POLITIKA
08 13. Bus kuriamas energiškai efektyvaus karinio vieneto modelis
Rokas Sabatauskas
Lietuvoje veikiantis NATO energetinio saugumo kompetencijos centras pradėjo projektą, kuriuo bus siekiama sukurti energiškai efektyvaus karinio vieneto modelį.
Pasak centro eksperto Arūno Molio, vykdant šį projektą bus bandoma sukurti tipinio bataliono dydžio kovinio vieneto energijos išteklių vartojimo modelį ir pasiūlyti būdus bei priemones, kaip, nesumenkinant bataliono kovinių pajėgumų, būtų galima taupiau naudoti energijos išteklius ir užtikrinti maksimalią tokio vieneto nepriklausomybę nuo išorinių energetinių šaltinių.
Projekto "poligono" vaidmeniui atlikti pasirinktas Tauragės rajone dislokuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas. Remiantis šio bataliono energijos išteklių naudojimo pavyzdžiu planuojama įvertinti tipiniam mechanizuotojo pėstininkų bataliono struktūrą ir funkcijas turinčiam kariniam vienetui būdingus elektros energijos, šilumos, kuro poreikius ir pasiūlyti tokius poreikius patenkinti padėsiančius technologinius sprendimus.
Kartu modelis turėtų pasiūlyti sprendimus maksimaliai karinio vieneto nepriklausomybei nuo išorinių vandens šaltinių užtikrinti, pasitelkiant valymo įrangą. Be to, planuojama įvertinti galimybę panaudoti batalione sukuriamas atliekas elektros energijai ir šilumai generuoti.
Energetinio saugumo ekspertų teigimu, pirminiame etape šis projektas planuojamas kaip teoriniais skaičiavimais pagrįstas modeliavimas, tačiau jie neatmetė galimybės, kad vėliau tam tikros technologijos galėtų būti išbandytos ir praktiškai įdiegtos batalione.
Centro specialistai pabrėžė, kad kuriant energiškai efektyvaus karinio vieneto modelį ir siūlant technologinius sprendimus bus atsižvelgiama ir į tai, kad batalionas turi būti perdislokuojamas, nes paprastai tokio vieneto kariai kartu su visa įranga siunčiami į tarptautines operacijas už šalies ribų.
Modeliuojant energetikai efektyvų karinį vienetą bus kompleksiškai vertinamas galimų technologijų patikimumas, savikaina, jų atsiperkamumas, taip pat bus analizuojamas instaliavimo sudėtingumas, personalo apmokymo sąnaudos ir ekonominė nauda.
Dr. A. Molio teigimu, centro ekspertai tikisi, kad projekto metu pasiūlytas energiškai efektyvaus kovinio vieneto modelis galėtų tapti pavydžiu kuriant ir aprūpinant karinius vienetus ir kitų NATO šalių kariuomenėse.
NATO energetinio saugumo centras įkurtas 2012 metų liepą šalims steigėjoms NATO Transformacijos vadavietėje Norfolke (JAV) pasirašius steigimo dokumentus. 2012 metų spalį, atlikus akreditacijos procedūras, centrui buvo suteiktas tarptautinės karinės organizacijos statusas.
Be Lietuvos, centro steigėjos yra dar penkios NATO šalys: Estija, Italija, Latvija, Prancūzija ir Turkija. Centrui vadovauja Lietuvos atstovas pulkininkas Romualdas Petkevičius.
Lietuva taip pat siekia, kad karinio energetinio saugumo klausimai būtų įtraukti į ES šalių gynybos planuotojų darbotvarkę. Vienas iš šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos prioritetų saugumo ir gynybos srityje - siekti, kad energetinio saugumo karinis matmuo taptų ES Bendrosios saugumo ir gynybos politikos dalimi ir ES šalių bendradarbiavimas karinio energetinio saugumo srityje būtų stiprinamas.
Pagrindinė karinio energetinio saugumo klausimais besirūpinanti institucija ES yra Europos gynybos agentūra.
.jpg)
