POLITIKA
12 07. Europinės politikos tuštuma - neišnaudotos galimybės(1)
Kęstutis K.Urba
Europos Sąjungos valstybių bei ES vadovų susitikimai su rytų partnerystės programos dalyviais ir ilgai rengtų sutarčių parafavimas vyksta maždaug kas du metai. Aukščiausios žemyno politikos podiumas nuklotas kilimais į Valdovų rūmus ir „Litexpo“ salę valstybių vadovų madų lauke pirmiausiai, kaip ir dera, prabilo etiketo bei drabužių kalba. Prieš nerūpestingai atsilapojusį Europos komisarą J.M.Barroso paskui galantiškąjį Prancūzijos prezidentą A.Hollande, žaliu švarkeliu praėjo sportiška Danijos premjerė H.Thorning-Schmidt , o rudu - Vokietijos A.Merkel, tvirtajam Vengrijos premjerui V.Orbanui neprašytam prisigretinus prie ES valdovų akimirkos įamžinimui, ir dar kartą tuo parodžiusiam, kad ir šiame spektaklyje prieš nieką nenusileis. Įvairių sutarčių pasirašymas su Azerbaidžanu, Gruzija ir Moldova po Ukrainos atsimetimo vykęs skambant senojo kino muzikai Beethoveno ir kitais motyvais iš japoniško fortepijono nebyliai sakė – ir šiose Europos politikos melodijose iš esmės nieko naujo. Tiesiog, toliau po išoriniu blizgesiu ir daugiau ar mažiau dirbtiniais šypsniais vyksta nuolatinis plačiausiojo rytų-vakarų turgaus draskymasis dėl rinkų, kuriame laimi reklama, karinė ir finansinė jėgos bei politinis marketingas, o įsigytais reitinginiais apdarais toliau puikuojamasi prieš naivius rinkėjus. Skanaujant moldaviško sūrio - brinzos, gruziniško vyno ir „Boržomi“, pateikto ant žinomo tvirto jų intelektualų laiško „gejropai“, tačiau neskubant pirkti Baku benzino. Kaip jūs manote, kodėl gi laisvos prekybos sutartis skirtingai nuo pirmųjų dvejų nebuvo sudaryta su turtinguoju Azerbaidžanu, atstovautu jų apsukriojo prezidento I.Alijevo? Ogi, todėl, kad šie per dvidešimtmetį gerokai praturėję iš Kaspijos naftos jau rytoj paskui „abramovičius-berezovskius“galėtų nusipirkti ištisus Berlyno ar Londono kvartalus, Ispanijos ir Italijos vynuogynus bei pristatyti savų maldos namų. O štai Juodosios jūros pakrantės kurortuose greta „Nestle“, „Shell“ ir kitų „brendų“ netrukus išdygs naujos vilos aukštomis tvoromis, tų, kurių sočiam poilsiui užtikrinti siena su Osetija bus sustiprinta ir visomis Briuselio natomis ir notomis.
Ką duos europinėse sutartyse deklaruotiems žemyno tvarumui, sanglaudai ir tvarumui svarbūs studentams pasirašyti „Erazmus“ protokolai? Tolesnį geriausių protų ir talentų nutekėjimą į Vokietijos, Anglijos universitetus, konservatorijas iš naujųjų pakraščių paskui sumaniausius ir balsingiausius lietuviškus, taigi, ir šviežią vakarų Europos megapolių intelekto bei meno elito stiprinimą. Kad Vokietijai visai nereikia rūpintis savais universitetais ir studentija, aiškina iš ten į Vilnių užvažiuojanti jų sąžiningoji, suvokianti ir matanti vykstančių permainų subtilybes profesūra. Vienas kitas idealistas sugrįš, tačiau daugelis rinksis komfortą, atlaisvinantį nuo daugelio buitinių rūpesčių ir, kuris mokslavyriams bei meno žmonėms, anaiptol, ne paskutinėje vietoje. Ne tik mes tarp beveik milijono savų emigrantų atidavėme visą gausių talentų žiedą - ir Urmaną, ir E.Montvydą, J.Valančiūną, o tegavome antraeilius įvairių kilčių krepšininkus, trenerius ir prie ištuštėjusių sodžių besiglaudžiančių Lietuvos žemių vis labiau atviru tampantį jų supirkinėjimą. Ištuštėjus ir geriausiai gatvei - Kauno Laisvės alėjai, net Erikai Masytei su savo nemaria sausio dienų „Laisve“ jau treti metai tenka glaustis po pilku Airijos dangum, tebelaukiant, kada tėvynės obelaitės vėl sužels.
Pasirašymo ceremonialas prasidėjęs ne europinės taikdarystės pagerbimu su maldos šnabždesiu ar iškalbinga pasaulietiška tyla, o trankiais būgnais, bent jau man pirmiausiai priminė ir Poltavos mūšį, ir Austerlicą, ir Oršą, ir Livonijos ar Šiaurės karus, kuriuose nugalėjo istorijos vadovėlių paveiksliukai ir eilutės, o kentėjo ir žuvo milijonai. Taigi, kas kur ir kiek bei kokių kokybių laimėjo ar prarado Vilniuje, ir kokios didžiulės tebelieka neišnaudotos europinės politikos galimybės, toliau ir bus kalba. Pastaraisiais mėnesiais po ginklų brazdinimų abipusiuose didžiuliuose blokų kariniuose manevruose – Baltarusijoje ir Baltijos jūroje bei Lenkijoje, Rusija po atgyvenusių tankų biatlono šiomis dienomis pademonstravo modernesnių naikintuvų serijos – šimto vienetų iki 2017m. gamybos plėtrą, ir naują lėktuvnešį. Vl.Putino pareiškimas, kad Ukrainos asocijavimasis su ES reiškia ir dar vieną karinio bloko valstybių priartėjimą prie Rusijos sienų, ir europinių prekių konkurencijos pavojų rytų ekonomikai, papildytas triukšminga nauja jų bankininkystės „začistka“ - vietoj buvusių dvejų beliko tik tūkstantis padoresnių ar įtinkančių bankų, tiems kas moka skaityti tarp ginkluotės ir bankininkystės eilučių pasako daug ką. Itin nemėgstu visų prezidentų, nes visi jie viena kalba, antra – kitaip daro, o trečiaip atsirūgsta pasauliui, išskyrus savo laiku supratusį kur pakliuvo - V.Havelą ir pastaruoju metu Princetono universiteto rekomendacijomis besiremiantį, permainų nebijantį B.Obamą bei kovotoją už žmogaus teises N.Mandelą, tačiau norint objektyviai ir teisingai įvertinti situaciją tenka, deja, atsisakyti bet kokio istorinio patriotinio šališkumo pasilikus tik aukščiausius humaniškumo ir naudos visiems principus.
Daugeliui piliečių pastarosios politinės peripetijos, tai tėra nelyg sporto rungtynės tarp Maskvos meškos ir Briuselio krokodilo dėl turtingos geromis žemėmis ir visokių mineralų ištekliais 50 mln. gyventojų turinčios Ukrainos prieš šimtmetį buvusios visos Europos aruodu, kuriose „CASK“ jų „Budivelniką“ vėl verčia „strojiteliu“.
Atgal
.jpg)
