POLITIKA
05 03. Lietuvių kalba – Tautos konstitucinė vertybė!
Lidija Veličkaitė
Lietuvos Respublikos piliečių 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis skelbia: ,,Valstybinė kalba – lietuvių kalba.“ Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 2 straipsnis skelbia: ,,Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba.“
Tai kas gi tokio baisaus atsitiko, kad prabėgus dvidešimčiai Nepriklausomybės metų, pasigirsta vieši raginimai, kad reikia keisti abėcėlę, pasuose rašyti pavardes svetima kalba (kol kas – lenkų), negana to, dar ir lietuviškiausius, senuosius vietovardžius, gatves pavadinti nežinia kaip. Keisčiausia, kad tie antikonstituciniai raginimai sklinda iš tautos atstovybės – mūsų pačių išrinktų parlamentarų lūpų.
Lietuvių kalba juk dar neuždrausta, kaip kad buvo 1905 m. O gal jau pasiilgome knygnešių gadynės? Dėl keistos mokesčių politikos jau keletas laikraščių, o gal jau ir daugiau, spausdinama ne Lietuvoje. Kas toliau? Lietuvoje daugybė nelietuviškų užrašų: ,,Forum Palace“, „Lindex“, ,,Mali“, jų jau skaičiuojama šimtais. Dažnas net nežino, ką tie žodžiai reiškia. Pasirodo, turime Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Ir ne tik komisiją. Įsteigta ne viena visuomeninė organizacija lietuvių kalbai ginti. To pasirodo maža.
Piketas prie LR Seimo. Dar prisijungė Tautininkų sąjungos atstovai, hab.dr. Kazimieras Garšva. Nuotrauka Antano Ališausko
2013 m. balandžio 25 d. iniciatyvinė grupė: dr. Lilijana Astra, fotomenininkas, ,,World pres photo Haque“ laureatas Antanas Ališauskas, kalbininkė Audronė Gečiauskienė, ekonomistė Lidija Veličkaitė, surengė piketą ,,Ar lietuvių kalba – politinė prekė?“ prie Lietuvos Respublikos Seimo. Viešai pareikalauta, kad už lietuvių kalbos pagrindų griovimą būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, kaip tai buvo 1934 m. vasario 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidento pasirašytame Tautai ir valstybei saugoti įstatyme, apsisaugant nuo svetimų valstybių įtakos:
,,Respublikos Prezidentas tautininkas Antanas Smetona skelbia šį Tautai ir Valstybei saugoti įstatymą: 1. ,,Kas įžeidžia ar niekina Lietuvių tautą arba Lietuvos valstybę, tas yra baudžiamas paprastuoju kalėjimu arba sunkiųjų darbų kalėjimu iki ketverių metų. 2. Kas įžeidžia ar niekina Lietuvos valstybės ženklą – Vytį, Lietuvos tautinę, valstybinę ar karinę vėliavą arba kurį kitą dalyką, brangintiną ar gerbtiną dėl jo simbolinės reikšmės lietuvių tautai ar Lietuvos valstybei, tas yra baudžiamas paprastuoju kalėjimu arba sunkiųjų darbų kalėjimu ligi ketverių metų.“
Ši iniciatyvinė grupė taip pat įteikė LR Seimo pirmininkui Vydui Gedvilui peticiją „ Lietuvių kalba – Tautos konstitucinė vertybė!“, kurią pasirašė akademikas Antanas Tyla, lituanistas kalbininkas humanitarinių mokslų daktaras Pranas Kniūkšta, griežtai pasisakantis prieš antikonstitucinius projektus, disidentė Nijolė Sadūnaitė, poetas buvęs politinis kalinys Gintautas Iešmantas ir šimtai kitų lietuvių.
Peticijos parengimo priežastys aiškios: kaip gali Seimo nariai prieštarauti juos išrinkusių žmonių valiai, reikšdami nepagarbą pagrindiniam LR Konstitucijoje apibrėžtam Valstybinės kalbos įstatymui ir, demonstruodami teisinį nihilizmą, siekti įtvirtinti dvikalbius vietovardžių pavadinimus bei nelietuviškų asmenvardžių rašymą dokumentuose. Įteisinus gausias svetimybes, lietuvių kalba netektų savo tapatybės, originalumo, išskirtinio savitumo ir pamažu virstų puskalbe.
Kaip pavyzdį pateikiame Lietuvos pašto įsigytus likviduojamo banko ,,Snoras“ kioskelius žymėti paslaugų ženklu ,,Pay Post“. Ar Lietuvos paštas, teikdamas paslaugas Lietuvos gyventojams, nesupranta, kad rašydamas užrašus svetima kalba, tiesiog negerbia savo klientų. Valstybinė lietuvių kalbos komisija kreipėsi į Lietuvos paštą aiškindama, kad netinkamas toks užrašas. Tačiau jie atsakė, kad ,,Pay Post“ prekiniam ženklui Valstybinis kalbos įstatymas negalioja, nes šiame tinkle bus teikiamos finansinės, bet ne tradicinės paslaugos. Norinčių naudotis jų paslaugomis negausu, tad kaip svetimkūnis gal neilgai ir gyvuos.
Grįžkime prie peticijos ,,Lietuvių kalba – Tautos konstitucinė vertybė!“. Jos pradžioje rašoma: ,,Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečiai – po ilgų niekinimo ir naikinimo šimtmečių – lietuvių kalbai suteikė puikias tolesnės raidos galimybes. Kalbame lietuviškai – seniausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, kuri nusipelno ypatingos pagarbos. Lietuvių kalba – mūsų istorinės valstybės kalba. Tai yra vienas didžiausių Nepriklausomybės iškovojimų...“. Negerbti savo kalbos, tyčiotis iš jos, tai tas pat kaip negerbti ir tyčiotis iš savo motinos, ar tėvo. ,,Nė vienas valstybės pilietis neturėtų likti abejingas šiuo lemtingu metu, kai sprendžiama, ar toliau leisti mūsų kalbą stumti pražūtingos prarajos link, ar apsaugoti jos gyvybingą turtingos kultūrinės raidos kelią“ - toliau rašoma peticijoje.
Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas akademikas Zigmas Zinkevičius 2011 m. balandžio 14 d. savo straipsnyje ,,Ar V. Tomaševskis teisus ?“ rašo: „Lenkų kalba Lietuvoje yra atneštinė, kitaip sakant, išmoktinė. Jos paplitimą nulėmė tragiški Lietuvos įvykiai. XIV a. antroje pusėje Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Jogailos vainikavimas Lenkijos karaliumi davė impulsą Lietuvos polonizacijai, kuri po to visą laiką stiprėjo. Todėl dabar lenkų kalba sudaro salas lietuvių kalbos plote, kurios nesiekia lenkų teritorijos.“
Visais laikais lietuvių kalbos reikalus tvarkydavo kalbininkai, vaikus auklėjo tėvai, o dabar viską užsimojo daryti politikai. Kadangi nėra atsakomybės, nėra jokių baudų ar bausmių, tada galima už bet kurį įstatymą balsuoti žinant, kad niekam, net rinkėjams, nereikės atsiskaityti. Tik taip būti neturėtų!
Atgal
.jpg)
(1).png)
