POLITIKA
05 31. T. H. Ilvesas: Estija pritaria Lietuvos iškeltiems pirmininkavimo ES Tarybai tikslams
Dovilė Kašponienė
Estija yra tvirta Lietuvos partnerė, pažymėjo mūsų šalyje viešintis Estijos Prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas (Toomas Hendrik Ilves). Antradienį Estijos vadovas lankėsi Seime, kur susitiko su Seimo Pirmininku Vydu Gedvilu ir pasakė kalbą iš Seimo plenarinių posėdžių tribūnos.
Seimo Pirmininkas V. Gedvilas svečiui trumpai papasakojo apie Lietuvos pasirengimą pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai bei išreiškė viltį, kad jo metu Lietuva sulauks paramos iš Estijos pusės.
Estijos Prezidento teigimu, jo šalis pritaria Lietuvos iškeltiems pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai tikslams, tarp kurių - skaitmeninė darbotvarkė, vieninga rinka, Rytų kaimynystė ir t. t.
"Mes remiame jūsų pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai antrojoje šių metų pusėje tikslus. (...) Jeigu pirmininkautume mes, tai darbotvarkė būtų visiškai tokia pati. Tos sritys, kurios svarbios jums, yra svarbios ir mums", - tvirtino Estijos vadovas.
Estijos Prezidentas T. H. Ilvesas kalbėjo, jog visų trijų Baltijos šalių parlamentams būtinas glaudesnis bei intensyvesnis bendradarbiavimas, ypač - tarp atskirų komitetų. Estijos Prezidento žodžiais, yra daugybė svarbių sričių - tokių kaip energetika, transportas bei kitos - kuriose bendras komitetų darbas turėtų būti produktyvesnis.
Seimo Pirmininkas V. Gedvilas patikino pritariantis šiai Estijos Prezidento nuomonei bei išreiškė viltį, jog tiek Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu, tiek vėliau bendradarbiavimas bus ir intensyvus, ir produktyvus.
Kalbėdamas Seimo posėdyje Estijos vadovas pažymėjo, kad mūsų užduotis XXI amžiuje regėti save daug didesnius negu buvome XX amžiuje.
"Turime pagrįstai kalbėti apie Baltijos ir Šiaurės šalių regioną, apie vidinę Europos Sąjungos jūrą - Baltijos jūrą, kuri yra mūsų Mare Nostrum. Didelį mūsų regioną lydės sėkmė tik tada, kai visos valstybės pripažins tas pačias vertybes, turės bendrą tikėjimą laisve ir liberalia demokratija", - sakė svečias.
Jeigu sugebėsime tinkamai pasinaudoti Baltijos ir Šiaurės šalių matmens galimybėmis, T. H. Ilveso teigimu, pamatysime, kad Europoje atsiras regionas nuo Lenkijos pietų iki Švedijos ir Suomijos šiaurės, "kuriame gerai veiks ūkis, gerai gyvens žmonės, kurį pagrįstai bus galima apibūdinti žodžiais - atviras, besivystantis, sėkmingas, įtakingas, skaidrus, inovatyvus, palaikantis pilietinę bendruomenę ir saugus".
Estijos šalies vadovas išreiškė susirūpinimą dėl bendro saugumo, pabrėždamas ir kibernetinio saugumo svarbą. "Kasdienės kibernetinės atakos jau tapo įprastų pavojų dalimi", - tvirtino T. H. Ilvesas.
Estijos Prezidentas pabrėžė, kad jo šalis palaiko Latvijos ir Lietuvos prisijungimą prie euro zonos, kad euro zonoje būtų daugiau atsakingų ir taisykles paisančių valstybių. "Tai nacionalinis Estijos interesas, ir jūsų, ir Lenkijos interesas. Taip pat norėtume, kad prie euro zonos prisijungtų ir Lenkija", - Seimo posėdyje kalbėjo Estijos vadovas.
T. H. Ilveso asmenine nuomone, šiame Europos Sąjungos pakraštyje gal reikia ir atominės elektrinės, bet, kaip kiekvieno projekto atveju, reikia aiškumo. "Kad projektas būtų įgyvendintas, reikia žinoti, kaip ir ką tai duos visiems dalyviams", - teigė Estijos Prezidentas.
Estijos vadovas pažymėjo, kad būsimas Europos Sąjungos biudžetas mums suteikia istorinę galimybę nutiesti trūkstamą modernią jungtį tarp trijų Baltijos šalių ir Europos.
"Rail Baltica" suteiks galimybę ir žmonėms, ir kroviniams iš Suomijos šiaurinės dalies per Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją greitai pasiekti Europos širdį ir grįžti atgal", - pabrėždamas šio projekto svarbą regionui sakė T. H. Ilvesas.
.jpg)
(1).png)
