POLITIKA
02 01. Kaip sustabdyti masinę emigraciją?
Emigracija iš Lietuvos yra įgijusi grėsmingą mastą. Per Antrąjį pasaulinį karą ir per pokarį Lietuva neteko 850 tūkstančių gyventojų. Tiek pat gyventojų taikos sąlygomis per pastaruosius 15 metų praradome dėl emigracijos. Dabar ji net 6 kartus viršija leistinus 3 procentus. Peržengus šią ribą, emigracija tampa pavojinga, ima neigiamai atsiliepti visai šalies raidai.
Atsakymo į klausimą, kaip sustabdyti masinę emigraciją, ieškota Nepartinio demokratinio judėjimo asociacijos (NDJ) iniciatyva Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje surengtuose debatuose, kuriuose dalyvavo politikai, ekspertai ir visuomenės atstovai. Įžanginėje kalboje NDJ tarybos pirmininkas dr. Krescencijus Stoškus pažymėjo, kad debatų tikslas -pradėti nacionalinio susitarimo paieškas, kaip spręsti emigracijos problemą, ir kartu paskatinti valdžią kuo skubiausiai imtis visų būtinų priemonių, kad Lietuva galutinai neišsivaikščiotų. Nacionalinis susitarimas pradėtas kurti iš apačios, nelaukiant kol įsisiūbuos politikai. Teikia vilties tai, kad pagaliau politikai ir valdžia taip pat ima suprasti emigracijos pavojų. Tad reikia sutartinų visuomenės, politikų ir valdžios veiksmų.
Debatuose priimtoje rezoliucijoje rašoma: „2013 m. sausio 25 d. renginio dalyviai, išklausę debatus tarp trijų šalių – (1) politinių partijų lyderių bei jų atstovų (Vytenio Andriukaičio, Ramūno Karbauskio, Arvydo Anušausko, Arvydo Akstinavičiaus), (2) ekspertų grupės (Audros Sipavičienės, Antano Kulakausko, Dainiaus Paukštės) ir (3) susirinkusios auditorijos atstovų (akad. L. Kairiūkščio, M.Zaščiurinsko, A. Indriūno A. Matulevičiaus ir kt) – ir įvertinę Lietuvos demografinės būklės priklausomybę nuo masinės emigracijos proceso, priima nutarimą, kuriuo pripažįstama, kad: 1. Emigraciniai procesai šiuo metu yra įgavę tokį mastą, kad pasidarė pavojingi ne tik šalies ūkio raidai bei jos kuriamųjų galių išsaugojimui, bet ir visos tautos bei jos unikalios kultūros išlikimui; 2. Tie procesai jau nebesustabdomi vien tik atskirų valdžios institucijų, partijų ar socialinių grupių pastangomis; 3. Norint pasipriešinti tiems procesams yra būtinas Nacionalinis susitarimas, prasidedantis ne tik iš viršaus, bet ir iš apačios, apimantis pilietinę visuomenę ir jos valdžios struktūras, visus socialinius sluoksnius bei etnines grupes; 4. Norint pasiekti tokį susitarimą, privalu bendromis pastangomis atkurti demokratiniam gyvenimui būtiną visų socialinių jėgų pusiausvyrą, solidarumą ir aktyvų bendradarbiavimą; 5. Socialinių jėgų solidarumą galėtų žymiai suaktyvinti bent vieni oficialiai paskelbti ir gerai suorganizuoti pilietinių akcijų metai, kad Lietuva neišsivaikščiotų; 6. Nacionalinio susitarimo uždavinys yra neatidėliojant parengti visas gyvenimo sritis apimančią ilgalaikę strateginę Valstybėsdemografinės būklės esminio pagerinimo programą ir visas šalies galias sutelkti jos įgyvendinimui.“
LA informacija
Atgal
.jpg)
(1).png)
