POLITIKA
08 16. Stagnacija su policinės valstybės simptomais
Vaclovas Volkus
Buvęs Lietuvos Užsienių reikalų ministras, Seimo narys, profesorius Povilas Gylys yra pastebėjęs: „Apie pavojingą mūsų šalies viešojo gyvenimo tendenciją – politinės valstybės instinktų stiprėjimą“, kad „vis labiau nuo suvereno – tautos atitrūkstanti valdžia pilietiškai nusiteikusių žmonių atžvilgiu naudoja neadekvačią situacijoms jėgą“.
Pastabūs, mąstantys, neabejingi demokratijos principinėms vertybėms neabejingi piliečiai, įvairiomis demokratinėmis formomis pasisakantys apie kai kuriuos valdžios sprendimus, praktinius veiksmus, kurie ne tik jiems yra nepriimtini, kritikuotini, susiduria su valdžios šiurkščia politine jėga, neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais. Paskutinio laikmečio visuomenę jaudinantys faktai kalba už save – kada prieš Garliavos gyventojus protestuojančius prieš neteisybę buvo pasiųsta 240 iki dantų ginkluotų policininkų. Kieno įsakymu buvo ruošiamasi susidoroti, išjungti aparatūrą policijai nepalankias filmavimo scenas. Tik protestuojančių žmonių santūrumo, maldos dėka išvengta blogiausio atvejo. Teisėsaugininkų pyktis neatlyžo net prieš kelias trylikametes mergaičiukes, kažkur parašiusias kelias nepalankias teisėsaugininkams raides. „Nusikaltėlės“ buvo išaiškintos. Už jų „nusikaltimą“ turėjo atsakyti tėvai. Neabejinga Lietuvos visuomenės dalis, pasipiktinusi brutaliais Garliavos įvykiais, įkūrė politinę partiją teisingumui ginti, už kurią rinkimų į Seimą metu balsavo dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių. Į Seimą buvo išrinkti net septyni šios politinės jėgos atstovai.
Lietuviai patriotai, neabejingi tautos likimui, okupacijos metais žadinę tautos atgimimą, rizikavę netekti darbo, laisvės, patyrę daugelį kitų skriaudų ir nemalonumų – vadinami disidentai, Sąjūdžio kūrėjai, signatarai, kaip antai ryškūs tautos vedliai – mokslo vyrai, kaip R. Ozolas, B. Genzelis ir kiti, kurių „runkeliais“ nepavadinsi, lyg būtų nesuprantantys teisingumo ir teisės vaidmens visuomenėje, nesuvokiantys Konstitucijos straipsnių, kuriuos jie patys ir ruošė, palyginus su jais valstybininkai mažaraščiai, už keliamus protestus, valdžios sluoksniuose negeroves, kritiką yra persekiojami, kurpiamos bylos, net teisiami. Tuo pačiu milijoninės aferos, išlaidžiavimas, nusiūkininkavimas, prasiskolinimas, masinė emigracija, vedanti prie tautos nykimo, sprendžiama žadančiomis kalbelėmis, bylų nutraukimais.
Anais, okupacijos laikais, Maskvos liokajai nevykusiai atlikę pavestą darbą – netekdavo posto, dabar pasikeitus Sąjungoms – baudžiama tauta pinigais.
Valstybinių švenčių dienomis Lietuvos valstybės sostinės Vilniaus centrinėje gatvėje baikščios, be Sąjūdžio dvasios, nuolaidžiaujanti svetimiesiems valdžių teisingumas draudžia taikiam lietuvių jaunimui žygiuoti su tautinėmis vėliavomis, patriotine daina – protestuoti prieš valdžios savivalę, nekompetenciją, prieš tautos papročių, tradicijų, šeimos instituto niekinimą visokiomis tautai nepriimtinomis naujovėmis, prieš politikų bandymus revizuoti lietuvių kalbą, lenkinti vietovardžius, nuolaidžiavimą Lenkijai, kuri per Lietuvos lenkų rinkimų akciją – politinė partija vykdo savo užmačias Lietuvos valstybėje.
Paskutiniu metu iš lenkiškos mandagumo kaukės prasiveržė nemeilė Lietuvai, lietuviams, Lietuvos valstybės simbolio – vėliavos niekinimas. Lenkijos viešoje erdvėje milijoniniame mieste sportinių varžybų metu pasirodė didžiulis transporantas, kuriame Lietuvos valstybės vėliavos fone užrašyta „Chamai lietuviai“, toliau Lenkijos valstybės vėliavos fone „klaupkitės prieš lenkų ponus“. Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos pirmininkas V. Tomaševskis paskubėjo oficialiai pareikšti: „Tai lietuvių darbas“. Kaip p. V. Tomaševskio demagoginį iššūkį įvertins Seimas, jo komandą – matysime. Tai Lenkijos interesų ginėjų žmonės, jo komanda Lietuvos Seime, išlaikoma lietuvių biudžetiniais pinigais. Lietuviai niekada nesiklaupė prieš Lenkijos valdžios ponus ir nesiklaups. Batlaižių linkevičių visose tautose būdavo ir bus.
Lietuviam demonstruoti švenčių metu savoje žemėje apsidraudėliai neleidžia, nepaklusnius baudžia, o štai taikaus, beginklio Seimo nario P. Gražulio protestas prieš leidimą Vilniuje centrinėje gatvėje demonstruoti lytiniams iškrypėliams – pederastams, lesbietėms, visokio plauko ištvirkėliams leidimas duodamas, nežiūrint 98 proc. Lietuvos gyventojų protesto. Parlamentaras P. Gražulis vykdė savo rinkėjų valią – saugoti ir puoselėti amžių bėgyje šeimos institucijas, krikščionišką Lietuvos kultūros paveldą, moralines tautos tradicijas.
Su taikiu protestuotoju parlamentaru P. Gražuliu valdžios akivaizdoje buvo susidorota kaip su teroristu – žmogumi okupacijos metais gynusiu žmogaus teises, kalinamo Sibiro gulaguose, dabar ginančio tautos savitumą, jos kultūrinį – dvasinį paveldą. Buvusių anų ir to paties kirpimo dabar esamų tapo susidorojimo auka.
Tokie policijos žiauri, visa Lietuva televizijos ekranuose mačiusi sceną yra ne kas kita kaip grasinimas tylėti. Neadekvatūs policijos veiksmai rodo, kad Sąjūdžio dvasia sutrypta, gyvas okupacijos šleifas trukdo sukurti ir vadovautis teisinga, lietuviška, protinga, etiška teisėsaugos sistema.
Atgal
.jpg)
(1).png)
