POLITIKA
10 15. Elitinės Korupcijos Fronte Nieko Naujo!
Ordino „Už Tėvynės laisvę“ kavalierius, buvęs akademikas Antanas Kudzys
Valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas“ 2013 metų gegužės mėnesio 8 dienos numeriuose rašiau, kad dažnai mūsų šalies Vyriausybių ir jų institucijų nutarimais bei potvarkiais sąmoningai ir nesąmoningai atidaromi ir propaguojami keliai į elitinę korupciją, darančią didelę žalą mūsų valstybei ir jos žmonėms. Elitinę korupciją, kaip vieną iš stambiausių Nepriklausomos Lietuvos moralės ir ekonomikos bei gerovės vėžių, sėkmingai atskleidė ir demaskavo LR Valstybės kontrolė (VK) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), bet kažkodėl to nepastebėjo, ar nenori pastebėti, tik Generalinė prokuratūra. Todėl jos ir Valstybinio banko nekontroliuojami Snoro, Ūkio ir kiti komerciniai bankai galėjo pasisavinti milijardus litų vertės turtą, o Lietuvoje įsiveisė neskaidrus viešasis pirkimas.
Gerbdami Valstybės garbingą praeitį, baltų papročius ir pažiūras, mūsų menininkai aktyviai priešinasi oligarchų ir kitų vertelgų skverbimąsi į Seimo ir Vyriausybės institucijas bei kliudo elitinei korupcijai bujoti. Tačiau, priešingai meno žmonėms, daugelis Lietuvos antipilietiškų mokslininkų leidžia šiai korupcijai vystytis. Kadangi skaitytojai teiraujasi konkrečių žinių apie elitinės korupcijos veikas ir jų rezultatus, tai šiame straipsnyje paminėsiu kai kuriuos duomenis apie tris elitinės korupcijos tipus.
1 – Korupcija po pseudospecialistų uždanga.
Pseudospecialistų ir pseudomokslininkų korupcija laikyčiau 1992-1995 metais tuometinių LR Vyriausybių privatizavimo komisijos vadovų S. Vaitkevičiaus ir A. Šemetos parengtus privatizacijos proceso nuostatus. Šie nuostatai leido privatizuoti (teisingiau sakant „prichvatizuoti“) gamyklų ir kolūkių turtą, prieš tai nesuskaičiavus ir neįvertinus jo vertės ir taip pat šio brangaus turto perspektyvą Nepriklausomoje Demokratinėje Lietuvoje. Iš šios elitinės korupcijos daug kas neteisėtai pralobo, eiliniai piliečiai nuskurdo, o valstybė prarado milijardus litų.
Už tokią Lietuvai iškrėstą kiaulystę buvo (ir dabar dar yra) kaltinami V. Landsbergis, G. Vagnorius, A. Šleževičius ir kiti tuometiniai šalies vadovai. Bet jie gali būti apkaltinti tik tuo, kad pasitikėjo ir nuolaidžiavo nevykėliams – pseudospecialistams, kurie atvėrė vartus visuomeninio ir valstybinio turto grobstymui po šio proceso iškaba „viskas teisėta“, nors ir neteisinga bei nežmoniška.
Neseniai aukso kalnai ir pakalnės buvo įrengtos ir padovanotos elektrą saulės energijos pagalba gaminantiems asmenims. Šią korupcinę nesąmonę sukūrė Premjero A. Kubiliaus įsteigtos neaiškios dalykinės ir vadybinės specialybės piliečio vadovaujamos Energetikos ministerijos pseudospecialistai. Šios aferos pasekoje prarandami šimtai milijonų biudžeto lėšų (Respublika, 2013 rugsėjo 30), o elitinės korupcijos autoriai šypsosi televizijų ekranuose. Šį juodą darbą atlikti daug padėjo iš pseudovaldininkų sukurta D. Korsakaitės ir D. Janulionio vadovaujama Valstybinė energetikos ir kainų kontrolės komisija (VEKKK).
Po elitinio pseudomokslo uždanga jau dvidešimt metų yra toleruojama bjauri ir pavojinga ne tik bakalauro ir magistro, bet ir mokslų daktaro diplomų pardavimo – pirkimo afera. Jos išdavoje išjuokiamas mokslas, kvailinami dėstytojai ir studentai. Kadangi yra faktų, kad diplomai pardavinėjami užsieniečiams, o už tai universitetų vadovai apdovanojami ordinais ir medaliais, tai tuo pačia mėšle klojamas ne tik pagarbos vertas diplomas, bet ir Tėvynės garbė. Todėl labai svarbu, kad dabartinio LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkė A. Petrėnienė organizuoja priemones šiai tautos vėžio atmainai likviduoti.
Svarstydamas apie pseudospecialistų daromą žąlą, negaliu suprasti, kodėl man, kaip statybos ir patikimumo teorijos mokslų specialistui, neleidžiama lankytis ir domėtis Ignalinos AE pavojingų atliekų, Valdovų rūmų, Vilniaus stadiono, Operos ir baleto teatro ir kt. statybomis ir rekonstrukcijomis? Bet supratau, kodėl apsukrus pseudospecialistas gali tapti LR Prezidento patarėju ir universiteto profesoriumi.
2 – Korupcija po pseudoįstatymo skraiste
Avantiūristinės elitinės korupcijos pavyzdys yra statybos ir aplinkosaugos įstatymuose bei potvarkiuose slypinčių landų ir klaidų sąmoningas įteisinimas, o taip pat jų naudojimas nekilnojamo turto grobstymui ir neteisėtų statybų projektavimui bei įgyvendinimui. Prieš 15 metų tuometinės LR Statybos ministerijos vadovų buvau pakviestas pagelbėti jiems, kad kuo greičiau būtų sukurtas ir LR Seimo ekonomikos komitetui svarstyti pateiktas naujasis statybos įstatymo projektas. Šiame įstatyme turėjo būti įrašytas Projektų ekspertizės skyrius, būtinai reikalingas, kad Valstybinės institucijos, o taip pat aukštos kvalifikacijos specialistai ir visuomeniniai kolektyvai galėtų kontroliuoti projekte sprendžiamų rajonų planavimo, draustinių ir paveldo objektų apsaugos, o taip pat visų projekto sudėtinių dalių kokybės reikalavimus.
Svarbu priminti, kad Projektų ekspertizės skyriuje buvo įvardinta asmeninė autorių atsakomybė už statybos įstatyme esančių nurodymų ir nuostatų pažaidas. Tuo metu Lietuvoje veikė Valstybinė projektų ekspertizės institucija (VPEJ), kontroliavusi stambių statybos objektų projektavimą. Todėl statybos specialistai labai nustebo, kai susibūrę Valstybininkų ir statybos įmonių elitinės korupcijos atstovai, sugebėjo įgyvendinti Lietuvoje dar vieną milijardinę aferą: LR Seimas patvirtino statybos įstatymą, neturintį projektų ekspertizės skyriaus, leido panaikinti VPEJ. Vietoje jos atsirado 36 privačios firmelės, kurių pažymos leidžia įteisinti valstybinių lėšų grobstymus.
Šios įstatyminės makalynės išdavoje, įvairaus plauko verteivos tyčiojasi iš teisinės valstybės pagrindų ir tarptautinių organizacijų bei mūsų teismų sprendimų. Pavyzdžiui, jau įteisinti neteisėtai Kuršių Nerijos draustinyje pastatyti Preilos botelio pastatai ir siūloma negriauti tų objektų, kuriuos teismai nurodė pašalinti remiantis galutiniais ir įsiteisėjusiais sprendimai (Laisvas laikraštis, 2013 spalio 5). Kai televizijos ekrane pamačiau mūsų Prezidentės rankomis pjaunamą beržą, tai supratau, kad elitinei korupcijai leistina išnaikinti Lietuvos miškus.
3- Korupcija po pseudoteisėsaugos priedanga
Kad pseudoteisėsaugos klano suorganizuota elitinė korupcija egzistuoja nuo sovietinės Lietuvos laikų, sužinojau apie 1980-1985 metus, kai iš Lietuvos Komunistų Partijos centro komiteto (LKP CK) buvo rektoriams nurodyta organizuoti tarpfakultetinį aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą. Kadangi Vilniaus universiteto (VU) teisės fakulteto ir Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) statybos fakulteto rūmai buvo greta vienas kito, tai šių fakultetų dekanai pasirašė formalaus bendradarbiavimo sutartį.
Šio bendradarbiavimo išdavoje abiejų fakultetų tarybų nariai dalyvaudavo jungtiniuose posėdžiuose. Čia dalyvaudavo ir tuometinis teisingumo ministras profesorius P. Kūris, kurį lydėdavo LKP CK administracinių (KGB prokuratūros, milicijos, teismų) organų skyriaus vedėjas. Kai šis vedėjas į kolegišką ir gana draugišką mokslininkų susirinkimą atvyko KGB pulkininko uniformoje, tai mūsų fakulteto profesoriai ir docentai pasipiktino, bet kolegos teisininkai paaiškino, kad šis LKP CK skyrius praktiškai vadovauja teisės fakultetui ir čia globoja, kad ir nevykusius, bet aukštų partinių veikėjų vaikus - studentus. Sužinojome, kad prie tokių išskirtinių studentų priklauso tūlas D. Jurgelevičius. Jis trukdė Lietuvos Laisvės Lygai (LLL) organizuoti „Rugpjūčio 23 d.“ mintingus prie A. Mickevičiaus paminklo, kuriuose buvo smerkiamas grobuoniškas Molotovo – Ribentropo paktas. Šis „išskirtinis“ studentas spaudoje šmeižė LLL veiklą, teisino bolševikinę okupaciją. Todėl nesuprantama, kaip jis galėjo tapti Nepriklausomos Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo departamento vadovų pavaduotoju bei trukdyti ištirti saugumiečio Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje aplinkybes (Delfi.lt, 2013.10.12).
Tokie mūsų vadovai prisidėjo prie to, kad LR Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku taptų Ekskomisarų biuro (EK) šefas. A. Sadeckas. Jis daug pasidarbavo, kad būtų prarasta „Mažeikių naftos“ įmonė. Už šios aferos konsultacijas jam buvo mokama po 300 litų už sugaištą šiam tikslui valandą laiko. LR VK šią veiką įvardino, kaip neleistiną, o už „Mažeikių naftos“ privatizavimą gautus daugiau kaip 8 milijonus litų laiko neteisėtais (Laisva laikraštis, 2013 spalio 9-16). Be to, ir LR Konstitucinis Teismas yra nutaręs, kad 2001 metais vykęs AB „Mažeikių nafta“ privatizavimas buvo antikonstitucinis ir neteisėtas.
Atgal
.jpg)
