POLITIKA
06 11. Demokratijos raiška
(Įstatymų leidybos šaltiniai – demokratijos raiškos pagrindas)
M. Rastenytė
Nepriklausoma ekspertė, Socialinių mokslų daktarė, docentė
Kiekvienas atsakysite, kad demokratija, tai dalyvavimas šalies arba vietos bendruomenės valdyme. Visuomenės narių aktyvus dalyvavimas įstatymų priėmime yra praktinis demokratinio šalies gyvenimo laidas, nes saugant mažumos teises, suteiksi visoms šalims plačias galimybes būti išgirstiems ir reikšti savo pažiūras.
Tad ką demokratija reiškia Jums?
Tiek Europos Sąjungos mastu, tiek mūsų šalies bei vietos savivaldybės lygiu, pirmoje eilėje, formuojamų valdymo organų atstovų delegavimą ir rinkimą. Nuo to, kokius atstovus į valdymo organus mes išrenkame, priklauso didele dalimi priimami nauji bei keičiami seni įstatymai ir norminiai aktai, reglamentuojantis mūsų tiek asmeninį, tiek viešą gyvenimą bei jo sandarą.
Ką daryti, jeigu rinkėjas mato tik sąrašą kandidatų, o ne personaliją?
Ar gali jis nuspręsti jo pageidaujamo kandidato patekimą į valdymo organą? Be abejo ne.
Čia jau patiriamas pirmasis mūsų laisvių apribojimas į valdymo organų formavimą personalinėje sudėtyje.
Renkant atstovus į valdymo organus pagal partijos sąrašą ir programą daugiau yra orientuojamasi į tos partijos vadovo personaliją, o ne į ją sudarančių narių asmenybes bei jų vietą kandidatuojančių sąraše.
Tokiu būdu yra renkamos partijų programos, kurios paprastai neskaitomos rinkėjų, o ir perskaičius ne visada suprantama, kas už bendrų frazių slypi, o tik po to atsiranda jas vykdantys asmenys. Be valdymo organo personalinės sudėties labai svarbu, kaip gyventojai dalyvauja įstatymų bei norminių aktų leidybos procese. Įstatymų leidybos šaltiniai yra neriboti, o siūlomi įstatymų projektai gali gimti įvairiose vietose.
Žinoma, pirmasis šaltinis-tai Parlamento įstatymų arba savivaldybių norminių aktų projektai gali atsirasti vykstant rinkimų kompanijai, kurios metu būsimasis Parlamento narys arba kandidatas į savivaldybės deputatus pažada po išrinkimo pasiūlyti įstatymą arba savivaldybės norminį aktą tam tikru klausimu. Vienu ar keliais tokiais projektais gali remtis visa kandidato į Parlamento ar Savivaldybės deputato narius rinkiminė kampanija. Arba pradėjęs eiti savo pareigas ir įgijęs patirties gali pastebėti, kad būtina pataisyti veikiantį įstatymą ar kitą norminį aktą arba jį visiškai panaikinti.
Tad labai svarbu, kas atstovaus rinkėjus įstatymų leidybos organuose, kokia jo kompetencija, koks jo pareigos jausmas ir atsakomybė prieš tuos, kuriems jis įsipareigojo atstovauti. Tad labai svarbu, kad rinkiminės kampanijos metu būtų aiškiai suformuluotos ir pateiktos būsimiems valdymo organų atstovams spręstinos problemos, o juos išrinkus – reikalaujama jų įgyvendinimo.
Antrasis šaltinis, tai Parlamentaro ar deputato rinkėjai – atskirai ar drauge, susijungę į piliečių grupes ar asociacijas, profesines sąjungas, gamintojų asociacijas ir prekybos rūmus – gali pasinaudoti savo teise kreiptis į valdžią ir perduoti savo pasiūlymus savo atstovui Parlamente ar Savivaldybėje.
Tokiu būdu atsiranda daugelis puikių įstatymų ir norminių aktų, nes kai kurios iš šių organizacijų, būdamos glaudžiai susijusios su įvairiomis įstatymų leidybos sritimis, yra sukaupusios nemaža žinių apie įstatymus liečiančius jų interesus, ir rengdamos savo siūlymus gali pasitelkti patyrusius specialistus.
Pritardamas tokiam siūlymui, Parlamentaras ar Savivaldybės deputatas priima projektą ir jį ruošia pateikimui.
Trečiasis šaltinis, tai, kad šiais laikais gausiu įstatymų projektų šaltiniu turėtų būti vykdomosios valdžios organų „pranešimai”.
Tokius „pranešimus”, paprastai laiško pavidalo, su siūlomu įstatymo projektu vyriausybės narys, nepriklausomos žinybos vadovas ar Prezidentas pateikia Parlamentui.
Dažnai girdima, jog realybė nukenčia dėl nepakankamos įstatyminės bazės arba įstatymų atskirais klausimais stokos, tačiau retai reiškiamas nepasitenkinimas valdininkijos prisitaikėliškumui.
Juk ne kas kitas, kaip valdininkai, kurie dalyvauja tiesioginiame gyventojų klausimų sprendime, mato įstatymų spragas arba jų tarpusavio sąveikavimo trikdžius ir nesuderinamumą.
Kiek gi jie kasmet pateikia tokių pasiūlymų.
Juk ši grandis yra pati reikšmingiausia patikrinant įstatymo ar norminio akto gyvybingumą ir galią.
Ar ne todėl žmonės labiausia nepatenkinti valdininkų veiksmais ir jų neveiklumu.
Ketvirtas šaltinis yra tai, kad svarbiu įstatymų leidybos šaltiniu yra kasmetinis Prezidento pranešimas.
Visuose valdžios organuose turi būti plėtojamos Prezidento pranešime išsakytos mintys tam, kad būtų keičiama susidariusi šalyje padėtis pažangos kryptimi.
Šie valdžios organai turi siūlyti atitinkamus naujų arba veikiančių įstatymų pataisų projektus.
Gali būti, kad Prezidento rekomendacijos įtakos ne įstatymo atsiradimą arba jo keitimą, o tik atskirų poįstatyminių aktų turinį arba jų įgyvendinimo tvarką. Viešoji komunikacija turėtų ištisai teikti gyventojams žinias apie Prezidento pranešime iškeltų idėjų įgyvendinimo eigą bei pasiektą pažangą. Aukštas įstatimleidybos lygis reikalauja parengtų žinybose dirbančių patarėjų įstatymų leidybos klausimais, o be to specializuotų grupių, sugebančių kvalifikuotai atlikti tyrimus. Pavyzdžiui JAV Kongrese įstatymų projektai, kuriais buvo kodifikuoti įstatymai, liečiantys kriminalinius nusikaltimus ir baudžiamąjį procesą, teismus ir teisminį procesą, ginkluotąsias pajėgas ir kitus klausimus, buvo vykdomi tyrimai ir rengiami po kelerius metus.
Penktasis šaltinis, tai įstatymų projektų viešieji svarstymai. Apie tai visuomenę turėtų informuoti atitinkamas komitetas, nurodydamas vietą, laiką ir temą.
Pavyzdžiui, JAV tokie skelbimai išspausdinami „Kongreso protokolų“ kasdieninių skelbimų skyriuje, o dažnai laikraščiuose ir periodiniuose leidiniuose. Suinteresuotiems asmenims, organizacijoms ir vyriausybės departamentams ir įstaigoms dažnai siunčiami asmeniniai pranešimai laiško arba šaukimo forma. Visi svarstymai komitetuose arba pakomitečiuose atliekami viešai, išskyrus tuos atvejus, kai komitetas arba pakomitetis nutaria, jog svarstymas turi būti uždaras dėl to, kad išvadų, duomenų ar svarstytinų medžiagų pagarsinimas sukeltų grėsmę šalies saugumui arba pažeistų darbo reglamentą. Mažumos partijai priklausantys komiteto nariai bent jau vienai svarstymo dienai iškviečia savo pranešėjus pasisakyti apie svarstomą įstatymo projektą. Dažnai visas tokių svarstymų metu pasisakymų tekstas išspausdinamas ir komiteto išplatinamas. Pasibaigus svarstymui, pakomitetis paprastai nagrinėja įstatymo projektą vadinamajame „papildomo apdorojimo“ posėdyje. Abiejų šalių argumentai smulkiai išanalizuojami, o juos aptarus balsuojama dėl pakomitečio sprendimo. Visų vardinių balsavimų bet kuriame, kurio nors komiteto posėdyje rezultatai po tam tikro laiko yra prieinami visuomenei to komiteto kanceliarijoje.
Visuomenei pateikiama tokia informacija:
1) visų pataisų, siūlymų, potvarkių ar kitų nuomonių aprašymas;
2) visų komiteto narių, balsavusių pagal įgaliojimą ar asmeniškai „už“ arba „prieš“ pataisą, siūlymą, potvarkį ar nuomonę, pavardės;
3) dalyvavusių, bet nebalsavusių narių pavardės.
Be to, kiekviename komiteto pateiktame norminiame teisės akte turi būti smulkiai išanalizuotas infliacinis šio akto poveikis kainoms ir kaštams šalies ekonomikoje.
Prie kiekvieno pranešimo pridedama parengta sąmata, kurioje atspindimos įstatymo projekto ar bendrosios rezoliucijos įgyvendinimo išlaidos einamaisiais finansiniais metais ir kiekvienais metais iš artimiausių penkerių metų arba per visą jo vykdymo laikotarpį, jei jis trumpesnis nei penkeri metai.
Jeigu įstatymo projektas susijęs su biudžeto pajamomis, pranešime nurodomas tik pajamų padidėjimas ar sumažėjimas vienerių metų laikotarpiui.
Įstatymus ir norminius aktus priimančiuose valdymo organuose turi būti ne tik teisės bet ir ekonomikos klausimais struktūriniai padaliniai, gebantis kvalifikuotai prognozuoti procesų raidą.
Šeštasis šaltinis, tai svarstymų ir posėdžių transliacija ir viešinimas.
Leidžiama rengti televizijos ir radijo laidas apie komitetų svarstymus ir posėdžius, juos fotografuoti sutinkamai su reglamento nuorodomis.
Konstitucijos nustatyto atviro ir visapusio svarstymo metu įstatymo projektas dažnai gerokai patobulinamas, o blogas projektas atmetamas.
Tokiu būdu reiškiasi kiekvieno visuomenės piliečio dalyvavimas šalies valdyme per įstatymų priėmimo bei jų įgyvendinimo prizmę ir jo demokratinių galių raišką.
Atgal
.jpg)
