VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

04 09. Įstatymų „naujovės“

Dr. Algirdas Bikulčius

Apie tai, kad Lietuvoje sukurta ne žmonių, visos visuomenės, o tik nomenklatūrininkų prichvatizatorių-oligarchų, jų  „chebros“ ir nuo jų priklausančios biurokratijos klano demokratija (jos diktatūra), rašoma ir kalbama jau seniai.  Todėl Seime nepriimami ir net nepradedami svarstyti Lietuvai svarbūs, bet oligarchams nepageidautinų įstatymų projektai. Tačiau labai greitai, Lietuvos žmonėms  netgi netikėtai atsiranda įstatymai, atitinkantys oligarchų interesus.

Štai dar viena tokia naujovė. Be viešo apsvarstymo staiga priimtas žemės mokesčio dešimteriopo padidinimo įstatymas. Neva taip norima paskatinti nenaudojamos žemės naudojimą. Lietuvos žemės rinka atskirta nuo Europos laisvos žemės rinkos neva gelbstint „Lietuvą nuo išpardavimo“ užsieniečiams, nes  Vakarų Europoje žemė dešimteriopai brangesnė.  Tai melagingos propagandos triukas. Uždarius vidaus žemės rinką pasitarnauta šalies oligarchams – žemės supirkėjams, kurie diktavo ir tebediktuoja jos kainas, nes dauguma šalies gyventojų yra nuskurdinti, statistinė pajamų atskirtis bene didžiausia Europoje. Tad žemės rinkoje nėra konkurentų žemės supirkėjams, planuojantiems užsidirbti atsidarius rinkai, kaip to reikalauja  ES direktyvos. Tokia prekyba žeme vyko sėkmingai, nes atgavę žemę buvę jos savininkai dėl jų senyvo amžiaus patys dirbti žemės negalėjo, o jiems gaunant mažiausią Europoje pensijėlę dažnam „žemvaldžiui“ prireikdavo pragyvenimui pinigų. Tekdavo parduoti žemę. Žemės supirkimo mechanizmas veikė sklandžiai.

Tačiau pastaruoju metu rinka išsisėmė. Potencialūs pardavėjai žemę jau yra pardavę, kiti laukia Europos rinkos atsidarymo Lietuvai. Tada oligarchų iniciatyva pirma buvo  pratęstas Lietuvos rinkos žemei užblokavimo terminas. Rinka nepagyvėjo. Paskui nutarta „iškulti“ dar neišparduotą oligarchams supirkėjams privačių savininkų rezervuota iki „geresnių laikų“ rinkoje žemę, - 10 kartų staiga padidinti žemės mokesčio tarifus, išsaugant uždarą žemės vidaus rinką.

Tai galėtų nekelti abejonių, jeigu Lietuvos žemės rinka nebūtų už „geležinės uždangos“ – turėtų ryšius su laisva Europine ir pasauline rinka. Dabar gi toks mokesčio  už žemę padidinimas yra dar viena oligarchų ir biurokratijos klano Lietuvoje „demokratijos“ (nepriklausomybės nuo visuomenės daugumos) grimasa. Ji rezultatyvi. Bendraujant su žmonėmis ir žiniasklaidoje girdimas susirūpinimas dėl drastiško mokesčio tarifo padidinimo ir ketinimo atsikratyti taip apmokestintų, neįmanomų parduoti laisvoje Europos rinkoje žemės sklypų. Sovietmečiu, steigiant kolchozus, nenorintys į juos patekti žmonės panašiai bėgo nuo neapsakomai didelių, specialiai didintų pyliavų. Taip vyko „išbuožinimas“. Patirtis pravertė.

Rinkos užblokavimas, neva saugant Lietuvą nuo „išpardavimo“ yra primityvus ir apgaulingas. Nesvarbu, kas valdo turtą (žemę), svarbu tik pagal kokius įstatymus ir kieno labui ir ar nežalingai valstybei, kurioje tas turtas yra, jis naudojamas. O tai lengvai sutvarkoma įstatymais.

Supirkėjams, kurie turi pinigų žemės pirkimui, nes turtėja iš monopolinių ir oligopolinių kainų kėlimo, toks žemės mokesčio tarifo padidinimas, po kelerių metų atsidarius Europos rinkai, garantuos 1000 procentų pelną. Vertėjo pasistengti! Beje, monopolijų ir oligopolijų išskaidymu valdžia nesirūpina, o jos mažąjį verslą, vidurinės klasės atsiradimą gniuždo toliau.

Atgal