Religija
03 24. Ukrainiečių: vienuolių bazilijonų ir pasauliečių dėmesys arkivyskupui M. Reinui
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Pastaruoju metu nemažėja dėmesys ir rūpestis Ukraina. Už taiką Ukrainoje, jos laisvę, nuo praėjusių metų lapkričio, raginami savo ganytojų, meldžiasi Lietuvos tikintieji ir šv. Mišiose, ir „Marijos radijo“ laidose, ir individualiai. Vilniuje lietuviai kartu su ukrainiečiais meldžiasi Švč. Trejybės bažnyčioje vienuolių bazilijonų aukojamose šv. Mišiose. Vienuoliai bazilijonai, palikę ryškų pėdsaką mūsų valstybės istorijoje nuo pat Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino įkūrimo 1617 m. ir trečiame tūkstantmetyje gražiai įsijungia į katalikišką veiklą. Vienas toks veiklos aspektų Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08), kurio 60-ąsias mirties metines minėjome 2013 m., o šįmet minime 130-ąsias gimimo metines. Ir šiuose renginiuose vienuoliai bazilijonai tapo svarbia jungiančiąja grandimi garsinant M. Reinį Ukrainoje, o M. Reinys – skleidžiant žinias apie Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną.
Lietuvos Mokslų akademijos salėje po konferencijos.
Iš kairės: prof. prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, mgsr. diak. Nerijus Pipiras, igumenas t. Vinkentijus (Vasylius Janickis) OSBM, dr. Aldona Vasiliauskienė, Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, klebonas t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM, akademikas Giedrius Uždavinys.Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Konferencija Vilniuje
2014 m. vasario 28 d. Mokslų akademijos salėje Vilniuje vyko mokslinė konferencija, skirta tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio130-osios gimimo metinės. Pranešimus skaitė JE vysk. Arūnas Poniškaitis (Arkivyskupas Mečislovas Reinys ir tikėjimas viltimi), Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis (Mečislovas Reinys – neotomistinės minties pradininkas Lietuvoje), prof. prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS (Arkivyskupas Mečislovas Reinys – apaštalas usque ad mortem), dr. kun. Gediminas Jankūnas (Mečislovo Reinio teologijos magistro darbas Petrapilio dvasinėje akademijoje), mgsr. diak. Nerijus Pipiras (Pastoracinės veiklos kryptys Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio studijoje „Rasizmo problema“) ir dr. Aldona Vasiliauskienė (Arkivyskupas Mečislovas Reinys tautų atmintyje: piligrimų kelias). Galima pasidžiaugti, kad skaitytų pranešimų pagrindu parengti moksliniai straipsniai bus išspausdinti žurnale „Soter“, skirtame M. Reinio atminimui. Šiame straipsnyje glaustai pristatysime ukrainiečių dėmesį M. Reiniui, apie kurį kalbėta viename iš pranešimų. Meninėje programoje LEU profesoriai ir studentai.
Lietuvos Mokslų akademijos salėje prieš konferenciją.
Iš kairės: dr. Aldona Vasiliauskienė, JE vysk. Arūnas Poniškaitis, prof. prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, dr. kun. Gediminas Jankūnas ir mgsr. diak. Nerijus Pipiras
Konferencijoje dalyvavo apie šimtą klausytojų, tarp jų Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje Kultūros atašė Svetlana Kovtun, kunigai ukrainiečiai vienuoliai bazilijonai igumenas t. Vinkentijus (Vasylius Janickis) OSBM ir Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM.
Ukrainiečių dėmesys M. Reinio įamžinimui
Dr. Aldonos Vasiliauskienės pranešime “Arkivyskupas Mečislovas Reinys tautų atmintyje: piligrimų kelias“ detalizuoti Skapiškyje (Kupiškio r.) atlikti darbai kaupiant ukrainistikai skirtą medžiagą, įamžinant Dievo tarną M. Reinį, skleidžiant žinias apie ukrainietį Rytų (graikų) apeigų katalikų studitų ordino archimandritą palaimintąjį Klementijų Šeptyckį (1869 11 17–1915 08 28–1951 05 01), kalbėta ir vaizdais iliustruotas ukrainiečių dalyvavimas įvairiuose renginiuose bei jų dėmesys šiai veiklai.
Arkivyskupas M. Reinys mirė Vladimiro centrale (ypatingo rėžimo kalėjime), 180 km. nuo Maskvos, palaidotas Vladimiro miesto kapinėse, palaidojimo vieta, kaip ir Klementijaus Šeptyckio bei kitų šiame kalėjime nukankintų kalinių, nėra žinoma. Iš Vladimiro miesto kapinių yra atvežta žemių, kurios palaidotos simboliniame M. Reinio kape Daugailių bažnyčios šventoriuje, žemių kapsulė įmūryta Vilniaus arkikatedros Tremtinių koplyčioje po jo bareljefu ir trečioji vieta – Skapiškis, žemės įmūrytos Rūpintojėlio, skirto Reinio mirties 60-mečiui ir pirmajai piligrimystei įamžinti, postamente.
Skapiškio (Kupiškio r.) Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje prie Švč. Mergelės Marijos altoriaus piligrimų iš Vladimiro (prie Kliazmos) Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios vadovas t. Sergiejus Zujevas su lietuvių ir ukrainiečių kunigais . Iš kairės: t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM, mons. Juozapas Antanavičius, kan. Stanislovas Krumpliauskas, t. Vinkentijus (Vasylius Janickis) OSBM, t. Sergiejus Zujevas, kun. Virgilijus Liuima ir kun. Albertas Kasperavičius
Žinių apie M. Reinį sklaida tiek rusų, tiek ukrainiečių tautoms sietina su Vladimiru, jau minėtu ukrainiečiu Rytų (graikų) apeigų katalikų studitų ordino archimandritu palaimintuoju Klementijumi Šeptyckiu, Skapiškiu ir ten pastatytais M. Reiniui skirtais Koplytstulpiu bei Rūpintojėliu bei kaupiama ukrainistika.
Ypatingo griežtumo Vladimiro kalėjime kalėjo įvairių tautų inteligentai, užėmę atsakingas valstybines pareigas. Teigtina, kad šiame kalėjime M. Reiniui teko bendrauti ir su čia kalinčiais ukrainiečiais, juolab, kad tais pačiais 1948-ais metais į šį kalėjimą buvo atvežtas 2001 m. palamintuoju paskelbtas Klementijus Šeptyckis.
2010–2012 m. atlikti svarbūs darbai įamžinant M. Reinio vardą Vladimire: pakabinti jo portretai Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje bei kalėjimo muziejuje, parengtas kilnojamasis stendas bažnyčioje, Vladimiro miesto senųjų kapinių „Kniaz Vladimir“ memoriale atidengta atminimo lenta, o po poros metų paminklinė lenta bažnyčioje, perskaityti panešimai trijose konferencijose, besidomintiems rusų kalba parengti lankstinukai M. Reiniui ir paveikslėliai su malda.
Minėta veikla tapo stimulu Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios klebono Sergiejaus Zujevo ir 7-nių parapijiečių 2013 m. balandžio 29 – gegužės 3 d. piligriminei kelionei M. Reinio vardo įamžinimo vietomis Lietuvoje (Vilniuje, Utenoje, Daugailiuose, Madagaskare, Skapiškyje, Kaune), minint jo 60-ąsias mirties metines.
Vilniuje tarp kitų lankytų vietų piligrimai iš Vladimiro meldėsi Švč. Trejybės bažnyčioje prie Šv. Juozapato ikonos ir relikvijų. Ukrainiečiai jiems itin brangūs: Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje kabo palaimintojo Klementijaus Šeptyckio ikona, o miesto kapinėse kartu su atminimo lenta M. Reiniui tuo pačiu metu atidengta lenta ir K. Šeptyckiui, o prieš simbolinį šio palaimintojo antkapinį paminklą kapinėse per Vėlines t. Sergiejus Zujevas nuo 2004 m. (savo darbo pradžios Vladimire) aukoja šv. Mišias. Piligrimų susitikime Skapiškyje kartu su lietuviais kunigais meldėsi ir iš Vilniaus atvykę ukrainiečiai kunigai t. Vinkentijus (Vasylius Janickis) OSBM ir t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM.
Ukrainiečių tautos, kurios vardas šiandieną daugelio lūpose ir širdyse, mokslininkai bei dvasininkai vis plačiau sužino apie M. Reinį
Skapiškyje (Kupiškio r.) M. Reiniui 2007 m. pastatytas Koplytstulpis (tautodailininkas Antanas Ruškys, 1924 03 03–2011 01 30), o 2013 m. – Rūpintojėlis (tautodailininkas Pranas Kaziūnas, 1947 10 27–2013 09 12), įamžinantis ir pirmąją piligrimystę. Minėti paminklai bei čia kaupiama ukrainistika tapo svarbiu stimulu žinių apie M Reinį plėtrai tarp Lietuvoje gyvenančių ir iš kitų kraštų atvykstančių ukrainiečių. M. Reinys tapo viena svarbių Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istorijos sklaidos grandžių.
Ukrainoje mokslinėse konferencijose skaityti pranešimai bei išspausdinti straipsniai, kuriuose pravestos paralelės tarp Lietuvos ir Ukrainos ganytojų: M. Reinio ir Volodymyro Sterniuko (2007), M. Reinio ir Klementijaus Šeptyckio (2011), supažindinta su M. Reiniui skirtais meno paminklais (2010) – suteikė nemaža žinių ir sužadino dėmesį šiuo Dievo tarnu (akcentuotina, kad iš per 50 mokslinių straipsnių, skirtų M. Reiniui, 3 išspausdinti Ukrainoje). Ukrainiečius itin jaudina M. Reinio ir K. Šeptyckio bendras likimas Vladimiro kalėjime. Skapiškyje, Rūpintojėlio M. Reiniui postamente įmūrytos žemės iš Vladimiro miesto kapinių, mena ne tik Dievo tarną M. Reinį ir visus šiame kalėjime žuvusius lietuvius, bet ir ukrainietį palaimintąjį Klementijų Šeptyckį ir kitus šios, dėl laisvės kovojusios ir šiandeną kovojančios, narsios ukrainiečių tautos žmones.
Skapiškyje prie Koplytstulpio M. Reiniui.
Iš kairės: mons. Juozapas Antanavičius, t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM, t. Sergiejus Zujevas, kun. Albertas Kasperavičius, t. Vinkentijus (Vasylius Janickis) OSBM , s. Dalia Liutkevičiūtė PAMI, Elena Stuokienė, Bronius Stuoka, kun. Virgilijus Liuima, kan. Stanislovas Krumpliauskas ir dr. Aldona Vasiliauskienė
Skapiškyje kaupiama ukrainistika, M. Reiniui pastatyti Koplytstulpis ir Rūpintojėlis tampa svarbiu dėmesio objektu, lankomu iš Ukrainos atvykstančių dvasininkų (kunigų ir net vyskupų), seserų vienuolių mokslininkų, menininkų. Čia lankosi Ukrainos bei kitų valstybių delegacijos, atvykusios į Kupiškį. Tad arkivyskupo dėka garsėja ir nedidelis miestelis Rytų Aukštaitijoje – Skapiškis.
Dr. A. Vasiliauskienei – pirmajai lietuvei, patekusiai į Vladimiro kalėjimo archyvą ir galimybė susipažinti ne tik su M. Reinio, kun. Vlado Mirono (1880 06 22–1904–1953 02 18) bet ir ukrainiečio Klementijaus Šeptyckio byla buvo pagrindu skleisti šią medžiaga Ukrainoje ir tai atvėrė platesnę ukrainiečių auditoriją pažinčiai su M. Reiniu. Brandinama idėja ukrainiečių piligriminei kelionei Lietuvoje M. Reinio įamžinimo vietomis.
Skaitytas pranešimas apibendrintas vaizdine medžiaga, liudijusia ne tik vienuolių bazilijonų bei seserų tarnaičių, bet taipogi Ypatingojo ir Įgaliotojo Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Valerijus Žovtenko bei jo patarėjos Zojos Oleijnyk dėmesį Skapiškyje atliekamiems darbams: kaupiamai ukrainistikai, palamintojo Klementijaus Šeptyckio atminimo puoselėjimui, M. Reinio vardo garsinimui, o taip pat lietuvių ir ukrainiečių religinių bei kultūrinių ryšių plėtrai, pagarbą savo istorijai.
Atgal
.jpg)
(1).png)
