POLITIKA
Pavojingas aplinkosaugininkų klanas
Adolfina Ragauskaitė
Zenonas Šiaulinskas
Lietuvoje per pastaruosius Nepriklausomybės metus gerokai išaugo ir išsiplėtė valdininkijos korupcijos mastai, pasiekę net kai kurių trečiojo pasaulio šalių, kur klesti narkomafija ir teisinis nihilizmas, lygį. Suklestėjusi nežabota ir nebaudžiama valdžios savivalė visuomenėje vis labiau kelia nepasitikėjimą ir didžiulį nusivylimą savo valstybe. Dėlto nematydami jokių perspektyvų kasmet į užsienį emigruoja tūkstančiai darbingo, jauno amžiaus, išsilavinusių piliečių. Tačiau valdžia net nenori matyti tokio skaudaus reiškinio ir toliau veržia kilpą likusiems tautiečiams.
Tautiečius ypač glumina Vyriausybei pavaldžios Aplinkos ministerijos neskaidri ir korupcijos skandalais apaugusi veikla. Mūsų visuomenei anokia naujiena, kad ši mokesčių mokėtojų išlaikoma institucija yra išgarsėjusi kaip korumpuotų, mafijinėms struktūroms tarnaujančių klerkų lizdas.
Matydami tokią klaikią padėtį mūsų valstybėje, kai kuriose šalies vietovėse ėmė burtis aktyvesnių piliečių iniciatyvinės grupės, kurios pradėjo rinkti parašus dėl interpeliacijos aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui. Dėl jo neskaidrios veiklos ir neveiklumo savo nepasitenkinimą neseniai išreiškė ir pati Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau iš šios institucijos iki šiol jokios reakcijos… Pasirodo, aplinkosaugininkų klanas yra baisesnis net už teisėjų bei prokurorų, paskendusių liūdnai pagarsėjusioje pedofilijos byloje!
„Lietuvos Aidas” jau ne kartą yra rašęs apie šiai ministerijai pavaldžios institucijos – Širvintų aplinkosaugos agentūros vadovo Romualdo Sližausko veiklą ir jo „darbelius”, sukėlusius audringą nepasitenkinimo audrą Širvintų krašte. Tiesiog daug kam kyla nuostaba, kaip šis, buvęs kapinių sargas ir neturintis aplinkosauginio išsilavinimo asmuo, gali eiti atsakingas Aplinkosaugos inspektorių tarybos vadovo pareigas prie Aplinkos ministerijos? Kiek jau keičiasi aplinkos ministrų, o ši persona – dešinioji jų ranka, tebelieka nepajudinamas kaip uola!..
Širviniškiai ir aplinkinių rajonų gyventojai jau gerai žino apie pono Sližausko nežabotą siautėjimą ir savivaliavimą. Kritikos ir kitokios nuomonės netoleruojantis pareigūnas pasistengė, kad rajone neliktų laisvos, nepriklausomos spaudos – prieš metus už kritinius straipsnius, atskleidusius p.Sližausko neskaidrius darbelius, buvo sužlugdytas rajono laikraštis „Širvinta”. Rajono aplinkosaugos agentūroje apsistatęs menką kvalifikaciją turinčiais buvusiais policijos pareigūnais, siekia išlaikyti savo įtaką ir negailestingai baudžia, kas tik mėgina pareikšti priešingą nuomonę... Matyt, neatsitiktinai šioje įstaigoje ilgus metus tvyro slogi atmosfera, o ne per seniausiai savižudybėmis savo gyvenimą čia baigė du prityrę aplinkosaugos darbuotojai, neatlaikę savo vadovo psichologinio spaudimo...
Ne vienas širvintiškis apgailestauja, kad dėl makabriškos R.Sližausko veiklos šiame krašte tebesitęsia verslo žlugdymas. Pastaruoju metu jis pasiekė apogėjų – tiek mieste, tiek rajone nebeliko veiklių ir aktyvių verslininkų, daugelis jų jau senokai emigravo iš Širvintų, nepakėlę aplinkosaugininkų ir ypač jų vado despotiškų patyčių bei savivalės. Savo verslą Kernavėje baigė ir Arvydas Jankauskas - vienas iš perspektyvių ir aktyvių verslininkų, daugelį metų vystęs kaimo turizmo verslą ir rengęs įvairius muzikinius projektus. Apie jo patirtus vargus bei negandas dėl aplinkosaugininkų vado ir jam talkinusių mafijinių struktūrų siautėjimo rašė ne tik vietiniai laikraščiai, bet ir respublikinė spauda.
Rajono gyventojai ir verslininkai yra pakraupę nuo pono Sližausko skiriamų, gerokai padidintų nepagrįstų baudų. Vietos gyventojai turbūt ne be pagrindo teigia, jog tarp vietos policijos ir aplinkosaugos būtų galima dėti lygybės tašką, tačiau aplinkosaugininkai, skirdami baudas, jas fantastiniu būdu padidina dešimteriopai! Šitokiu savivaliavimu skiriant baudas ir taip gąsdinant piliečius, rajono aplinkosaugininkai išgarsėjo ne tik apskrityje, bet ir visoje šalyje. Daug kam kyla elementarus klausimas – o kur tos surinktos baudos panaudojamos? Ogi nežinoma! Į šį klausimą galėtų atsakyti nebent tik tiesioginis Sližausko vadas – ponas R.Masilevičius. Aplinkosaugos departamento direktorius ilgus metus patikimai gina savo pavaldinį, netgi atstovauja jį teismų maratonuose ir kt.
Savivaliaudamas ir psichologiškai žlugdydamas verslą, pats rajono aplinkosaugos šefas per keletą metų sugebėjo išplėsti savo asmenines valdas svetimoje žemėje. Buvęs to sklypo savininkas iki šiol negali atgauti nuosavybės. Prisidengęs valstybės vardu „prichvatizuotą” žemės sklypą panaudojo savo reikmėms. Dabar čia išdygo didžiulė, milijoninės vertės pilaitė. Kad niekas čia nekaišiotų nosies, uolusis aplinkosaugininkas teritoriją sumanė aptverti akmenimis. Šitaip besitverdamas net nepastebėjo, kaip tos ribos paslaptingai išsiplėtė net iki valstybinės reikšmės kelio – už Europos Sąjungos lėšas tiesdami kelią kelininkai buvo priversti sumažinti šaligatvio teritoriją, į kurią „įsirėžė” R.Sližausko valdos laiptai...
Aktyvesni piliečiai, matydami tokią rajono aplinkosaugininkų vado savivalę, o taip pat aukštų šios struktūros valdininkų abejingumą ir taikstymąsi su piktnaudžiavimu, pasipiktino, kad nei specialiosios tarnybos, nei prokuratūra iki šiol taip ir nesiima žygių rimčiau pasidomėti aplinkosaugininkų klano veikla.
Redakcijos žiniomis, valdininkų savivaliavimu ir teisiniu nihilizmu pasipiktinę gyventojai, neseniai susibūrę į aktyvią iniciatyvinę grupę, pradėjo rinkti parašus aukščiausiems šalies vadovams, kad galų gale būtų sutramdyti korupcijos liūne paskendęs aplinkosaugininkų klanas, o pati minėta ministerija apskritai būtų panaikinta ir taip sutaupytos valstybės lėšos.
Atgal
.jpg)
(1).png)
