VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

POLITIKA

04 12. Pats lengviausias būdas valdyti šalį

Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė

Pats lengviausias būdas valdyti šalį-padidinti mokesčius, o protingiausias- teisingai nustatyti prioritetus ir mažinti bei racionalizuoti visų rūšių ir visuose lygiuose mokesčius didinant mokesčių mokėtojų gretas.

Kiekviena valstybė, veikdama per parlamentą ir valdymo organus, atlieka tokias funkcijas, kaip gamybinės-komercinės veiklos, apsaugos, valdymo ir administracines. Šių funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, kurių pagrindiniu šaltiniu yra mokesčiai.

Svarbiausios mokesčių sudarymo taisyklės:

1.Visi  mokesčių mokėtojai turi dalyvauti valdžios išlaikyme proporcingai tam pelnui, kurį jie gauna, būdami valstybės globoje. Ši taisyklė padeda įgyvendinti mokesčių lygybės principą.

2.Mokesčio dydis turi būti tvirtas ir kiekvienam mokėtojui aiškus ilgalaikėje perspektyvoje. Ši taisyklė padeda pašalinti mokesčių ėmėjų savivaliavimą.

3.Mokesčių mokėjimas turi būti patogus, tai yra renkamas mokesčių mokėtojui tinkamiausiu laiku tai yra tada, kada gaunamos pajamos ir tinkamu būdu. Tokiu atveju iždas visada žino kada ir kiek bus surenkama mokesčių.

4.Mokesčių surinkimo sąnaudos turi būti kuo mažesnės. Mokesčių kaštus sudaro išlaidos dideliam valdininkų skaičiui išlaikyti. Kai mokesčiai per dideli, gamintojai netenka noro ūkininkauti. Tokiomis sąlygomis atsiranda noras išsisukinėti nuo mokesčių. Pagaliau fisko valdininkai, dažnai lankydamiesi pas mokėtojus sudaro jiems nemalonumų bei atneša nuostolių.

Apmokestinimo principai:

1.Teisingumo principas reikalauja, kad mokesčius mokėtų didesnius tie, kurie naudojasi valstybės teikiamomis paslaugomis, kad valstybė galėtų gauti lėšų šioms funkcijoms vykdyti aptarnaudama jų veiklą. Tai įmonės monopolininkės, kurių veiklą reglamentuoja (Vandens, šilumos, elektros, telekomunikacijų, bankų, draudimo kompanijų ir kiti) ir reguliuoja valstybė. Tačiau neleistina, kad sumokėtas mokestis prilygtų jų gaunamai naudai. Kad mokesčių našta neslopintų ūkininkavimo paskatų.

Apmokestinant mokesčių objektus, kartu reikia atsižvelgti į mokesčių mokėtojų gebėjimą mokėti. Gebėjimas mokėti laikomas teisingumo etalonu, kuris skirstomas į horizontalųjį ir vertikalųjį.

Horizontaliuoju laikomas tada, kada mokesčių mokėtojai, turintis vienodas ūkininkavimo sąlygas, moka vienodus mokesčius.

Vertikalusis teisingumas pasireiškia tada, kai skirtingas galimybes turintys individai apmokestinami skirtingai. Tai yra šaltinis diferencijuotų mokesčių mokėjimo.

2.Ekonominio efektyvumo principas  reikalauja, kad mokesčiai netrukdytų siekti ekonominių tikslų, tai yra ūkio stabilumo, pelningumo, visiško užimtumo. Mokesčiai turėtų padėti pasiekti, kad nebūtų iškreiptas krašto išteklių paskirstymas. Optimalų išteklių paskirstymą lemia grynosios rinkos sąlygos, o mokesčiai įtraukti į produktų kainas sukelia krašto išteklių perskirstymą. Apmokestinimas neturėtų mažinti minimalaus vartojimo, neigiamai veikti ekonomines motyvacijas.

Apmokestinimo įtaka ekonominiams stimulams yra dvejopa:

Pajamu efektu reiškia, kad mokesčių mokėtojas stengiasi išlaidų mažinimo būdu atgauti lėšas, kurias sumokėjo, kaip mokesčius.

Pakeitimo efektas reiškia, kad gamintojas keičia veiklos pobūdį dėl per mokesčius sumažėjusios pajamų dalies. Tai skatina naujų veiklos rūšių bei išlaidų mažinimo būdų paiešką.

Administracinis principas reiškia, kad mokesčio ėmimas turi būti lengvai įgyvendinamas, jų ėmimo kaštai turi būti minimalūs. Neturi išlikti taisyklių, kai mokesčių suma maža, o jų ėmimo kaštai dideli.

Produktyvumo efektas reiškia, kad surenkama į biudžetą pinigų suma pakankama, kad galėtų valstybės išlaidas padengti. Valstybei naudinga turėti elastingą įplaukų mokesčių sistemą, kuriai esant neįvedami nauji mokesčiai, nedidinami tarifai, o mokestinės įplaukos didėja sparčiau nei nacionalinės pajamos. Šis principas dar vadinamas automatinio reagavimo į ekonomikos sąlygas principu. Automatinis reagavimas leidžia išvengti dažno mokesčių keitimo, į kurį mokesčių mokėtojai dažnai reaguoja neigiamai. Tad ekonominio efektyvumo principui įgyvendinti parankesni yra netiesioginiai mokesčiai negu tiesioginiai. Mokesčių sistema yra labai svarbi viso šalies ūkio reguliavimo priemonė ir negali būti vieni arba kiti mokesčiai keičiami atsietai nuo visos mokesčių sistemos bei jų  vykdomų funkcijų.

Kuo daugiau mažini mokesčius ir didini mokesčių mokėtojų gretas, tuo daugiau remi verslą ir gyventojų pajamingumą, o pastarasis skatina darbo vietų atsiradimą.

Atgal