POLITIKA
07 12. Apie skalūnines dujas
Prof. Jonas Grigas
Amerikiečių bendrovė Sheron Žemaitijoje pradėjo parengiamuosius skalūninių dujų žvalgybos darbus. Lietuvos mokslų akademijos nariai pritarė šiems darbams įspėdami, kad reikia stebėti, kad darbai būtų atliekami kokybiškai. Politinėms aistroms nurimus pasvarstykime, ką apie skalūninių dujų gavybą JAV mano mokslininkai ir ko galima tikėtis Lietuvoje?
Skalūninių dujų gavyba yra procesas, kuris apima horizontalų gręžimą ir giluminį skalūnų laužymą didelio slėgio vandeniu, siekiant sukurti kelią dujoms ištekėti į gręžinį. Skalūninių dujų gavybos revoliucija išlaisvino anksčiau nepasiekiamas dujas, susikaupusias prieš milijonus metų ir uždarytas skalūnuose. Tokie dujų telkiniai Amerikoje aptikti didelėse teritorijose nuo Niujorko iki Vakarų Virginijos valstijų ir yra ypač intensyviai naudojami Pensilvanijos valstijoje. Amerika įgijo naują pigios energijos šaltinį. Kaip ir Lietuvoje, dujos dažniausiai guli privačiose žemėse, todėl siekiant išvengti konfliktų su visuomene šių metų gegužės 16 dieną JAV Vidaus reikalų departamentas paskelbė skalūninių dujų gavybos privačiose žemėse direktyvą, reguliuojančią privačius ir visuomeninius santykius, o Nacionalinis mokslo fondas finansavo tokios dujų gavybos įtakos geriamojo vandens tiekimui mokslinį tyrimą, kurio rezultatai paskelbti gegužės 16 dieną viename prestižiškiausių mokslo žurnale Science. Peržvelkime trumpai, ką mano mokslininkai, ne Lietuvos pseudožalieji, anot prezidentės, apie šią naują dujų žvalgybos ir gavybos technologiją.
Vienas iš tyrimo vadovų, Pitsburgo universiteto aplinkosaugininkas Radisav Vidic rašo: „Šios dujų gavybos pramonė yra dar tik savo ankstyvojoje stadijoje, todėl mes daugelio dalykų dar nežinome. Ar ji pakenks aplinkai, ar ne? Ar Niujorko valstija teisi, norėdama drausti tokią dujų gavybą, o Pensilvanijos neprotinga, leisdama ją? Tyrimo rezultatai rodo, kad atsakymas yra „ne“, jokio neprotingumo čia nėra. Nėra šios dujų gavybos pramonės nepaneigiamo poveikio paviršinio ar gruntinio vandens kokybei Pensilvanijoje“.
Tačiau tai nereiškia, kad ši dujų gavyba negali sukelti problemų skaldant skalūnus ir eksploatuojant gręžinius. Pensilvanijoje jau yra apie 100 tūkstančių veikiančių arba paliktų dujų gręžinių. Kiekvienas gręžinys gali leisti dujoms iš arčiau paviršiaus esančių telkinių išsiskverbti iš uolų į vandens telkinius. Gali išsiskverbti iš požemių ir metano dujos, kurios ypač didina šiltnamio efektą atmosferoje ir skatina klimato atšilimą. Kai kuriose Pensilvanijos valstijos vietose metano dujų yra ypač daug.
Labai svarbus šios dujų gavybos faktorius yra cemento gaubtas, kuris apjuosia naujai išgręžtą gręžinį. Jei jis nekokybiškai padarytas, dujos gali skverbtis pro gręžinio šonus. Pensilvanijos Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad nuo 2008 iki 2013 metų iš 6 466 gręžinių 219 buvo įrengti nekokybiškai, nors jokios vandens taršos metano dujomis neaptikta. Tačiau problemų lieka. Viename Owego gręžinyje Niujorko valstijoje, padarytame praeitą spalį, vyksta dujų nuotėkis.
Skalūninių dujų gavyba gąsdina visuomenę dar ir todėl, tad trūksta viešos informacijos apie gruntinio vandens gylį ir jo kokybę prieš darant gręžinius. Šiuos duomenis Amerikoje dažniausiai turi surinkę gręžimo bendrovės, bet juos slepia, pavyzdžiui, nenorėdamos, kad žemių savininkai keltų žemės kainą.
Tačiau didžiausią susirūpinimą skalūninių dujų gavyba kelia dėl skalūnus skaldančio vandens kokteilio patekimo į gruntinius vandenis. Skalūnus skaldantis vandens kokteilis laikomas paslaptyje, bet jame gali būti apie 750 sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, kavos tirščių ar metanolio. Kiekvieno gręžinio skalūnų skaldymui reikia nuo 7,5 iki 26,5 milijonų litrų vandens. Toks užterštas vanduo buvo rastas giliau nei kilometro gylyje po geriamojo vandens sluoksniu Marceliaus skalūnų srityje ir jis negresia užteršti gruntinio vandens sluoksnius. Pensilvanijoje dujų gręžiniai kol kas taip pat neužteršė gruntinio vandens. Tačiau Vakarų Virdžinijos ir Vyomingo valstijose mažiau gilūs gręžiniai užteršė gruntinius vandenis. Gruntinio vandens potencialus užteršimas dėl dujų gavybos yra panašus į loteriją, mano minėtasis Vidic.
Kitas didžiausią susirūpinimą aplinkai keliantis reiškinys yra panaudoto gręžiniams vandens tinkamas tvarkymas. Daugelyje gręžinių šis vanduo yra paliekamas gręžinyje. Bet ateityje šis vanduo gali tapti įsotintas druskomis bei toksinėmis ir radioaktyviomis medžiagomis, besiskverbiančiomis iš aplinkinių uolų. Amerikoje tai jau vyksta. Jau pastebėta tokio vandens skverbimasis į upes ir šaltinius. Anot Vidic, jei Pensilvanija pradės tą vandenį garinti, jei reikės atsikratyti 10 milijonų tonų natrio chlorido. Dabar visa Amerika jo sunaudoja 15 milijonų tonų.
Dujų bendrovės nuolat tobulina technologijas ir vis dažniau panaudotą vandenį vėl naudoja kitiems gręžiniams. Per pirmuosius šešis 2012 metų mėnesius 90 proc. vandens buvo panaudota naujiems gręžiniams. Tačiau lieka esminis klausimas — koks bus ilgalaikis šių gręžinių palikimas? Akmens anglių kasyklos daugelyje šalių šimtmečiams paliko nuodus skleidžiantį palikimą, atominės elektrinės paliko mirtiną radiaciją skleidžiantį panaudoto kuro palikimą tūkstantmečiams. Nors imamasi visų atsargumo priemonių paliekant panaudotus dujų gręžinius, net Amerikai trūksta lėšų šių gręžinių ateities saugos užtikrinimui. Mokslininkų išvada yra kategoriška: „Dabar laikas galvoti, kas mokės už tai, kai gręžiniai atitarnaus“. Ar Lietuvos vyriausybė pasiruošusi tinkamai ir kompetentingai prižiūrėti skalūninių dujų žvalgybos kokybę, ar ruošiasi ją palikti Sheron arba pseudožaliųjų kompetencijai? Yra įtarimų, kad „žalieji|“ panašūs į arbūzus, išorė žalia, o vidus raudonas, nes yra daugybė ne mažiau aktualių grėsmės visuomenei klausimų, kurie „žaliesiems“ nerūpi. Ar mes daug žinome, kaip eksploatuojami Lietuvos naftos telkiniai, kas ir kokią naudą už ją gauna, kokioje būklėje yra jau palikti gręžiniai? Minėtas mokslininkų tyrimas rodo, kad Lietuvos politikams ir vyriausybei taip pat būtina dabar pasirūpinti tinkama dujų žvalgybos ir gavybos sauga, tada ir žemaičiai ramiai miegos. Vien tuščių kalbų čia nepakanka.
Atgal
.jpg)
