POLITIKA
09 27. Sunkus kelias į demokratiją
Vaclovas Volkus
Kuo tik negarsūs tas vidurio Lietuvos Radvilų, agurkų ir ledų miestas. Jo ilgaamžių kelyje būta šilto ir šalto, gėrio ir blogio, kuris retkarčiais kyšojo kiškio ausimis šalia mūsų, visuomenėje. Nereikia būti išminčiumi, kad tai nepastebėtum, nesusidurtum, nenukentėtum, nespėdamas kylančiam nesusikalbėjimui užbėgti už akių.
Šalia esminių visuomenėje kylančių nesusipratimu, nesiskaitymu su įstatymų organizacijų įstatų nepagarbos ir netinkamo elgesio. Mūsų kasdieninę būtį bjauroja vadinamos inteligencijos vidutinybių pasipūtimas, ambicijos, demagogija žmonių bendravimo santykiuose. Apie tai ir pakalbėsiu šiame rašinyje.
Štai kad ir toks miesto visuomenėje pasiklydęs demokratijos nesusipratimas. Kelios save nutarusios garsinti ponios, vieną vadinkime Druta, antra-Drutos padėjėja, Prielipė, buvusi vieno prekybos taško pardavėja nusprendė, anot garsenybių „patobulinti“ demokratijos nuostatas. Patobulinimas-būtų sutaupytas laikas, popierius, žmogaus dvasinės energijos ir nervų ištekliai, o tai šiandieną gyvenant materialinio pasaulio iššūkiais labai svarbu, mąstė ambicingos personos. Viena jų, ponia Druta, dirbusi Viešosios bibliotekos filialo bibliotekininke, pasijuto esanti poete-mistike. Mistinis įkvėpimas atvedė ją į kuriamą literatų klubą. Po kelių metų neribotos vaizduotės poetė-mistikė nežinia kokių fizinių ir dvasinių galių pagalba pakeitė buvusį literatų klubo pirmininką.
Ponia Druta, pradėjusi dirbti visuomeniniame vadovaujančiame darbe, anot jos, įsitikino demokratijos „netobulumu“, todėl nusisuko nuo visokių nuostatų, įstatų ir atsakomybės už jų vykdymą. Jos nuomone, demokratija praktikoje-tai laiko gaišinimas ir nervų gadinimas. Jos dėka atsiranda visokių nenumatytų pavojų net vadovų kadrams švaistytis. Ambicingos ponios Drutos demokratijos „revizija“ kaip smala lipdė ją prie pirmininko kėdės, kurioje ji lapės charakterio draugės Prielipos ir dar kelių katrių remiama ne pirmininkavo, o įsakmiai direktoriavo, pasinaudodama savo padėtimi.
Literatų klubo įstatai jai buvo biurokratizmo įsikūnijimas, savivaldybės, valstybinės įmonės-Registro centro nuostatai-biurokratų fantazijos rezultatas. Na ir kas, kad Įstatų 7-1 skyrius skelbia, kad „Organizacijai tarp susirinkimų vadovauja klubo valdyba, kuri renkama susirinkimo iš penkių narių dviem metams“, kad Įstatuose 7-2 punkte parašyta: „Valdybos pirmininką renka valdyba, o jis kasmet pateikia klubo ataskaitą. Pirmininko kadencija yra du metai, todėl šaukiamas visuotinis-rinkiminis susirinkimas“ (Įstatų 6-1 ir 6-2 straipsniai).
Prabėgo kelios kadencijos, o mūsų miesto poetė-mistikė, klubo pirmininkė Stora kaip baslys įkalta į žemę, nepajudėjo savo direktorės kėdėje. Ji nesitarė su klubo nariais, nekvietė valdybos posėdžio, narių susirinkimų, Registro centre iki šio laiko liko neužpildyta klubo valdybos, jos išrinkto pirmininko grafos. Ji su keliomis prielipomis atstovavo kelių dešimčių narių klubą mieste ir už jo ribų.
Neiškentę klubo nariai ambicingos Drutos vienvaldišku direktoriavimu, ėmėsi iniciatyvos sukviesti visuotiną klubo narių susirinkimą, paprašyti pirmininkę atsiskaityti. Pirmininkė į susirinkimą atvyko baisiausiai įsižeidusi-priekaištais, anot jos biurokratams paprašiusiems klubo veiklos dokumentų-protokolų, narių apskaitos, priminė susirinkimo kvorumo, reglamento taisyklių laikymosi. Kur čia matyta, triukšmingai prapliupo prielipos ginti savo šefę. Dėl šių priežasčių buvo prarastas laikas, neįvyko nei pirmas, nei antras klubo visuotinis susirinkimas. Trečią visuotinį narių susirinkimą Druta su savo prielipom išvis boikotavo. Vis dėl to susirinkimas įvyko, kvorumas susirinko. Nepažeidžiant klubo Įstatų buvo išrinkta valdyba, išrinktas jos pirmininkas. Klubo valdyba, kaip tarp susirinkimų valdymo organas, buvo įregistruota Registrų centre.
„Neperduosim naujai išrinktai valdybai klubo antspaudo, neperduosim jokių dokumentų, nelankysim susirinkimų“ choru šaukė prielipos. Atsakymas buvo :„prašom, ponios, tai jūsų pasirinkimo reikalas“. Naujai išrinkta klubo valdyba pradėjo darbą vadovaudamasi liaudies išmintimi, kad dėl kelių varnų pavasaris bus.
Specialiai ambicingai poniai Drutai tenka priminti rusų filosofo Jurijaus Poliakovo pasakytą mintį: „Neribota vaizduotė-aiškus riboto proto ženklas“.
Atgal
.jpg)
