuojami keliai, transportas ir ryšiai.  Yra žuvusių, sužeistų ir pagrobtų žmonių.

Įvertinusi įvykių pobūdį ir mastą, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutarė: laikyti Sovietų Sąjungos veiksmus prieš Lietuvos Respubliką atvira karine agresija, kuri turi būti nedelsiant nutraukta. Nutarta pavesti Respublikos AT Prezidiumui kartu su Vyriausybe sudaryti LR Laikinąją gynybos vadovybę, kurios sudėtį ir statusą tvirtina AT.  Pažymėti, kad LR vidaus reikalų  ir krašto apsaugos padaliniai svarbiausiųjų valstybinių objektų užpuolimo atvejais turi teisę priešintis bet kuriam užpuolikui.

1991 metų sausio 13-ąją 4.15 val.

Vyriausybės informacijos tarnyba pranešė: ką tik baigėsi Vyriausybės posėdis. Jame buvo aptarta Vyriausybės veikla susiklosčius naujoms aplinkybėms.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. sausio 11 d. nutarimu Nr.26 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui Algirdui Saudargui suteikti įgaliojimai užsienyje atstovauti Lietuvos Respublikai. Šiuo metu jis yra Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. sausio 11 d. nutarimu Nr.27 Vyriausybė nenutraukia aktyvios savo veiklos ir SSRS okupacijos sąlygomis.  Visos Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijos, savivaldybės ir gyventojai privalo vykdyti tik šios Vyriausybės nurodymus. Kiekviena kita valdžia Lietuvoje yra neteisėta ir jos nurodymai Lietuvos žmonėms nėra neprivalomi.

1991 metų sausio 13-ąją 4.47 val.

Vyriausybės informacijos tarnyba praneša: jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė dirba, padėtis kontroliuojama, palaikomas ryšys su Lietuvos miestais bei rajonais.

Kaip informavo Susisiekimo ministerija, Vilniuje kursuoja autobusai ir troleibusai, vežiojantys žmones iš įvairių miesto rajonų į centrą. Kituose miestuose taip pat organizuojamas transportas, juose visą naktį budi Susisiekimo ministerijai pavaldūs žmonės.

Ryšių ministras Kostas Birulis paneigė dezinformaciją, jog užimta Kauno televizijos stotis. Stotis neužimta.

1991 metų sausio 13-ąją 5.04 val.

Kaip informavo Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos, 4 valandą 30 minučių buvo 11 žuvusiųjų ir 108 sužeistieji. Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas kreipiasi į pasaulio valstybines bei visuomenines, labdaros organizacijas, prašydamas teikti vaistų, tvarsliavos, chirurginių pirštinių, nuskausminamųjų priemonių.

Taip dar kartą Lietuvos sūnūs ir dukros savo krauju aplaistė gimtąją žemę kovodami už Tėvynės laisvę. Jų pasiaukojimas nepaprastai didvyriškas, nes jie neginkluoti savo krūtine nesvyruodami stojo prieš patrankų, automatų vamzdžius, tankų šarvus, valdomus negailestingų priešų. Jų žygdarbis yra neblėstantis tautiečių atmintyje ir  rašytinas kuo ryškiausiomis raidėmis XX amžiaus Lietuvos istorijoje.

Prisimenu - baltais sausio 13-osios fortepijono klavišais darda tankai. Minia tų garsų neišgirsta – Landsbergis skambina Čiurlionį garsiau.

Atgal