POLITIKA
01 10. Pavėluotai patikėta Vinco Kudirkos pranašystei
Vaclovas Volkus
Nusipelnėm gyventi geriau,
Žadėjo jis tautai, tačiau,
Pamiršo prie lovio valdžios
Netekęs karūnos Seime,
Dar spėjo užgrobt paslapčia,
Praplėsti valdas prie tvoros.
XIX a. pabaigoje Lietuvos atgimimo - tautinės sąmonės žadintojas "Varpas" slaptai redaguotas ir prūsuose leistas didžio lietuvio - patrioto daktaro V.Kudirkos sunkiausiomis lietuvybės draudimo sąlygomis "Po litovski govorit vospresčaetsa" - lietuviškai kalbėti draudžiama, paruošė teorinio lietuvybės atgimimo dirvą praktinei 1918 metų vasario 16-tos dienos Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo veiklai.
Tais rusų carų valdymo laikais lietuvybę išsaugojo ne margatautis miestas, bet amžių bėgyje lietuviškas kaimas. Viskas kas buvo ne lietuviška - valdžia, religija, kalba, papročiai ir tradicijos prieštaravusiai savasčiai, kaimo žmogui, jo gyvenimo būdui buvo nepriimtina ir atmestina. Priešingybė konservatyviam kaimui daugiau civilizacijos buvo paliestas miestas, kuriame nemažai margakalbių aplinkoje vietinių, prarandančių savo savastį, dirbusių svetimų - valdančių interesų labui nejautė nacionalinio ir buitinio nepatogumo. Juos tenkino status kvo. Status kvo - padėtis, kuri yra, faktinė arba teisinė padėtis, kurią norimą išsaugoti arba atkurti. Bet kokiam nacionaliniam išsivadavimui iš svetimųjų jie buvo abejingi, netgi jam priešinosi.
Sumoderninta XX amžiaus Sovietų rusų okupacija puoselėjusi tuos pačius savo pirmtakų tikslus brutalia jėga, rafinuotomis ekonominėmis ir ideologinio švietimo sąlygomis per 50 valdymo metų suluošina lietuvių tautinę sąmonę, savastį, aptemdė tautos dvasinį paveldą. Suluošintą lietuvių dalį tenkino esamas status kvo.
Pranašiški buvo prieš 100 metų Lietuvos visuomenės veikėjo daktaro V.Kudirkos 1898 metais samprotavimai: "Jeigu teks jums kada rusų valdžia nusikratyti, turėsite dar sunkesnę kovą, kol savo juodąją (turi galvoje tėvynainių tarnavusių svetimiems) nusikratysite.
Jau 23 metai kaip esame laisvi, nepriklausomi tačiau nevalia išbraukti iš valstybės kūrimo, stiprinimo, jos budrumo dienotvarkės V.Kudirkos perspėjimo. Okupacinio režimo patikėtiniai, praradę lietuvybės dvasią, menkai susivokiantys Lietuvos istorijos amžiuose, praeities nostalgijos aukos, prisiplakę demagogai, užgožę padorius tarnautojus atsidūrė Lietuvos valstybės aukštuose postuose sąmoningai, o gal ir nesąmoningai, be atsakomybės, neretai ir su kompetencijos ir moralės stygiumi veda kraštą ne tautos klestėjimo, o prisidengus demokratija į tautos sunykimą - šį kartą į Briuselio - neoliberalizmo žmogaus žemų geismų įvairovę - instinktų ir aistrų tenkinimą, amžinų Dekalogo moralės ir tradicinių normų revizija, lytinių iškrypimų įteisinimo keliu. Palaipsniui iš tautos istorijos siekiama pašalinti ištisas savasties amžių susiformuotus dvasinius klodus pakeičiant juos kūniškiems - amoralaus iškrypimo, modernaus „padorumo“ poreikiams tenkinti. Nors sveikas protas diktuoja - negalima pritarti žmogaus elgesiui prieš jo prigimtį.
Ar mūsų rinktieji ir paskirtieji, besiveržiantys į valdžios olimpo viršūnes susimąsto kokiame kelyje mes esame. Ar susimąstoma esama kasdienine neteisybe, demagogija. Nepagristais pažadais mulkinami žmonės. Ta praraja tarp turtingųjų pralobusių eilinio žmogaus sąskaita ir skurdo gilėja. Ar jie susimąsto "aukso veršius" ir valdžios kėdės apakinti, kokia nuolaidžiavimo grėsmė kyla mūsų tautos paveldui, kalbai, kultūrai, kad savoje žemėje būti šeimininkais, valstybės piliečiais. Ar jie jaučia sąžinės graužimą meluodami, švaistydami biudžeto lėšas, net vogdami, nuolaidžiaujant tutaišams lenkų šovinistams, nesiskaitantiems su Konstitucija, įstatymais, duota priesaika. Palyginkime karingą valdžios teismo vykdymo atvejį Garliavoje su bailiu teismo nevykdymo atveju Šalčininkų žemėje pašalinant savavališkus gatvių ir vietovių nevalstybiniais ne lietuviškais užrašais. Vienur policinėmis priemonėmis, brutalia jėga įgyvendinamas teismo sprendimas, kitur ne. Kas tie bailiai, kieno interesus atstovauja dvigubų standartų „didvyriai“.
Ar gali būti teisėtas valstybės valdymas jeigu vos metams praėjus po rinkimų, vyriausybės sudarymo 2013 metų pabaigoje "Baltijos tyrimo" duomenimis Seimu nepasitiki net 73%, vyriausybe 55% rinkimų teisę turinčių Lietuvos gyventojų.
Ne už kalnų prezidento, europarlamento rinkimai. Kai kurie kandidatai jau žinomi. Tai po smūgio Seime, su savo partija pralaimėjęs rinkimus Artūras Paulauskas prieglobstį rado Darbo partijoje. Visuomenė jį prisimena važinėjantį po Lietuvą su šūkiu "Nusipelnėme gyventi geriau". Su savo partijos partnere, vėliau perbėgusi pas socialdemokratus Vilija Blinkevičiūte. Šie politiniai veikėjai spjovė į savo partijos programą, šūkius, dėl valdžios lovio perbėgo pas kitus. Lietuvoje išdavikai negerbiami. Spauda rašė, kad jis pirmas miesčionis Vilniaus priemiesčio žemės sklypo žemgrobys, skirtingų žmonų šeimos vaikų tėvas. Juo pasitiki vos 41% rinkėjų. Ar skaitlingoje DP nebuvo, neatsirado rimtesnio kandidato rinkimams į prezidentus? Ir kitos parlamentinės partijos neturi ryškių asmenybių pasiūlyti rinkėjams, kurie būdami prezidentais, europarlamentarais turėtų norą ginti Lietuvos ar nacionalinius interesus, tautos kultūrinį - dvasinį paveldą. Jų motyvacija - asmeninė nauda - pinigai. Tai rodo išrinktųjų praktika.
Ar nors vienas iš buvusių prezidentų žadėjusių, bet nesiryžusių vykdyti esminę teismų reformą. Visuomenės teismų darbo viešai kontrolei įvesti tarėjų ar prisiekusiųjų institutą, keisti rinkimų įstatymą. Kelia nepasitenkinimą sąrašiniai seimūnai. Ar nors vienas dabar jau žinomų kandidatų sugebės reprezentuoti Lietuvą ES, Europos ir pasaulio valstybių akyse. Šiandieną mes tokį prezidentą turime.
Šiandien kai kurie Lietuvos atstovai Europarlamente tinkamai neatstovauja Lietuvos, tautos interesus ir lūkesčius. Socialdemokratai lietuviai V.Blinkevičiūtė. JV Paleckis liberalas žydas Leonidas Donskis balsavo už E.Estrelos paruoštą lietuvių tautai žalingą, nepriimtiną amoralų vaikų lytinio ugdymo, tradicinė vyro - moters santuokos - šeimos griovimo įstatymą. Visą šią ugdymo programą siūlyta vykdyti mokyklų programų rėmuose. Lenkas V.Tomeševski nepagrįstais skundais drumsčia lietuvių - lenkų tautinės mažumos konsolidacijos eigą, tarnauja ne Lietuvos vientisumo, Konstitucijos gerbimo reikalui. Labai, labai toli minėti europarlamentarai ir kai kurie mūsų Seimo nariai nuo meilės, patriotinių jausmų, pagarbos Lietuvių tautai, Lietuvos valstybei.
Kai kurių mūsų Seimo narių „veidą“ parodo LNK televizijos Rūtos vedamos pokalbio laidos. Vieni jų melagiai, pučiantys menko išprusimo žmonėms netiesą, kad nuo šių metų pradžios išmokės krizės metu apkarpytas senatvės pensijas, kiti skurstančiųjų akivaizdoje praranda atmintį, nepasako savo algos, tuo labiau kad nuo naujų metų ją pasididino, kiti atstovaujantys savo pinigines, pamiršę pažadus išsisukinėja įvesti progresinius, tarifinius pajamų mokesčius. Dar kiti remia, balsuoja už lytinio iškrypimo įstatymo įteisinimą – tai būdinga socialdemokratams, ypač jų atstovei A. Povilionienei, kiti - apsišaukė "nacionalinėmis vertybėmis" renkasi važinėti prabangiais automobiliais - jų nuomone tai kelia Seimo nario autoritetą, girtuokliai rado savo „didvyriškumą“ kaip jie kovoja su savo ydomis, bet ne su korupcija.
Kažkodėl p. Rūta į savo organizuojamas LNK laidas nekviečia aukštos dvasinės kultūros intelektualus, kovojusius ir kovojančius su valdžioje esančiomis negerovėmis: rinkiminių pažadų nevykdymas, turinčius drąsos pasakyti už tiesą, ginti teisingumą, išlaidavimą valstybės sąskaita, žemės pardavimą užsieniečiams, tiesą apie euro įvedimą ir t.t.
Šie ir daugelis kitų negatyvių faktų akivaizdoje dar garsiau skamba pranašiški Vinco Kudirkos žodžiai būti budriais, nes: „Bus sunki kova“ ir ji šiandieną dar vyksta su „Nusipelnėm gyventi geriau“ demagogais.
Atgal
.jpg)
